Kalbos ritmai parke – jauniems ir amžiumi, ir širdimi

N. Pratapaitės nuotr.: susitikimas Doviluose su L. Kulikausku.

Kalbėdami gimtąja kalba mes plečiame pažinimą, kaupiame patirtį: labiau pažįstame save, mus supančius žmones, aplinką. Pats įtaigiausias, magiškiausias žodis – gyvas žodis, skambantis gimtąja kalba. Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešoji biblioteka parengė projektą „Kalbos ritmai parke“ ir kvietė atrasti lietuvių kalbos grožį muzikoje.
Projektu siekėme įrodyti, kad kalba ir muzika nėra dvi pažodžiui atskiros sąvokos, muzika yra kalbos gebėjimų esmė, o daina – viską apjungianti gija. Taip pat norėjome pritraukti ir motyvuoti įvairias visuomenės grupes ir mums tai pavyko: keturiuose labai skirtinguose susitikimuose-kūrybinėse dirbtuvėse dalyvavo įvairaus amžiaus auditorija – nuo moksleivių iki Trečiojo amžiaus universiteto studentų. Tiesa, surengti visų keturių susitikimų parke nepavyko dėl nepalankių oro sąlygų, tačiau tai nesutrukdė mėgautis garsu, ritmu, muzika ir lietuviško žodžio grožiu.
Pirmasis projekto susitikimas su edukatoriumi, freestyle repo entuziastu Luku Kulikausku įvyko saulėtame ir nuostabiai gražiame Gargždų miesto parko amfiteatre, netoli kraštiečio, poeto Mykolo Vaitkaus skulptūros. Rytą pradėjome su gargždiškiais ir Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos gimnazistais, kiek vėliau Lukas keliavo į Klaipėdos rajono etninės kultūros centrą, kuriame dar viena edukacija vyko su Dovilų pagrindinės mokyklos moksleiviais. Diena buvo pilna kalbos, muzikos, repo, ritmo, juoko, šypsenų ir smagių atradimų!
Susitikimas su aktoriumi, atlikėju Gyčiu Šimelioniu vyko Gargždų „Kranto“ progimnazijoje. Čia kartu su dalyviais G. Šimelionis kūrė, dainavo, mušė ritmą ir net užtraukė lietuvių liaudies sutartinę. Atlikėjas įrodė lietuvių kalbos lankstumą – dainai sukurti pakanka vos vieno žodžio, nes panaudojus skirtingus priešdėlius, priesagas ar galūnes dažnai pasikeičia ir žodžio prasmė.
Paskutinis projekto susitikimas su muziku, pučiamųjų instrumentų virtuozu, multiinstrumentalistu Sauliumi Petreikiu vyko bibliotekoje. Saulius kartu su klavišininku, vargonininku, koncertmeisteriu Rimvydu Mitkumi užbūrė susirinkusius įvairiausių instrumentų skambesiu, netikėtomis melodijomis. „Pabandykite išmokti šią vasarą 5 paukščių garsus ir suprasite, ką protas krečia su jumis išmokus naują garsą“, – sakė S. Petreikis. Apie turimus tūkstantį instrumentų, apie muziką, kurią mato spalvomis, pats Saulius sakė, jam kalbėti būtų lengviau nei apie žodį. Tačiau jam pavyko apjungti viską į vieną – daina ir muzika tapo viską vienijančia gija.
Per skirtingus muzikos stilius į projekto veiklas įtraukę įvairaus amžiaus Klaipėdos rajono bendruomenės narius tikimės, kad projektu pavyko padėti dalyviams atskleisti savo kūrybiškumą, įprasminti Dainų šventės šimtmetį, sustiprinti tautinę savimonę ir prisidėti prie labai muzikalios lietuvių kalbos ilgaamžiškumo išsaugojimo.
Projektą įgyvendinti padėjo Valstybinė lietuvių kalbos komisija ir Klaipėdos rajono savivaldybė.
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos inf.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių