Karjeros labirintais Klaipėdos rajone: kaip padėti jaunam žmogui atrasti savo pašaukimą?

Jaunam žmogui, ieškančiam savo kelio, tinkamo karjeros pasirinkimo klausimas gali atrodyti bauginančiai. Šiandien jaunimui tenka susidurti su daugybe galimybių, tačiau paradoksalu, kad tai dažnai sukelia daugiau painiavos nei aiškumo. Nuo tradicinių iki sparčiai kylančių profesijų – pasirinkimas yra milžiniškas, o daugeliui trūksta informacijos apie visas esamas studijų programas. Tad, kaip šiuolaikiniam jaunuoliui rasti savo vietą profesijų labirinte? Klaipėdos rajono švietimo centro karjeros specialistė Gytautė Mačiulaitė yra ta, kuri padeda mokiniams atrasti savo stiprybes ir rasti kelią į prasmingą ateitį.

Problema – specialistų ir lėšų stygius

– Kaip karjeros specialistė dirbate su Klaipėdos rajono mokyklomis. Kokia pagrindinė Jūsų misija?

– Manau, kad pagrindinė mano misija – padėti mokiniams įgyti karjeros kompetencijų. Visų pirma – pažinti save, suprasti savo asmenybės individualumą, o vyresniems mokiniams – padėti atrasti karjeros galimybes, supažindinti su nuolat besikeičiančia informacija ir padėti atsakingai apsispręsti, renkantis savo karjeros kelią.

Per informavimą, konsultavimą, įvairias veiklas mokyklose ir bendradarbiaujant su partneriais toliau kuriu nuoseklų karjeros orientavimo tinklą Klaipėdos rajono mokyklose. Šią veiklą tęsiu jau ketvirtus mokslo metus – nuo tada, kai visose Lietuvos mokyklose buvo pradėtas vykdyti ugdymas karjerai.

– Kaip apibūdintumėte dabartinę karjeros ugdymo situaciją Klaipėdos rajono mokyklose? Kokius matote didžiausius iššūkius?

– Kalbant apie dabartinę situaciją, reikia pasidžiaugti, kad nuo 2022 metų, kai Klaipėdos rajono mokyklose ir Švietimo centre pradėjo dirbti karjeros specialistai, karjeros ugdymo situacija po truputį pradėjo keistis. Patys specialistai jau turi tvirtus darbo pagrindus, naudoja efektyvius įrankius mokinių savęs pažinimui, gerai pažįsta mokinių poreikius ir bendruomenes. Turime nuolat planuojamas veiklas – profesinį veiklinimą, susitikimus su specialistais, individualias ir grupines konsultacijas, metodines dienas bei mokymus, skirtus tobulinti save. Taip pat nuolat plečiame bendradarbiavimo tinklą su socialiniais partneriais: aukštosiomis ir profesinėmis mokyklomis, įmonėmis bei įvairiomis įstaigomis. Viso to veiklos pradžioje labai trūko.

Tačiau iššūkių vis dar netrūksta. Vienas didžiausių – žmogiškųjų išteklių stoka. Didžiosiose rajono mokyklose dažnai vyksta specialistų kaita, todėl mokyklos nuolat ieško naujų darbuotojų. Kitas iššūkis – finansiniai resursai. Norint mokiniams suteikti išsamią informaciją apie darbo rinką bei susipažinti su įvairių švietimo įstaigų galimybėmis tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, dažnai pritrūkstama lėšų išvykoms, tenka atsisakyti projektų, parodų ar kitų renginių, kurie yra toliau nei mūsų rajono ribos.

Be to, karjeros ugdymui vis dar trūksta platesnio pripažinimo iš tėvų ir kai kurių mokytojų pusės. Dažnai susiduriame su požiūriu, kad tai – antraeilis ar net nereikalingas dalykas. Tėvai, neturėję tokio ugdymo patirties, ne visada supranta jo svarbą, o jų lūkesčiai dažnai apsiriboja jų nuomone saugiomis ar prestižinėmis profesijomis. O iš tiesų karjeros ugdymo esmė – padėti mokiniui pažinti save, savo vertybes ir stiprybes. Taip pat verta paminėti, kad tėvai retai naudojasi galimybe kreiptis į karjeros specialistus mokyklose, nors ši pagalba skirta ne tik mokiniams, bet ir jų šeimoms.

Dalis mokytojų karjeros ugdymą vis dar vertina kaip papildomą krūvį ar mažai apčiuopiamą veiklą, kurios rezultatai nėra greitai matomi, kaip, pavyzdžiui, pažymiai ar testai. Ugdymas karjerai nėra vertinama veikla mokykloje.. Vis dėlto svarbiausia žinutė tiems, kurie nėra tiesiogiai susidūrę su šiuo procesu – tai, kad karjeros ugdymas yra ilgalaikis darbas. Jis padeda vaikui ne tik pasirinkti profesiją, bet ir auginti pasitikėjimą savimi, lavinti sprendimų priėmimo įgūdžius, bendradarbiavimą, gebėjimą pažinti save ir aplinkinį pasaulį. Karjeros ugdymas turi tapti ne vien tik specialisto, bet visos mokyklos bendruomenės bendru tikslu.

Įvairūs metodai

– Šiandien profesijų įvairovė itin plati. Sakykite, kokias pagrindines strategijas ir metodus taikote, siekdama padėti mokiniams nepasiklysti profesijų labirinte ir rasti savo kelią?

– Pagrindiniai mano darbo metodai – integruotos pamokos, kurių metu rengiu viktorinas, savęs pažinimo refleksijas, diskusijas, testus bei individualius pokalbius su šių paslaugų pageidaujančiais mokiniais. Su vyresniais mokiniais organizuoju „šešėliavimo“ vizitus į įvairias įmones bei įstaigas – tiek individualiai, tiek grupėmis. Didelį dėmesį skiriu supažindinti mokinius su profesinio ir aukštojo mokymo galimybėmis, savanorystės veiklomis, socialinėmis įmonėmis, ypač pagrindinėse mokyklose, kuriose dirbu. Šios patirtys padeda mokiniams „pasimatuoti“ profesijas, įgyti realų vaizdą apie jas ir atsakingai apsispręsti – priimti arba atmesti savo svarstymus.

– Kokia yra Klaipėdos rajono švietimo centro ir mokyklų bendradarbiavimo svarba, užtikrinant efektyvų karjeros ugdymą?

– Bendradarbiavimas tarp Švietimo centro ir rajono mokyklų yra svarbus, norint užtikrinti tikslingą karjeros ugdymą. Švietimo centras koordinuoja projektus, dalijasi metodine medžiaga, organizuoja kvalifikacijos tobulinimo renginius bei metodinę veiklą. Vieni iš tokių vykusių neseniai renginių – metodinė diena „Gerosios patirties bangos“, Lietuvos karo akademijos sušauktas Lietuvos karjeros specialistų susirinkimas Vilniuje ir panašiai. Mūsų rajono specialistai nuolat dalyvauja jiems skirtose veiklose, kur gali dalintis idėjomis ir kurti bendrą viziją rajono bei visos Lietuvos mastu. Švietimo centre yra įdarbintas metodininkas, atsakingas už karjeros ugdymą, įsteigtas Ugdymo karjerai metodinis būrelis, jungiantis visų mokyklų karjeros specialistus. Mokyklose dirbantys karjeros specialistai įgyvendina mūsų bendrai planuojamas veiklas bei tuo pačiu kiekvienas specialistas veikia ir individualiai pagal atskiras mokyklų vizijas, o nuolatinis grįžtamasis ryšys padeda užtikrinti veiklų integralumą, mažina ugdymo karjerai veiklų spragas ir užtikrina, kad viskas vyktų efektyviai.

– Kokiais būdais skatinate jaunimą giliau pažinti save – savo pomėgius, stipriąsias puses, vertybes – siekiant padėti jiems apsispręsti dėl ateities profesijos?

– Karjeros ugdymo srityje dirbu jau daugiau nei 10 metų, o pagal išsilavinimą esu psichologė, todėl esu įsitikinusi ir iš darbo patirties galiu pasakyti, kad savęs pažinimas yra pati svarbiausia karjeros kompetencijų dalis.

