Kalbos žiupsnelis. Renginių, meno bei kitokių kūrinių, leidinių ir televizijos bei radijo laidų pavadinimų rašymo pamokėlė
Renginių ir meno kūrinių pavadinimai rašomi pagal tai, koks yra pavadinimas – tiesioginės reikšmės ar simbolinis. Leidinių, spektaklių, filmų, televizijos ir radijo laidų pavadinimai yra antraštiniai – paprastai rašomi kabutėse kaip simboliniai.
Renginių (festivalių, švenčių, parodų, mugių, konkursų, sporto varžybų ir kt.) tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Pažaislio muzikos festivalis, Gargždų festivalis, Vilniaus fortepijono festivalis, Gargždų cepelinų virimo festivalis, Ketvirtoji respublikinė konkursinė primityviosios tapybos paroda Monikos Bičiūnienės premijai laimėti, Pasaulio žemaičių dailės paroda, Didžioji kalėdinė Vilniaus mugė, Kaziuko mugė, Jūros šventė, Pasaulio lietuvių dainų šventė, Pasaulio lietuvių sporto žaidynės, Šeimos diena, Lietuvių kalbos dienos.
Renginių simboliniai pavadinimai rašomi kabutėse, jų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai pradedami didžiąja raide, o prieš pavadinimą einantys gimininiai žodžiai (ne sakinio pradžioje) rašomi iš mažosios raidės, pvz.: paskaita „Lietuvių kalbos tarmės Europos kalbų atlase“, paskaitų ciklas „Kaip gyvūnai medžioja“, seminaras „Mokslinės stažuotės – patirtis ir iššūkiai“, tarptautinė konferencija „Vertimas: tapatumas, panašumas ir dermė“, festivalis „Šv. Kristupo vasaros muzika“, tarptautinis kino festivalis „Kino pavasaris“, socialinės fotografijos paroda „Draugų kalendorius“, tapybos paroda „Žmogus su Saukos veidu“, tarptautinė žemės ūkio paroda „Ką pasėsi… 2024“, kūrybos vakaras „Gyvenimas kaip graži kelionė“, koncertas „Papūsk į dūdą…“, piešinių konkursas „Balta pasaka“, akcija „Darom“.
* Jei po periodiškai rengiamo renginio tiesioginės reikšmės pavadinimo pridedami metai, toks pavadinimas rašomas kabutėse kaip simbolinis, plg.: Vilniaus džiazo festivalis ir „Vilniaus džiazo festivalis 2019“.
* Pavadinime renginio metai gali būti trumpinami ir po apostrofo rašomi tik paskutiniai du skaitmenys, pvz.: tarptautinis Vilniaus teatro festivalis „Sirenosʼ18“, studijų ir karjeros mugė „Studijų regataʼ19“.
* Gali būti ir renginių mišriųjų tikrinių pavadinimų, kai gimininių žodžių ir skiriamąsias renginio ypatybes nusakančių žodžių junginys, einantis prieš simbolinį pavadinimą, suvokiamas kaip tikrinis ir jo pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės, pvz.: Tulpių žydėjimo šventė „Šimtmečio istorijos įkvėpti“, Respublikinis kūrybinis etnografinės kraštotyros vaikų ir mokinių konkursas „Jei prakalbėtų, daug pasakytų…“, Rajoninis mokinių piešinių konkursas „Piešiu gotišką raidę“.
Dailės kūrinių tiesioginės reikšmės pavadinimų pirmasis žodis ir kiti sudaromieji tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: [J. Oleškevičiaus] Mikalojaus Radvilos portretas, [V. Žičkausko] Autoportretas, Vinco Kudirkos paminklas, Vytauto Didžiojo statula, Šv. Petro statula, Mykolo Vaitkaus skulptūra [L. Šiupšinsko].
Dailės kūrinių simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis, pirmasis žodis – iš didžiosios raidės, pvz.: [M. K. Čiurlionio] trijų paveikslų ciklas „Pasaka“, [M. K. Čiurlionio] triptikas „Mano kelias“, [J. Dagio] skulptūros „Pavargęs žmogus“, „Atsilošusi figūra“, bareljefas „Rankdarbių pamoka“, [A. Galdiko] litografija „Grėbėja“, medžio raižinys „Grybautoja“, [K. Rusecko] „Pjovėja“, [D. Tarabildienės] „Motinos džiaugsmas“.
Spektaklių, kino, dokumentinių filmų, televizijos ir radijo laidų antraštiniai pavadinimai, kaip ir simboliniai, žodžių junginyje su gimininiu žodžiu ar tekste rašomi su kabutėmis. Pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: [D. Pučinio] opera „Toska“, [P. Čaikovskio] baletas „Gulbių ežeras“, spektaklis „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“, spektaklis „Kai mirę nubusim“, muzikinis spektaklis-misterija „Dievai ir žmonės“, dokumentinis filmas „Prieš parskrendant į žemę“, televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, radijo laida „Čia ir dabar“.
Laikraščių, žurnalų, kitų periodinių bei tęstinių leidinių, knygų, apsakymų, straipsnių ir pan. antraštiniai pavadinimai, kaip ir simboliniai, žodžių junginyje su gimininiu žodžiu ar tekste rašomi su kabutėmis. Pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: laikraščiai „Draugas“, „Literatūra ir menas“, „Mokslo Lietuva“, „Šiaurės Atėnai“, „Vakarų ekspresas“, „Banga“, „7 meno dienos“; žurnalai „Bendrinė kalba“, „Gimtoji kalba“, „Kultūros barai“, „Terminologija“, „Ar žinai, kad?“; knygos „Lietuvos istorija“, „Lietuvių patarlės ir priežodžiai“, „Pažink Lietuvos paukščius“, Algirdas Julius Greimas „Iš arti ir iš toli“, Mykolas Vaitkus „Atsiminimai“, Viktorija Daujotytė-Pakerienė „Kas tu esi, eilėrašti?“; Žemaitės apsakymas „Kaip Jonelis raides pažino“, Gintaro Grajausko pjesė „Kas prieš mus“, Kęstučio Navako esė „Žmonių nėra. Nors kartais būna“, epistolinės eseistikos ir eilėraščių knyga „Lorelei: 66 meilės laiškai + 66 meilės eilėraščiai“, knygų serija „Lietuvių literatūros lobynas“.
