Kandidatai į merus išnarstyti viešuose debatuose
Viešuose debatuose dalyvavo visi 7 kandidatai į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius-merus. Iš kairės Audronė Balnionienė (LR liberalų sąjūdis), Česlovas Banevičius (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai), Vaclovas Dačkauskas (LR socialdemokratų partija), Sigitas Karbauskas (partija Tvarka ir teisingumas), Vaclovas Macijauskas (nepartinis kandidatas, iškeltas Žemaičių partijos), Bronius Markauskas (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir Andželika Šakinienė (Darbo partija). Atsakinėdami į keblius klausimus, jie galėjo tartis su 2 patarėjais. Daugelis šia teise nesinaudojo, išskyrus pavienius atvejus. Vakar tokio pat pobūdžio debatai vyko ir Priekulės kultūros centre, pirmadienį vyks Veiviržėnuose, trečiadienį – Endriejave.
Septyni kandidatai į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius-merus akistata susitiko su savo varžovais ir rinkėjais ketvirtadienį Gargždų kultūros centre viešuose debatuose. Juos inicijavo Klaipėdos rajono laikraštis „Banga“ ir naujienų portalas „Mano Gargždai“.
Kaip ir tikėtasi, didžiąją dalį žiūrovų sudarė pretendentų į merus bendrapartiečiai. Tačiau buvo ir jokiai politinei jėgai nepriklausančių rinkėjų. Susirinkusieji kandidatus narstė po kaulelį: norėjo sužinoti ne tik politikų planus, bet ir moralines nuostatas.
Klausimai – iki paskutinės minutės
Kandidatams į merus buvo skirta po 2 min. prisistatyti. Vėliau atrankos būdu buvo traukiami klausimai. Daugumos jų autoriai – „Bangos“, taip pat „Mano Gargždai“ skaitytojai. Laikraščio redakcija buvo maloniai nustebinta, kad klausimai elektroniniu paštu plaukė iki pat paskutinės minutės. Iš viso gauta per 100. Jie sugrupuoti į penkis sritis: 1. švietimas, kultūra, sportas, 2. rajono biudžetas, 3. infrastruktūra ir ekonomika, 4. socialinė sritis, 5. Savivaldybės administracija ir funkcijos. Šias sritis viešuose debatuose atitiko scenoje sustatyti 5 pinti krepšiai. 6-asis indas buvo stiklinis, skirtas į salę atėjusių žiūrovų klausimams.
Kandidatai išsitraukė po 2 klausimus, iš kurios tik norėjo srities. O trečiąjį privalomai traukė iš 6-ojo indo, kuriame buvo šūsnis salės žiūrovų klausimų. Kandidatams į merus teko kaip reikiant paplušėti. Mat klausimų būta pačių įvairiausių: vienus domino, kodėl merdi Drevernos prieplauka, kitus – kada bus išasfaltuota Užuovėjos gat-vė, trečius – kada iš mirties taško pajudės Gargždų 176 gyvenamųjų namų kvartalo projektas, ketvirtus – kaip kandidatai vertina Dievo įsakymą „Nesvetimauk“.
Piktnaudžiavo oponavimo teise
Oponuoti kolegų pasisakymus – tokią teisę turėjo visi kandidatai. Primename, kad žodis „oponuoti“ pagal dabartinės lietuvių kalbos žodyną reiškia: 1. būti pranešimo, disertacijos oponentu 2. ginčijantis prieštarauti. Tačiau dauguma kandidatų oponavimo teise naudojosi beatodairiškai. Vietoj prieštaravimo pasisakiusiojo nuomonei pradėdavo dėstyti savo programas ir pan. Tai matydami žiūrovai tarpusavyje net šnabždėjosi, jog balsuos už tą, kuris nors kartą neoponuos ir tiesiog patylės. Juk žinoti visko neįmanoma!
Vis dėlto susirinkusieji turėjo kantrybės išbūti debatuose iki galo, jie truko pustrečios valandos. Nors per tiek laiko spėta atsakyti tik į trečdalį klausimų, bendras debatų įspūdis daugeliui susidarė neblogas. Juolab kad pavyko išvengti įžeidinėjimų, šmeižto, kaltinimų. Taip ne visada praslystama net per eilinius Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos posėdžius. Debatuose buvo tik lengvas „pasišpilkavimas“.
Galimybė kelti politinį išprusimą
Renginį vedęs Veiviržėnų kultūros centro renginių režisierius Karolis Pronckus viešiems debatams apibendrinti pakvietė socialinių mokslų daktarą, Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakulteto Politikos mokslų katedros vedėją Saulių Šiliauską. Anot jo, politologiniais tyrimais yra nustatyta, kad dažniausiai rinkimų kampanijos metu apsisprendžia 5-10 proc. rinkėjų. Vadinasi, galbūt kas 10 žiūrovas salėje per viešus debatus taip pat priėmė sprendimą, kurį kandidatą palaikys.
S. Šiliauskas atkreipė dėmesį, kad įvedus tiesioginius merų rinkimus, merai nebegalės prisidengti kolegialia atsakomybe. Tai vienas iš privalumų. Kita vertus, nors rinkimai tiesioginiai, merų galios nelabai padidės: „Tačiau tikimasi, kad bus aktyvesni rinkėjai. Pretenduojantieji į Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narius-merus turi rimtų argumentų. Dalis atstovauja solidžioms partijoms Lietuvos mastu ir turi stabilius rinkėjus, žinoma, yra ir tokių partijų, kurios labiau regioninės. Klaipėdos rajonas specifiškas – šalia Klaipėda. Matau, kad yra galimybė kelti tą politinį išprusimą. Kiek teko susipažinti su Vyriausiosios rinkimų komisijos viešinamomis partijų programomis, nėra daug pakankamai konkrečių pažadų, trūksta detalesnės informacijos.“
Socialinių mokslų daktaras savo kalbą baigė ne vienam jau girdėtu posakiu: „Blogą valdžią išrenka tie geri žmonės, kurie nedalyvauja rinkimuose“.
Debatai buvo filmuojami, juos bus galima išvysti internete.