Pradinukams ir jaunesniems mokiniams organizuoju užsiėmimus, kuriuose jie reflektuoja apie savo pomėgius, vertybes, emocijas ir svajones. Tokiu būdu mokiniai pradeda geriau suprasti, kas jiems sekasi, ką mėgsta, kokioje aplinkoje jaučiasi geriausiai. Su vyresniais mokiniais taikau įvairius testus, struktūruotas užduočių refleksijas bei individualius pokalbius, kurie padeda atpažinti jų stipriąsias puses, gebėjimus ir profesinius polinkius. Dauguma karjeros specialistų savo darbe taip pat naudoja įvairias metaforines korteles, o jei atrandame naujų metodų ar gauname rekomendacijų mokymų metu, visada dalijamės tarpusavyje ir stengiamės pritaikyti šias priemones savo praktikoje kuo tinkamiau.

– Kokie yra patys efektyviausi įrankiai ar veiklos, padedančios mokiniams „pasimatuoti“ įvairias profesijas ir susidaryti realistišką vaizdą apie jas?

– Man viena iš efektyviausių ir labiausiai pasiteisinusių veiklų – „šešėliavimo“ vizitai. Jau antrus metus iš eilės rudenį Klaipėdos rajonas prisijungs prie Šešėliavimo savaitės. Aš kartu su savo kuruojamomis pagrindinėmis mokyklomis taip pat dalyvausiu Lietuvos „Junior Achievement“ organizuojamoje iniciatyvoje. Šios savaitės metu mokiniai iš visos Lietuvos turi galimybę pasirinkti juos dominančią įmonę ar profesinę sritį ir vieną dieną „šešėliuoti“ – stebėti darbuotojo veiklą realioje darbo aplinkoje.

Jaunesniems mokiniams „šešėliavimo“ vizitus organizuoju mažesnėmis grupėmis. Tokie vizitai padeda mokiniams „pasimatuoti“ profesiją, suprasti, kokių gebėjimų, žinių ir asmeninių savybių ji reikalauja. Kartais mokiniai, pamatę realybę, nusprendžia atsisakyti anksčiau svarstyto karjeros kelio – ir tai taip pat labai svarbi patirtis. „Šešėliavimas“ leidžia ne tik įsivaizduoti, bet ir pajusti, ar tai jų kryptis.

Kitas plačiai taikomas ir vertingas metodas – karjeros dienos. Tai renginiai, kurių metu mokyklose lankosi aukštųjų ir profesinių mokyklų atstovai, įmonės, įvairios įstaigos. Mokiniai turi galimybę susipažinti su skirtingomis karjeros sritimis, užduoti klausimus, pabendrauti su specialistais. Tai puiki proga išplėsti akiratį ir pažinti profesijų įvairovę už mokyklos ribų.

Populiariausia – teisė ir medicina

– Pokalbio pradžioje užsiminėte, jog jauni žmonės dažnai jaučiasi spaudžiami pasirinkti prestižinėmis laikomas ar tėvų lūkesčius atitinkančias profesijas? Kaip padedate jiems atsispirti tokiam spaudimui ir rinktis pagal savo norus?

– Darbas su tėvais šiuo metu yra vienas iš sudėtingiausių tiek ugdymo karjerai procese, tiek visame švietime. Didžioji dalis darbo dabar vyksta su pačiais mokiniais – jie mokosi pažinti save ir rinktis pagal vidinę motyvaciją. Tačiau dar prireiks laiko, kol tėvai plačiau priims svarbiausią mintį, kad sėkminga karjera prasideda ne nuo lūkesčių, o nuo savęs pažinimo.

– Kaip dirbate su mokiniais, kurie neturi aiškios vizijos dėl savo ateities ar jaučia nerimą dėl profesijos pasirinkimo?

