Kankinamiems gyvūnams reikia žmonių paramos
Šimtmečio dainų šventėje mažieji šokėjai itin meiliai sušoko šokį „Kačiukai“ ir pelnė audringas žiūrovų ovacijas. Atrodo, tokia akivaizdi jautrumo pamoka. Tačiau gyvenimo realybėje nuo piktų žmonių rankų bejėgiai gyvūnai dar vis kenčia, nors, atrodo, gyvename šiuolaikinėje visuomenėje. Deja, pranešimai apie žalojamus gyvūnus nėra reti.
Neseniai Priekulės seniūnijoje, Dercekliuose, mirtinai nukankinti ką tik pasaulį išvydę kačiukiai. Trys bejėgės būtybės užgeso neblaivių ir negailestingų vyrų rankose. Ar už tokį elgesį gresia atsakomybė ir kokia ji? Kur kreiptis pastebėjus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus?
Užmušė žiauriai kankindami
Birželio viduryje policija pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, kai du sunkiai apgirtę vyrai Derceklių kaime įtariami užmušę tris neseniai gimusius kačiukus. 1982 m. gimusiam vyrui nustatytas 2,88 prom. neblaivumas, o 1972 m. gimusiam vyrui – 3,00 prom. neblaivumas.
Kaip „Bangą“ informavo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė, pagal LR baudžiamojo kodekso 310 str. tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Liepos 3 d. A. Kažukauskienė patikslino, kad Klaipėdos rajono PK pareigūnų duomenimis, ikiteisminis tyrimas dėl šio minimo įvykio tęsiamas: „1972 m. ir 1982 m gimusiems vyrams yra pareikšti įtarimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ir skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.“
Noras demonstruoti galią – priežastis?
Priekulės seniūnę pavaduojanti Priekulės seniūnijos patarėja Raimonda Narkienė „Bangą“ informavo, kad iki šiol nepasitaikė atvejų, kad Priekulės seniūnijoje būtų kankinami ar žudomi gyvūnai. Seniūnija neturi duomenų apie asmenis, kurie taip pasielgė minėtu atveju. Tačiau, pasak R. Narkienės, iš šios teritorijos ir sodininkų bendrijos „Šernai“ gauna daug gyventojų prašymų dėl bešeimininkių gyvūnų paėmimo, taip pat dėl kačių sterilizavimo.
Tad kas gali sukelti norą taip žiauriai elgtis su bejėgiais gyvūnais? Klaipėdos rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro psichologė Giedrė Gutauskienė teigė, kad, deja, nėra vienareikšmio atsakymo į šį klausimą. „Priežasčių gali būti įvairių, tačiau, jei žmogus jaučia malonumą kankindamas kitus gyvus sutvėrimus, tai susiję su patologiniu galios ir siekio dominuoti, poreikiu. Naudodamas jėgą prieš silpnesnius už save, smurtautojas mėgaujasi tuo, kad kito gyvybė yra jo rankose“, – paaiškino psichologė.
Jos teigimu, dažnai tokį elgesį lemia pačių smurtautojų išgyventi traumuojantys įvykiai, agresija, pyktis bei negalėjimas susitvarkyti su savo emocijomis, empatijos stoka. Žmonės, kurie stokoja empatijos dažnai mėgaujasi pramogomis, susijusiomis su žiaurumo apraiškomis.
„Žiauraus elgesio formavimąsi gali lemti artima aplinka, kuriai būdingas smurtas, smurtinių pramogų stebėjimas, psichoaktyvių medžiagų vartojimas ir kiti neigiami veiksniai. Kalbant apie visuomenę, svarbu suprasti, kad tai yra mūsų visų bendras rūpestis ir, matant tokį elgesį, yra būtina pranešti apie tai atitinkamoms institucijoms. Žinojimas apie pasekmes gali stabdyti smurtautoją kartoti savo elgesį“, – akcentavo G. Gutauskienė.
Anot psichologės, sunku atsakyti į klausimą, kaip tokie žmonės gali keistis, nes kiekvienas atvejis individualus. Tačiau svarbu, kad asmuo pats norėtų keistis bei kreiptųsi pagalbos į profesionalius specialistus.
Išmesdami pasmerkia kančiai
Su tokiais žiauraus elgesio pavyzdžiais kasdien susiduria gyvūnų prieglaudos. Į jas neretai patenka visą savo gyvenimą žiaurų elgesį kentę augintiniai, negalėję apsiginti nuo savo šeimininkų ar kitų žmonių piktos rankos. VšĮ Klaipėdos gyvūnų globos draugijos vadovė Odeta Strelčiūnaitė-Litkina „Bangai“ pasakojo, kad su žmonių skriaudžiamas gyvūnais tenka susidurti kasdien. „Didžioji mūsų priglaustinukų dalis yra naminės katės/katinai, kurie buvo arba išmesti į gatvę, arba dėl neatsakingų šeimininkų pasiklydę ir palikti likimo valiai. Praktiškai visi kieme vienaip ar kitaip būna patyrę smurtą. Reikia labai stengtis, jog vėl atsirastų pasitikėjimas žmogumi“, – teigė įstaigos vadovė.
