Kaip pasakėčioje
Tikriausiai visi kažkada esame girdėję pasakėčią apie senį, jo anūką ir asilą. Pasakėčios turinys labai paprastas: kai asilu joja senis, praeiviai stebisi, kodėl jis skriaudžia vaiką – esą juk jam sunku eiti, o kai asilu joja vaikas, praeiviai vėlgi stebisi, kodėl negerbiamas senolis? Žodžiu, paisydamas svetimų nuomonių ir patarimų vis tiek visiems neįtiksi.
Pastaruoju metu ir mūsų vietos bendruomenės nusiteikimai lyg toje pasakėčioje. Štai antradienį pagaliau pasirašyta statybos sutartis dėl daugiafunkcio centro statybos Gargžduose, Dariaus ir Girėno gatvėje. Dėl šio įvykio, viešumoje pavadinto net istoriniu, vieni džiaugsmo ašaras braukia, kiti feisbuko komentaruose pagiežą lieja: nieko gero čia nebus, niekas nieko nepastatys. Kitas pavyzdys. Neišvaizdūs įvažiavimai į Gargždus akis visiems badė dešimtmečius. Per pastaruosius metus pradėjo pamažu keistis ir šios svarbios miestui dalys: argi ne saugiau važiuoti apšviestu Kretingos plentu? Bet kiek irgi buvo nusivylimo išsakoma: niekada ten niekas nesikeis. Betgi pasikeitė ir dar keisis. Miestui reprezentacijos suteiks ir rekonstruota Tilto gatvė. Taip, remontas vyksta jau keli mėnesiai, dar tęsis ir ateityje. Suprantama, kad judėjimas yra labai apsunkintas ir erzina vietos gyventojus, kuriems kasdien reikia važinėti. Bet kokia kita išeitis? Greitinti remontą – aišku, to visi norėtume. Ar tam yra pajėgų? Kitoks projektas turėjo būti? Galbūt. Komentuoti visi esame greiti. Ir vis pikti. Nors Tilto g. remontas sistemingai vyksta kasdien (skirtingai nei kituose objektuose) – bet vis tiek randama priekaištų: tai darbininkai rūko, tai ne ten kasa, tai kelią iš kitos pusės kelioms valandoms šeštadienį dirbdami užtvėrė nepranešę. Priekaištų lavinos! Netgi tada, kai buvo mestos visos pajėgos laikinai atidaryti abi kelio juostas, kad visi galėtų laisvai važiuoti kelis laisvadienius, kai buvo lankomi kapai. Vis tiek komentatoriai ūžė! Neįtiksi nei vienaip, nei kitaip, jei kai kurių žmonių galvose vien negatyvios mintys veisiasi.
Žinoma, labai gražus pavyzdys, kaip Gargžduose statomas „Autoaibės“ kompleksas: sparčiai, tvarkingai, kryptingai. Tai daro privatūs investuotojai, tai – verslo darbo principai. Deja, viešasis sektorius negali pasirinkti rangovų pagal savo norą, skelbiami viešieji pirkimai – jie privalomi, laimi kartais tokios bendrovės, kurių popieriai pateikti konkursui blizga it ledas, bet paskui pasirodo, kad jos nepajėgios atlikti užsakymo. Tada privaloma vėl skelbti konkursą – negali darbų perimti konkurso antrosios vietos laimėtojas. Ir vėl laikas gaištamas, objektas brangsta akyse. Bet tokios yra valstybės įstatymų nuostatos, kurios turėtų užtikrinti skaidrumą, įtvirtinti švaraus konkurencingumo nuostatą. Ar šių procesų nebūtų galima supaprastinti, kad viskas judėtų sparčiau, taip, kaip juda versle – klausimas tik retorinis ir vargu ar išsprendžiamas viešajame sektoriuje?
Ketvirtadienį Seimas priėmė 2023 metų biudžetą, kuriame, pasak pranešimų spaudai, didžiausias dėmesys skiriamas šalies saugumui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat gyventojų pajamų augimą, skurdo rizikos mažinimą. Anot finansų ministrės G. Skaistės, racionaliai suplanuotas šalies „galimybių biudžetas“ leis įgyvendinti Vyriausybės programoje įrašytus įsipareigojimus: užtikrinti augti ir tobulėti padedančią švietimo sistemą, suteikti maksimaliai geriausią sveikatos apsaugą, poreikius atitinkančias socialines paslaugas, taip pat pasirūpinti valstybės ir žmonių saugumu, reikalingais pokyčiais ekonomikoje. Opozicija apie ateinančių metų valstybės biudžetą taip optimistiškai nemano. Opozicionieriai komentuoja, kad valdantieji pateikė trumparegišką išlaidų paketą, nenurodydami jo tvarių finansavimo šaltinių, o tai automatiškai užprogramuoja būsimų Vyriausybių skolinimąsi ateityje. Esą neįvertinama tai, kad visoje Europoje ir toliau lėtės ekonomikos augimas, o kai kurios šalys patirs ir ekonomikos nuosmukį. Tad tokiu atveju pirmiausia augs valstybės skola, bus didesnės skolinimosi palūkanos ir kt.
Ką gi, opozicijos galimybė aiški – kritikuoti; Vyriausybės prerogatyva – dirbti, įgyvendinti biudžeto planą. O juk patarėjų, ekspertų, kaip būtų geriau – tarsi toje pasakėčioje – daug. Būtų konstruktyviau, jei daugiau būtų veikiančių.
Vilija BUTKUVIENĖ
„Bangos“ redaktorė, Nacionalinės rajonų ir miestų laikraščių leidėjų
asociacijos pirmininkė