* Antraštiniai pavadinimai, vartojami ne tekste (knygos viršelyje, dalies, skyriaus, straipsnio antraštėje ir pan. atvejais), kabutėmis neskiriami. Rišliame tekste antraštinius pavadinimus, taip pat kaip ir simbolinius, galima išskirti ne tik kabutėmis, bet ir kitu šriftu.
* Antraštiniai leidinių pavadinimai rašomi su kabutėmis kaip simboliniai net tais atvejais, kai pavadinimas tiesiogiai žymi leidinį, pvz.: „Dabartinės lietuvių kalbos gramatika“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, „Aiškinamasis psichologijos terminų žodynas“, „Technikos enciklopedija“, „Vaiko priežiūros ir ligų žinynas“, „Sodininko kalendorius“, „Valstiečių laikraštis“, „Mamos žurnalas“.
Muzikos kūrinių tiesioginės reikšmės tikrinių pavadinimų pirmasis žodis rašomas iš didžiosios raidės, pvz.: [L. Bethoveno] Šeštoji simfonija, [J. Bramso] Tragiškoji uvertiūra, [P. Čaikovskio] Didžioji sonata G-dur, Koncertinė fantazija fortepijonui, [J. Haidno] Koncertas trimitui ir orkestrui Es-dur, [E. Balsio] Herojinė poema simfoniniam orkestrui, Dramatinės freskos smuikui, fortepijonui ir orkestrui, Oginskio polonezas, Fausto kavatina.
* Pavadinimai, kuriuos sudaro kūrinio žanrą nusakantys gimininiai žodžiai, vieni arba su tonacijos ar instrumentų, kuriems jie skirti, nuorodomis, neturintys kokią nors išskirtinę jų ypatybę rodančių pažyminių, rašomi mažąja raide kaip bendriniai, pvz.: polonezas, valsas, sonata f-moll, sonata fortepijonui C-dur, koncertas smuikui ir orkestrui, styginių kvartetas, kvintetas.
Muzikos kūrinių simboliniai pavadinimai rašomi su kabutėmis, pirmasis žodis – iš didžiosios raidės; prieš juos paprastai eina mažąja raide rašomi kūrinio žanrą nusakantys gimininiai žodžiai, vieni arba su tonacijos ar muzikos instrumentų nuorodomis, pvz.: [M. K. Čiurlionio] simfoninė poema „Miške“, [F. Listo] simfoninė poema „Prometėjas“, [J. Haidno] oratorija „Pasaulio sukūrimas“, [A. Ešpajaus] rapsodija smuikui ir orkestrui „Vengrų melodijos“, [J. Haidno] styginių kvartetas C-dur „Imperatorius“, liaudies daina „Oi teka bėga vakarinė žvaigždelė“, daina „Lietuva brangi“, daina „Rudens naktis sustojo“.
Tradiciškai be kabučių rašomi šventraščių ir jų pagrindinių dalių pavadinimai, pirmasis jų žodis rašomas iš didžiosios raidės, pvz.: Biblija, Šventasis raštas, Senasis testamentas, Naujasis testamentas, Penkiaknygė, Pradžios knyga, Išminties knyga, Patarlių knyga, Apaštalų raštai, Laiškas romiečiams, Pirmas laiškas korintiečiams, Koranas, Tora, Talmudas.
* Šventraščių ir pagrindinių jų dalių pavadinimų kiekvienas žodis iš didžiosios raidės gali būti rašomas pagal stilistinio didžiųjų raidžių vartojimo taisyklę, pvz.: Šventasis Raštas, Senasis Testamentas, Naujasis Testamentas, Evangelija, arba Geroji Naujiena (vartojant „žanro“ reikšme, rašoma evangelija, pvz., literatūrinis evangelijų savitumas).
Registrų, elektroninių duomenų bazių ir kitokių duomenų sankaupų pavadinimų pirmasis žodis ir kiti tikriniai žodžiai (kaip tiesioginės reikšmės pavadinimų) rašomi iš didžiosios raidės, pvz.: Teisės aktų registras, Juridinių asmenų registras, Lietuvos Respublikos terminų bankas, Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas, Sakytinės kalbos tekstynas, Lietuvių mokslo kalbos tekstynas, Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas, Lietuvos banko terminų bazė, ES sąveikioji terminologijos duomenų bazė IATE.
Pastaba. Teisės aktuose ir kituose oficialiuose tekstuose, žiniasklaidoje įvairių sričių terminai turi būti vartojami tokie, kokie teikiami Lietuvos Respublikos terminų banke; įmonių, įstaigų, organizacijų pavadinimai – kokie registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre, o vietovardžiai – VĮ Registrų centro Adresų registre.
* Registrų, elektroninių duomenų bazių ir kitokių duomenų sankaupų pavadinimai gali būti laikomi antraštiniais kūrinių pavadinimais ir kaip simboliniai rašomi kabutėse, pirmąjį žodį pradedant iš didžiosios raidės, pvz.: „Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas“, „Sakytinės kalbos tekstynas“, „Lietuvių mokslo kalbos tekstynas“, „Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas“.
Daiva BELIOKAITĖ
Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė (kalbos tvarkytoja)