– Su šiais mokiniais dirbame tokiais etapais: pradedame nuo savęs pažinimo, tada pereiname prie profesijų pažinimo, išbandome įvairias veiklas, vyksta konsultacijos ir refleksijos. Iš tikrųjų, dažnai jau pirmame etape mokiniai nustemba, kai atranda naujų įžvalgų apie save. Kiekvienas atvejis tikrai yra unikalus, bet ugdymo karjerai veiklos dažniausiai vis tiek padeda aiškiau susidėlioti savo ateities viziją.

Žinoma, būna ir tokių, kurie nenori dalyvauti ir tai visiškai suprantama, nes kalbėti apie save kartais yra sudėtinga, o kartais gali būti ir giluminių psichologinių priežasčių, kurių spręsti jau reikia kitų specialistų pagalbos.

– Kokios profesijos šiuo metu yra populiariausios tarp Klaipėdos rajono mokyklų abiturientų? Ar pastebite kokių nors tendencijų, susijusių su šių profesijų pasirinkimu?

– Viena iš tendencijų, kaip žinia, mokiniai šiuo metu nesirenka pedagoginių studijų. Švietimo centras yra įsteigęs „Būsimųjų pedagogų klubą“, kurio tikslas – pritraukti jaunuolius rinktis mokytojo profesijos kelią. Praeitais mokslo metais mokiniai rinkosi matematikos, biologijos, užsienio kalbos, logopedijos bei ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijas. Šiais metais tikimės, kad mokinių pasirinkimai bus dar įvairesni.

Kalbant apie mokinių pasirinkimus, labai daug kas priklauso nuo mokyklos koncepcijos ir vietovės. Kaimo mokyklose mokiniams ne taip svarbu, kur įstos ir kokia bus jų ateitis – jie labiau dvejoja, galvoja apie darbą užsienyje arba yra apsvarstę kelis skirtingus pasirinkimus. Miesto ar didesnėse gimnazijose mokiniai dažniau orientuojasi į inžinerines, socialines ar tradiciškai populiarias profesijas – mediciną, teisę ir panašiai.

Taip pat matome augančią tendenciją rinktis kūrybines sritis – meną, dizainą, tvarumą, ekologiją ar aplinkosaugą. Manau, tai rodo, kad jauni žmonės vis labiau domisi aktualiomis pasaulio temomis ir ieško prasmingų, kūrybiškų bei lankstesnių karjeros kelių. Be to, šiuo atveju labai svarbus karjeros specialistų darbas su individualiais atvejais, nes populiarias profesijas vis dažniau keičia mokiniams artimesnės, jų asmenybes geriau atitinkančios veiklos.

O mūsų, kaip specialistų, tikslas – pristatyti naujausias profesijas, supažindinti mokinius ir padėti jiems neatsilikti nuo darbo rinkos pokyčių.

– Ar jaunimas, Jūsų nuomone, pakankamai gerai informuotas apie darbo rinkos poreikius ir ateities profesijų perspektyvas? Kokias spragas pastebite šioje srityje?

– Mokiniai visada būna gerai informuoti apie tradicines populiarias profesijas, pavyzdžiui, medikų ar teisininkų, tačiau šiandien, mano nuomone, to tikrai nebeužtenka.

Todėl karjeros specialistai mokyklose jau yra labai reikalingi. Mes  plečiame mokinių žinias, atnaujiname informaciją ir skatiname rinktis ne tik žinomas, bet ir darbo rinkai naujas profesijas. Ypač rajono mokiniams trūksta informacijos apie profesinį mokymą – jo lankstumą, galimybes, atnaujintas mokymų bazes ir praktinę vertę.

– Kokiais būdais užtikrinate, kad jaunimui būtų prieinama naujausia ir patikimiausia informacija apie studijų galimybes Lietuvoje ir užsienyje, taip pat apie profesinio mokymo programas?

– Kiekvienoje mokykloje dirba aktyvūs karjeros specialistai, į kuriuos mokiniai visada gali kreiptis, jei juos domina konkreti informacija apie studijas, mokymąsi ar panašiai.

Aš pati daugiausia dirbu su profesinių mokyklų programų pristatymu – organizuoju mokinių išvykas į pačias mokyklas, nes vyriausi mano mokiniai mokosi 10 klasėse. Dažniausiai tai atitinka jų poreikius ir ateities planų vizijas.

