Kalbininko Jurgio Talmanto jubiliejus paminėtas Endriejave

Endriejavo kultūros namuose iš kairės: Egidijus Ūksas, Marijus Talmantas, Nijolė Talmantaitė-Norvilienė, Aloyzas Talmantas (sėdi), Vilma Zubaitienė, Aleksas Bagdonavičius, Daiva Beliokaitė, Rita Urnėžiūtė.

Spalio 11 d. įvyko Lietuvių kalbos draugijos (LKD) ir Klaipėdos rajono savivaldybės surengtas seminaras „Valstybinės kalbos keliu: žmonės ir jų darbai“, skirtas kraštiečio kalbininko, pedagogo, vertėjo Jurgio Talmanto gimimo 130-osioms metinėms.
Į Veiviržėnų kultūros centro Endriejavo skyrių susirinkusius LKD narius, savivaldybių kalbos tvarkytojus, Jurgio Talmanto giminaičius, kraštiečius sveikino LKD Klaipėdos rajono Ferdinando Kelkio skyriaus pirmininkė Daiva Beliokaitė ir LKD valdybos pirmininkės pavaduotojas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia.
Muzikinę programą padovanojo Gargždų muzikos mokyklos Endriejavo skyriaus kanklininkės Reda Andriejauskaitė ir Justina Strazdauskaitė (mokytoja Roberta Petraitytė-Gusarovienė).
Seminarą pranešimu „Klaipėdos rajono kalbininkai. Užmaršties tyla ir atminties ženk­lai“ pradėjo Daiva Beliokaitė. Vaizdo ir garso medžiaga plačiai iliustruotas, asmeninių tyrimų patirtimi nuspalvintas pranešimas atskleidė mažai kam žinomų faktų iš kalbininkų Aleksandro Teodoro Kuršaičio, Aleksandro Lengvino, Zenono Uselio (Uoselio), Juozo Laboko, Andriaus Ašmanto, Jurgio Talmanto gyvenimo, skatino diskutuoti apie šių Lietuvai nusipelniusių žmonių atminimo įamžinimą.
LKD Kelmės skyriaus narys Egidijus Ūksas pranešime „Jurgio Talmanto pėdsakai Kelmės krašte“ pateikė vertingos informacijos apie Jurgio Talmanto darbą Kražių gimnazijoje ir Kelmės progimnazijoje, ryškias ir įtakingas to meto asmenybes, su kuriomis jaunam mokytojui teko bendrauti.
LKD valdybos sekretorės Ritos Urnėžiūtės pranešime „Jurgis Talmantas „Gimtojoje kalboje“ ir Lietuvių kalbos draugijoje“ daugiausia vietos buvo skirta Jurgio Talmanto visuomeninei lituanistinei veiklai, publikacijų „Gimtojoje kalboje“ tematikai ir stiliui, taip pat atsisveikinimo su LKD ir „Gimtąja kalba“ peripetijoms.

Renginio dalyviai Veiviržėnuose prie 1932 m. pastatyto ir sovietmetį atlaikiusio paminklo Lietuvos laisvės gynėjams (aut. Kostas Rameika).


Seminarą pranešimu „Jurgis Talmantas ir jo karta valstybinės lietuvių kalbos šimtmečio kelyje“ baigė LKD valdybos pirmininkė doc. dr. Vilma Zubaitienė. Šis informatyvus ir unikalia archyvine medžiaga iliustruotas pranešimas tapo savita įžanga į Vilniaus universiteto mokslo žurnalo „Lietuvių kalba“ priedo „Valstybinės kalbos šimtmetis“ (sudarė Vilma Zubaitienė ir Agnė Kuliešienė) sutiktuves.
Visi seminaro pranešimai iki šių metų pabaigos bus publikuojami „Gimtosios kalbos“ žurnale.
Organizatorius nepaprastai nudžiugino tai, kad į renginį atvyko Jurgio Talmanto anūkai Nijolė Talmantaitė-Norvilienė ir Aloyzas Talmantas, proanūkis Marijus Talmantas. Rengdamasis šiam susitikimui, Marijus Talmantas nuskenavo pluoštą giminės albumuose išlikusių nuotraukų ir jas parodė seminaro dalyviams. Klausytojų siūlyta, pasitelkus kultūros istorijos specialistus ir artimuosius, pamėginti atpažinti ir įvardyti šiose nuotraukose įamžintus žmones.
Išklausę pranešimų, renginio dalyviai buvo pakviesti į ekskursiją po Endriejavą (vedė Daiva Beliokaitė) ir Veiviržėnų miestelį bei Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos muziejų (vedė Valdonija Karaliūnienė). Išvyka baigėsi Zenono Uselio (Uoselio) gimtojoje Useliškėje susitikimu su kalbininko giminaičiu Ričardu Padagu, tebesaugančiu senovinius pastatus, sodą ir galinčiu daug papasakoti apie savo giminės istoriją.
Seminarą iš dalies parėmė Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.


Ateinančiais metais vėl vyks respublikiniai kūrybiniai konkursai „Mūsų kalbinis kultūrinis kraštovaizdis“, „Mano žodynas“ ir kiti, kurie skatina pažinti savojo krašto asmenybes, jų darbus ir mokytis iš jų. Kviečiame Klaipėdos rajono mokyklas juose aktyviai dalyvauti, taip pat ir kuriant „Kalbos kelio“ maršrutus. Talkininkų reikia kuriant Veiviržėnų−Endriejavo maršrutą, susidomėjusius prašome kreiptis el. paštu daiva.beliokaite@klaipedos-r.lt, tel. +370 640 20 498.


Lietuvių kalbos draugijos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content