Kaip kūrikų etatai virs etnologo pareigybėmis
Kultūros strategijos kūrimas rajone nepasistūmėjo nė per sprindį
Stebuklinės pasakos motyvus Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto nariams priminė pateikta informacija dėl kultūros įstaigų laisvų kūrikų pareigybių. Joms atsilaisvinus kai kuriose įstaigose jas siekiama keisti į etnologo, choreografo, ūkvedžio, bibliotekininko. Dėl tokių permainų aktyviai ginčijęsi politikai pagaliau prisiminė vis dar neturintys Savivaldybės kultūros kaitos analizės ir kultūros strategijos, kuri išgelbėtų nuo priešokiais daromų sprendimų.
Darbininkų ir choreografo
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėjas Gintautas Bareikis minėto Tarybos komiteto posėdyje praėjusį ketvirtadienį paaiškino, kad Savivaldybei perdavus granulių katilus eksploatuoti UAB „Klaipėdos rajono energija“, kai kuriose kultūros įstaigose liko laisvos kūrikų pareigybės. Jas Dovilų etninės kultūros centro, Jono Lankučio viešosios bibliotekos, Gargždų krašto muziejaus bei Veiviržėnų kultūros centro direktoriai prašo keisti į atitinkamai kitus etatus.
Štai Gargždų krašto muziejus tikisi vietoj kūriko etato gauti pagalbinio darbininko. Esą šiuo metu dėl gausesnių lankytojų srautų darbininkams didėja darbo krūviai. „Todėl siekiame padaryti po pilną etatą, nes žmonės už darbą „į rankas“ gauna tik apie 273 eurus“, – argumentuoja muziejaus laikinasis vadovas Marius Mockus. Iki vieno pilno etato tikimasi pakelti Agluonėnų etnografinės sodybos ir Gargždų muziejaus pagalbinių darbininkų etatus.
Laura Natalimova, Veiviržėnų kultūros centro direktorė, prašo leisti kūriko etatą pakeisti į 0,25 etnologo ir 0,75 choreografo. Ji argumentuoja, kad atlikus centro veiklos efektyvinimo apklausą paaiškėjo, jog šokių krypties specialisto poreikis yra didžiausias – 57 proc.
Ūkvedžio ir bibliotekininko
Dovilų etninės kultūros centre yra 10 pareigybių, iš kurių 2 kūrikų etatai. Centro vadovė Lilija Kerpienė prašo Savivaldybės leisti įsteigti 1 ūkvedžio etatinę pareigybę pagal neterminuotą darbo sutartį jau šiais metais. Tikimasi, kad vykstant minėto centro kapitalinio remonto darbams ir jiems pasibaigus tai sustiprintų įstaigos ūkinę veiklą. Tokios pareigybės reikalingumą direktorė argumentuoja ir tuo, kad renginių metu trūksta ūkinės pagalbos, taip pat jos reiktų renkant bei saugant buities daiktus, muziejinius eksponatus. Vien buities reikmenų yra apie 700. Ūkvedžiu dirbtų darbuotojas, kuris dabar dirba 0,25 etato kultūros organizatoriaus pareigose.
Jono Lankučio viešosios bibliotekos direktorius įsitikinęs, jog būtų racionalu Žadeikių filialo kūriko etatą perkelti į Dituvos filialą ir keisti jį į vyresniojo bibliotekininko etatą. Dituvos biblioteka, veikianti Derceklių kaime, per pastaruosius metus išaugino didelį būrį skaitytojų – net 654, kuriems išduoti beveik 10 000 egz. dokumentų, biblioteką aplankė 10 478 lankytojai. Dabar dirba pilnu etatu tik viena bibliotekininkė. Jei kūriko pareigybę Dituvoje pakeistų į vyresniosios bibliotekininkės, tai Dituvos filialas dirbtų visus 12 mėn., darbo laikas slankiuoju grafiku būtų įmanomas nuo 8 val. iki 20 val. „Kūrikui su „Sodra“ yra numatyta 3 650 eurų, bibliotekininkei su aukštuoju išsilavinimu A kategorija reiktų 11 500 eurų. Šiemet papildomai lėšų nereikėtų, tačiau pageidaujame, kad iki vasaros pradžios šis etatas Dituvos filiale atsirastų“, – prašyme Savivaldybei dėsto bibliotekos direktorius Juozas Gutauskas.
Lėšų šiemet nėra
Savivaldybės biudžete lėšų minėtoms pareigybėms pakeisti šiais metais numatyta nėra. Jei kultūros įstaigų prašymai visgi būtų patenkinti, tai pareigybės būtų patvirtintos tik nuo ateinančių metų numačius Savivaldybės biudžete tam reikalingas sumas. Tiesa, išeitis ir šiemet visgi yra: įstaigos gali pareigybę išlaikyti iš savo biudžeto neprašydamos papildomų lėšų ir gavusios sutikimą pareigybes pervardinti.
Tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje išklausius šią Kultūros skyriaus vedėjo G. Bareikio pateiktą informaciją kilo replikų audra. Tarybos narys Raimondas Simonavičius ironizavo, esą daug ko galima norėti: štai Slengiai norėtų savo Kultūros centro, o ką jie išgirsta? Nėra galimybių! Į šį pasamprotavimą G. Bareikis irgi atkirto su ironijos doze: esą čia juk nėra jokių problemų: Taryba gi skiria pinigus ir štai galima statyti centrą!
Pasiūlyta idėja – užmarštyje
Posėdyje apsižodžiavimas baigėsi tuo, jog išlindo yla iš maišo. Mat Savivaldybėje iki šiol nė per sprindį nepasistūmėta dėl Tarybos švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkės R. Petrauskienės dar praėjusių metų spalio mėnesio pasiūlytos idėjos rengti rajono Savivaldybės kultūros kaitos analizę ir kultūros strategiją. Tuomet rajono Taryba buvo pavedusi Administracijos direktoriui sudaryti darbo grupę minėtai strategijai rengti. Tačiau Kultūros skyriaus vedėjas G. Bareikis praėjusį ketvirtadienį paklaustas, kokioje stadijoje dabar yra tos strategijos kūrimas, paaiškino, esą skyrius visko apžioti nesuspėja, nes ne tik šį darbą dirba, o dar ir visokius kitokius, kaip antai net „muziejų apželdina“. Tarybos narys R. Simonavičius į tai išdrožė, esą, deja, Savivaldybė įvairiausias strategijas ne pati kuria, o tik perka. „Nei jūs pats tą strategiją darysit, nei jūsų darbuotojai. Dar nemačiau nė vienos strategijos, kurią paruoštų Savivaldybės darbuotojai“, – papriekaištavo R. Simonavičius. Politiko nuomone, jei tokia strategija Savivaldybėje būtų patvirtinta, gal bent kultūros srityje baigtųsi skirstymas pagal draugystes ir partiškumus.
Kultūros, švietimo ir sporto komitetas įpareigojo Kultūros skyriaus vedėją G. Bareikį parengti techninę specifikaciją viešajam Savivaldybės kultūros kaitos analizės ir kultūros strategijos pirkimui. Šią užduotį G. Bareikis pažadėjo atlikti iki birželio 1 d.
Vilija BUTKUVIENĖ
A. VALAIČIO asociatyvi nuotr.