Kalbant apie abiturientus, gimnazijose dirbantys karjeros specialistai individualiai ieško informacijos, atliepiančios mokinių poreikius, aktyviai dalyvauja studijų mugėse. Kiekvienais metais į savo veiklos planus įtraukiame dalyvavimą studijų parodose ir bendradarbiavimą su įstaigomis, kurios suteikia patikimiausią ir aktualiausią informaciją ne tik mokiniams, bet ir mums, specialistams.

– Ar pastebite, kad jaunimui trūksta žinių apie konkrečias profesijas, jų specifiką, reikalingas kompetencijas ir galimybes įsidarbinti? Kaip sprendžiate šią problemą?

– Taip, mokiniai dažnai nežino, kas slypi po profesijos pavadinimu. Todėl stengiamės tas žinias gilinti per susitikimus su įmonių atstovais, apsilankymus įmonėse, verslumo ir ekonomikos projektus, įvairias specifines paskaitas bei šešėliavimo savaitę. Kuo daugiau realių apsilankymų, istorijų ir kontaktų – tuo aiškesnis mokiniams tampa galimas karjeros kelias.

Džiugu, kad įmonės vis dažniau ir noriau priima mokinius. Mums taip pat talkina Klaipėdos regioninis karjeros centras „Karjeras“, padedantis užmegzti ryšius su įmonėmis Klaipėdos apskrityje.

Svarbiausia – leisti vaikams patiems ieškoti

– Kokias veiklas planuojate plėtoti artimiausiu metu, siekiant dar efektyviau padėti Klaipėdos rajono jaunimui renkantis karjerą?

– Ateinančių mokslo metų planuose – ne tik tęsti tai, kas pasiteisino, bet ir plėsti veiklas. Pirmiausia numatoma plėsti karjeros specialistų veiklų planą sukuriant mūsų rajono mastu vykstančius renginius, kurie suburs rajono mokinius ir suteiks žinių bei patirties planuojant karjerą. Taip pat – tęsti Lietuvos „Junior Achievement“ iniciatyvą ir toliau organizuoti Šešėliavimo savaitę, diegti skaitmeninius įrankius karjeros planavimui – testus, platformas, mokymo modulius bei dalintis patirtimi tarp kolegų, skatinti mokinius naudotis naujai sukurta ir nuo 2024 metų rugsėjo atverta ugdymo karjerai platforma MUKIS, prisijungti ir įgyvendinti mentorystės projektus su Lietuvos universitetais, aktyviai dalyvauti mokymuose, visuotinai organizuojamuose renginiuose, kad mokiniai gautų pačią naujausią informaciją. Ir, žinoma, vykdyti ugdymo karjerai stebėseną, kad gautume grįžtamąjį ryšį apie karjeros ugdymo situaciją mokyklose.

– Ką patartumėte jaunam žmogui, kuris šiuo metu stovi kryžkelėje ir svarsto apie savo ateities profesiją?

– Svarbiausia – pažinti save. Tu neturi visko žinoti iš karto – tai normalu. Nebijok ieškoti, domėtis, klausti, bandyti ir klysti. Yra daug galimybių ir žmonių, kurie nori padėti – tereikia žengti pirmą žingsnį. Karjerą galime kurti ne vieną kartą per gyvenimą, todėl nereikia bijoti rinktis ar suklysti.

– Kokias rekomendacijas duotumėte tėvams ir mokytojams, kad jie galėtų geriau palaikyti jaunimą profesinio kelio paieškose?

– Palinkėčiau tėvams ir mokytojams daugiau lankstumo ir pasitikėjimo jaunimu. Svarbiausia – leisti vaikams patiems ieškoti, išbandyti ir atrasti tai, kas jiems patinka. Kartais užtenka tiesiog būti šalia, palaikyti ir neužbėgti už akių jų pasirinkimams bei nepasirinkti už juos.

Gintarė KARMONIENĖ

Gytautės MAČIULAITĖS archyvo nuotr.

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas