Kalviui kurti iš metalo – kaip iš plastilino
Skuodiškis profesionalus kalvis Audrius Kasparas nei tvorų, nei vartų nedaro. Šio tautodailininko, meno kūrėjo rankose gimsta meniški, širdimi sušildyti kūriniai iš metalo. Kai kuriems sumanymams atskleisti prireikia akmens, o jam patobulinti ieško meistro.
Į mugę Palangos stintų šventėje A. Kasparas atsigabeno savo sukurtų gervių, pelėdų, varnų ir kitų paukštelių meniškų kompozicijų, kurios jaukumo suteiktų kiekvienoje sodyboje. Atrodo, jog gamta užvaldžiusi autoriaus sielą ir įkvepia kūrybai. „Kiekvienas kūrinys skirtingas, savaip apspręstas – atsispindi emocija, mintis, – atskleidė A. Kasparas. – Kai liūdniau, išeina aštresni kampai.“ Jis iš metalo taip pat kuria originalias vidaus interjero detales – saulutes, angelus. „Mano darbo įrankiai – replės, priekalas, žaizdras. Dirbu senoviškai, – kalbėjo menininkas. – Vasarą su darbais važiuoju į Švediją – muitinėje klausia, ar tai mano padaryti. Parodau savo įdiržusias rankas ir jie linkteli – „viskas aišku“.
A. Kasparas patikino, kad Švedijoje jo laukia kaip saviškio, švediškai kalbina. „Klientą reikia užsiauginti“, – šypsojosi jis. Ar sunku išgyventi iš savo kūrybos? „Milijonų nesusikrausi vienas dirbdamas. Daug uždirbti norėdamas turi įkurti įmonę ir dirbti vadybininku, o ne kalviu, – dėstė kūrėjas. – Man patinka tai, ką aš darau. Noriu, kad ir du mano sūnūs perimtų šį amatą. Aš jiems sakau, kad pradėję dirbti negalvotų apie pinigus, o darytų daiktą. Žmonės pasakys, kiek už jį galima gauti.“
Į mugę „suskridusiais“ originaliais kalvio kūriniais – simboliniais paukščiais – domėjosi šventės dalyviai, norėjo sužinoti kainą. „Ji priklauso nuo dydžio, darbo sudėtingumo, antai gervės kainuoja nuo 250 eurų iki tūkstančio ir daugiau“, – šyptelėjo autorius. A. Kasparas sakė užaugęs Kretingoje „ant palangės“ pas senelį, kuris buvęs nagingas „kriaučius“. Giminėje ir daugiau talentingų žmonių buvo – dainininkai Regina Maciūtė ir Alfredas Macius. Kūrybiškumas gali prasiveržti įvairiomis formomis. Nuo vaikystės Audriui nereikėjo žaislų – ko norėdavo, pats nusilipdydavo iš plastilino. Išbandęs ne vieną profesiją – dirbo barmenu, vadybininku, kavinės direktoriumi, jis pradėjo gaminti kalviškus daiktus, nors niekas netikėjo sėkme. „Betgi karštas metalas toks pat, kaip plastilinas, tik nepaliesi rankomis. Matau trimatį vaizdą ir mintyse įsivaizduoju, ką turiu gauti“, – atskleidė A. Kasparas, meniškos sielos kalvis.
Virginija LAPIENĖ