Ji pateikė pavyzdžių, kada gyvūno kūnelyje randama šratų, jų šalinti negalima, tačiau jie kelia skausmą gyvūnui. „Taip pat pasitaiko atvejų, kai šeimininkai nenori gydyti augintinio, jį išmeta į lauką, pasmerkdami lėtai ir kankinančiai mirčiai. Labai skaudūs atvejai, kai automobilio nutrenkti gyvūnai paliekami gatvėje sužalotomis kojomis, nutrauktomis uodegomis. Turime keletą sėkmės istorijų, kai po operacijų ir reabilitacijų, augintiniai gyvena laimingą, visavertį gyvenimą“, – skaudžiais pavyzdžiais dalijosi O. Strelčiūnaitė-Litkina.
Ji akcentavo, kad gyvūno skriaudimas nėra tik fizinio skausmo sukėlimas. „Jei apie fiziškai skriaudžiamus gyvūnus vis išgirstame istorijų, tai labai gaila, kad nėra kalbama apie netinkamai maitinamus, badaujančius gyvūnus. Sakome, kad situacija kaimiškose vietovėse yra bloga, tačiau mieste nėra geriau. Gyvūnai, šeriami pačiu pigiausiu ėdalu, dažnai suserga inkstų, kepenų, virškinamojo trakto ligomis, o tada tampa nebereikalingi ir atsiduria gatvėse“, – dalijosi VšĮ Klaipėdos gyvūnų globos draugijos vadovė ir teigė, kad adekvatus, empatiškas žmogus taip nesielgtų su gyvūnais.
O. Strelčiūnaitė-Litkina pasidžiaugė, jog atsiranda gerų žmonių, kurie neišsigąsta pasiimti į savo namus suluošintus gyvūnus. „Nors dažnai sulaukiame kritikos, bet į dovanojimą žiūrime labai atsakingai ir nenorime, kad jau kartą nuskriaustam katinui ar katei kartotųsi panašus likimas. Nesiekiame įtikti žmogui, mums svarbiausia gyvūno gerovė. Kadangi prieglaudoje suteikiame visavertį gydymą ir spec. maitinimą pagal poreikį, mažų mažiausiai tikimės to paties iš būsimų šeimininkų“, – pažymėjo įstaigos vadovė.
Rajone – 1 atvejis
Gyvūnų teises taip pat gina LR Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas, kurio 4 straipsnyje numatyta, kad yra draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus. Žiaurius elgesys su gyvūnais, jų kankinimu laikomas gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus.
Paklausta, ar Klaipėdos rajone tokių atvejų yra daugiau, A. Kažukauskienė teigė, kad Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos informacijos analizės skyriaus pareigūnų duomenimis, 2024 m. nuo sausio 1 d. iki birželio 19 d. dėl žiauraus elgesio su gyvūnais (pagal LR BK 310 str.) visoje Klaipėdos apskrityje yra pradėti du ikiteisminiai tyrimai, vienas iš jų – Klaipėdos rajone. „Per visus 2023 m. – Klaipėdos apskrityje buvo pradėti 4 ikiteisminiai tyrimai, iš jų vienas Klaipėdos rajone“, – informavo komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė.
Ji akcentavo, kad pastebėjus arba įtariant žiaurų elgesį su gyvūnais pareigūnai rekomenduoja visada pranešti policijai telefonu 112 arba per www.policija.lt.
Kviečia nelikti abejingiems
VšĮ „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“, siekianti užtikrinti viešojo intereso gynimą ir atstovavimą gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, savo internetinėje svetainėje taip pat dalijasi informacija, kur galima kreiptis dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
Štai pastebėjus gyvūnų gerovės pažeidimus, pavyzdžiui, apie gyvūnų daugintojus galima kreiptis tiesiogiai į kompetentingas institucijas, atsakingas už gyvūnų gerovę.
Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą reikėtų kreiptis dėl gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimų ir dėl gyvūnų dauginimo veiklos. Į Lietuvos policiją, kaip jau minėjome, dėl žiauraus elgesio su gyvūnais ar jų kankinimo.
Į Klaipėdos rajono savivaldybės viešosios tvarkos skyrių reikėtų kreiptis dėl gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimų ir dėl bepriežiūrių (palaidų) gyvūnų. Į miesto ar rajono savivaldybei pavaldžias įmones arba organizacijas, su kuriomis savivaldybė sudariusi sutartį dėl beglobių gyvūnų priežiūros, galima kreiptis dėl beglobių gyvūnų arba radus sužeistą naminį gyvūną.
„Užuojauta gyvūnams yra taip žmogui būdinga, jog galime tvirtinti: tas, kuris žiaurus gyvūnams, negali būti geras žmogus“, – rašo vokiečių filosofas Artūras Šopenhaueris. Galbūt šią filosofinę mintį verta ir būtina pasimatuoti kiekvienam?
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.
