Karjerų klestėjimo vajus: kenčia aplinka ir gyventojai

Aplinkos ministras: karjerų eksploatavimo veiklos pokyčiai – būtini

Agluonėniškių galvos skausmas – nedidelėje, tačiau patrauklioje gyventojams seniūnijoje vis besikuriantys ir jau esantys smėlio ir žvyro karjerai. Pasak Agluonėnų bendruomenės atstovų, trūksta ryšio su karjerų eksploatuotojais ir tvarkos: kai kurie jų nesilaiko taisyklių, neatsakingai vykdo veiklą, o apie iškasinėtų karjerų tinkamą sutvarkymą – rekultivaciją – nėra kalbos. Karjerų problema kamuoja ir kaimyninę – Dovilų seniūniją.
Susitikime su aplinkos ministru Simonu Gentvilu gyventojai ir Klaipėdos rajono savivaldybė akcentavo – būtina keisti įstatymus ir griežčiau kontroliuoti ne tik esamų karjerų veiklą, bet ir planuojamų naujų įsikūrimo procesą.

Iškasenos – gyventojų ir aplinkos sąskaita
Pasak Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Klaipėdos rajone Lietuvos geologijos tarnyba yra išdavusi leidimus naudotis žemės gelmių ištekliais 27 smėlio ir žvyro, 7 smėlio ir 6 žvyro telkiniams, iš viso – 40. Nemaža dalis jų yra Agluonėnų seniūnijoje, kurios bendruomenei 2016 m. LR aplinkos ministerija įteikė padėką už Mažosios Lietuvos būdingiausius bruožus išlaikiusio kultūrinio kraštovaizdžio ir istorinės atminties puoselėjimą, muziejininkystės veiklą ir bendruomenės tradicijų kūrimą. Agluonėnų seniūnija pripažinta vietove, geriausiai atspindinčia savitus Mažosios Lietuvos regio­no kraštovaizdžio bruožus.
Kai kurie vis besikuriantys ar besiplečiantys smėlio ir žvyro karjerai, pasak agluonėniškių, net tik žaloja kraštovaizdį, bet ir neturi jokios pridėtinės vertės bendruomenei ar seniūnijai. Dėl nesilaikomų taisyklių, triukšmo, eismo, dulkėtumo Agluonėnų bendruomenės atstovai kreipėsi į Aplinkos ministeriją ir jos ministrą Simoną Gentvilą. Rugpjūčio pradžioje Klaipėdos rajono savivaldybėje ministras susitiko su Savivaldybės atstovais, Agluonėnų ir Dovilų seniūnėmis bei agluonėniškiais. Susitikimo metu buvo akcentuojamos karjerų veiklos ir įsikūrimo problemos, bandoma ieškoti sprendimo būdų. Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas pažymėjo, kad situacija dėl karjerų tik blogėja, karjerų atidaroma vis daugiau, o nerekultivuojama beveik nė vieno. „Žvyro, smėlio statybų pramonei reikia, bet turi būti tvarka: negali karjerų eksploatuotojai, nebaigę sutvarkyti vieno karjero, pradėti kasti kito, nerekultivuoti karjerų, kirsti miškus dėl to, kad taip pigiau atidaryti karjerus“, – minėtame susitikime kalbėjo meras.

Trūksta karjerų kontrolės
Susitikime su aplinkos ministru Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vedėja Rasa Bakaitienė pristatė, su kokiomis karjerų veiklos problemomis susiduria Klaipėdos rajonas ir jo gyventojai. Pasak jos, problema prasideda nuo karjerų plotų žvalgybos: ji brangi, tad kai kurie verslininkai mano turintys teisę į tą plotą. Didžiausia problema, kuri daro neigiamą poveikį gyventojams, – karjerų veikla ir kontrolės trūkumas. „Poveikio aplinkai vertinimo dokumentuose viskas gražiai surašyta, tačiau iki tol, kol verslininkai gauna leidimą. Nekontroliuojama, kiek mašinų gali važiuoti per dieną, kaip prižiūrimi keliai, koks yra triukšmas“, – akcentavo R. Bakaitienė.
Tačiau net ir pasibaigus karjero eksploatavimo veiklai gyventojai negali džiaugtis gražiu kraštovaizdžiu, mat rekultivacija kai kuriems karjerų eksploatuotojams – paskutinėje vietoje. Klaipėdos rajone šiuo metu yra 5 visiškai išeksploatuoti karjerai ir 15 karjerų, kuriuose yra išeksploatuotų plotų.
„Trūksta teisinės bazės, pačios rekultivacijos procesas nėra aiškus: kokiais etapais turi būti atlikta rekultivacija, per kiek laiko. Gyventojai ir aplinka patiria neigiamą poveikį. Nors vieną pavyzdį įvardykite, kur būtų gražiai rekultivuotas karjeras“, – problemą iškėlė R. Bakaitienė.
Gyventojai taip pat įvardijo kitą iššūkį: nusipirkę sklypą jie tikisi gražaus kraštovaizdžio, ramybės, o šalia atsidaro karjeras. „Taip krenta sklypo vertė, niekas nenori gyventi šalia karjero ir nuolatinio triukšmo, eismo, dulkėtumo, purvo“, – pažymėjo agluonėniškiai. Jie taip pat pridūrė, kad karjerų eksploatuotojai nekuria ryšio su bendruomene, ypač prieš atidarant karjerą: „Turime tiek karjerų aplink, o bendruomenei – tik žala.“

Seniūnai sulaukia grasinimų
Minėti gyventojų ir karjerų eksploatuotojų nesutarimai pasiekia ir seniūnijų vadovus. Štai Agluonėnų seniūnijos seniūnė Laima Tučienė susitikime su aplinkos ministru ir Savivaldybės atstovais kalbėjo, kad kai kurių karjerų savininkai apsilanko seniūnijoje net su grasinimais: „Seniūnas jaučiasi kaip maža dulkelė prieš karjerų savininkus.“
Jai antrino ir Dovilų seniūnijos seniūnė Nijolė Ilginienė, teigdama, kad taip pat yra sulaukusi grasinimų. „Anksčiau būdavo susitikimai su karjerų savininkais, dabar jie vyksta nuotoliniu būdu. Dokumentuose viskas gražiai parašyta: karjerų savininkai įsipareigoja, pažada, bet pradėjus veikti to nėra. Yra buvę, kad karjero vairuotojas, susiradęs, kur gyvenu, grasina, kad jį stabdžiau, nes važiavo po darbo valandų“, – sakė seniūnė.
Aplinkos ministras S. Gentvilas pripažino, kad problema yra. „Geologai mane bando auklėti, kad požemis yra 70 kartų vertingesnis nei miškas pagal ekonominę vertę. Galiu patvirtinti, kad visos Lietuvos mastu nesame nubaudę dėl rekultivavimo, čia matosi, kad trūksta pokyčių“, – susitikimo metu teigė ministras. Jis agluonėniškius patikino, kad bus atlikti neplaniniai karjerų patikrinimai.

Savivaldybė siūlo pakeitimus
Klaipėdos rajono savivaldybė „Bangai“ po susitikimo komentavo, kad išties supranta gyventojų susirūpinimą dėl rajone eksploatuojamų žvyro karjerų ir visas dėl šios veiklos kylančias problemas. Siekiant užtikrinti viešąjį gyventojų interesą, po rugpjūčio mėnesio susitikimo su aplinkos ministru ministerijai buvo išsiųstas raštas su Savivaldybės siūlymais ir pastebėjimais, ką reikėtų koreguoti atitinkamuose teisės aktuose.
Savivaldybė rašte pažymėjo, kad privalo laikytis viršesnių teisės aktų, tad, siekiant pokyčių rajone, juos reikia keisti. „Ministerijai išsiųstame rašte atkreipiame dėmesį, kad būtų prasmė atnaujinti teisės aktus, susijusius su rekultivacija, sugriežtinti rekultivacijos planų bei pačios rekultivacijos kontrolę, numatyti galutinius terminus, iki kada turi būti atlikti rekultivacijos darbai, numatant realų karjerų eksploatavimo laiką, o ne, pavyzdžiui, 30 metų“, – akcentavo Savivaldybė.
Rašte pažymima, kad reikėtų apsvarstyti galimybę neišduoti leidimų įmonei naujiems plotams eksploatuoti, jei ji nėra sutvarkiusi išeksploatuotų plotų. „Taip pat, prieš pradedant eksploatuoti karjerą, įmonė galėtų sumokėti rekultivacijos darbų vykdymo vertės užstatą (depozitą), kad įmonei bankrutavus lėšas būtų galima naudoti karjerų rekultivacijai“, – siūlė Savivaldybė.
Kita svarbi keistina sritis – teisės aktuose numatyti, kad baigtas eksploatuoti kasybos plotas būtų rekultivuotas į naudmenas, kurios buvo iki pradedant kasybos darbus, t. y. jei buvo žemės ūkio naudmenos į žemės ūkio, jei miško − į miško naudmenas. Ir tik išimties tvarka, nesant galimybės rekultivuoti į žemės ūkio ar kitos paskirties žemę – į vandens telkinį. Savivaldybės teigimu, taip būtų atkuriamas ar net gerinamas prieš tai buvęs kraštovaizdis, taip sukuriamas teigiamas poveikis ir aplinkai, ir bendruomenei.

Neatsižvelgiant į bendrąjį planą
Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės, šiuo metu leidimai išžvalgyti naudingąsias iškasenas yra išduodami neatsižvelgiant į Savivaldybės bendrąjį planą, nesuderinus su Savivaldybe, o pagal Žemės gelmių naudojimo planus. „Savivaldybė turi galimybę nesutikti su planuojama veikla tik atlikdama poveikio aplinkai vertinimo procedūras, kai jau įmonės buvo investavusios į žvalgybą, parengusios planavimo dokumentus. Taigi, kyla nepasitenkinimas, prasideda teisminiai ginčai. Siūlome teisės aktuose reglamentuoti, kad įmonės privalo derinti su Savivaldybe leidimus žvalgyti naudingąsias iškasenas“, – siūlomus pokyčius ministerijai pristatė Savivaldybė.
Savivaldybė taip pat patikino, kad numatytuose susitikimuose su bendrojo plano rengėjais kels klausimą, ar įmanoma, nepažeidžiant šiuo metu galiojančių teisės aktų, numatyti prioritetines naudingųjų išteklių zonas, tokiu būdu apibrėžiant teritorijas, kuriose ši veikla būtų galima vykdyti pirmiausia, neeksploatuojant vis naujų, mažų telkinių kitose vietose.
Susitikimo su aplinkos ministru metu gyventojų išsakytas problemas akcentavo ir Savivaldybė: karjerų veikla sukelia intensyvų krovininio transporto eismą, didėja triukšmas, dulkėtumas, netinkamai prižiūrimi keliai, nors veiklą vykdančios įmonės įsipareigoja užtikrinti bendrą tvarką. Įvardijama, kad šiuo metu neaišku, kas turėtų prižiūrėti, kaip laikomasi poveikio aplinkai vertinimo atrankos dokumentuose numatytų triukšmo valdymo, dulkėtumo mažinimo ir kitų priemonių. „Savivaldybės matymu, būtina reglamentuoti, kuri institucija ir kokiu dažnumu kontroliuoja karjerų veiklą ir su jų veikla susijusius klausimus, tokius kaip kelių valymas, triukšmas ir dulkėtumą mažinančių priemonių diegimas, darbo grafikai ir transporto srautai, bei kitas priemones, kurios yra numatytos poveikio aplinkai vertinimo atrankos ar vertinimo dokumentuose. Taip pat numatyti, kad veikiančios ar planuojančios pradėti veiklą įmonės turi suderinti neigiamą poveikį mažinančias priemones su vietos bendruomene, skirti lėšų suplanuotoms priemonėms įgyvendinti“, – teigiama Savivaldybės rašte Aplinkos ministerijai.

Už pažeidimą Agluonėnuose – bauda
Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Komunikacijos ir aplinkai saugaus elgesio skatinimo departamento Komunikacijos skyrius „Bangai“ komentavo, kad šiais metais Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos valdyba atliko 7 telkinių patikrinimus: Pozingių smėlio ir žvyro telkinio, Agluonėnų smėlio ir žvyro telkinio smėlio išteklių dalies patikrinimą, Gelžinių II smėlio ir žvyro telkinio žvyro išteklių dalies patikrinimą, Agluonėnų smėlio ir žvyro telkinio dalies patikrinimą, Kojelių smėlio telkinio, Poškų V žvyro telkinio ir Šnaukštų III žvyro telkinio patikrinimus.
Agluonėnų smėlio ir žvyro telkinio dalies patikrinimo metu nustatyta, kad buvo iškasta už išteklių gavybai suplanuoto ploto ribos, kituose patikrinimuose pažeidimų nerasta. Pasak departamento atstovų, nustačius pažeidimus, tiek juridiniam asmeniui, kuriam išduotas leidimas naudoti žemės gelmių išteklius, taikoma atsakomybė vadovaujantis Aplinkos apsaugos įstatymo (AAĮ) nuostatomis, tiek atsakingam asmeniui – Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka.
„Už Agluonėnų smėlio ir žvyro telkinio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus juridiniam asmeniui (AAĮ) numatyta bauda nuo aštuonių tūkstančių iki septyniolikos tūkstančių eurų, atsakingam asmeniui (ANK) – nuo aštuonių šimtų iki vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų“, – apie atsakomybę už pažeidimą informavo Aplinkos apsaugos departamento atstovai.

Ministras pažadėjo stebėti
Aplinkos ministras S. Gent­vilas, spalio 12 d. apsilankęs Priekulės priemiestyje, Kuodžių kaime, atidarytoje stambiųjų atliekų surinkimo aikštelėje, interviu „Bangai“ įvardijo, kad Klaipėdos rajonas yra specifinis: čia kuriasi ne tik nauji gyventojai, bet ir karjerų eksploatuotojai. Ministras „Bangą“ informavo, kad po rugpjūčio susitikimo rajono Savivaldybėje ėmėsi veiksmų pokyčiams inicijuoti. „Atlikome analizę, paaiškėjo, kad formalių skundų Aplinkos apsaugos departamentui iš rajono gyventojų – vos du. Šiemet Klaipėdos rajone iš 40 esančių karjerų planinius patikrinimus vykdėme penkiuose, taip pat ir neplaninius, pagal skundus. Su Savivaldybe sutarėme, kad ji su seniūnais pateiks probleminių karjerų sąrašą, o mes per rudenį ir žiemą stebėsime. Kitus karjerus planuojame per ateinančius metus patikrinti“, – akcentavo aplinkos ministras.
S. Gentvilas „Bangai“ teigė, kad Klaipėdos rajono savivaldybė yra atsakinga už kontrolę, pavyzdžiui, ar švarūs sunkvežimiai išvažiuoja į gatves, o už kitus procesus atsakinga Geologijos tarnyba arba Aplinkos apsaugos departamentas. Šiuo metu prioritetu Aplinkos ministerijai tampa tai, kad nebūtų atidaryti nauji karjerai, jei seni nėra baigti eksploatuoti ir rekultivuoti. „Rajone akivaizdu, kad įmonė nebaigia eksploatuoti vieno karjero, bet šalia pradeda kasti kitą. Mūsų tikslas – ne nubausti, o sutvarkyti karjerų veiklą. Rajono bendrajame plane nėra galimybių uždrausti naujų karjerų kūrimosi, bet Savivaldybė gali uždrausti tai per poveikio aplinkai vertinimą. Rajono Savivaldybė ne kartą tą yra padariusi, paskutinį kartą – Dumpiuose dėl miško kirtimo, kur laimėjo net teismus. Tad Savivaldybė tarybos sprendimu gali uždrausti naujų karjerų kūrimąsi“, – pažymėjo aplinkos ministras.

„Bangos“ korespondentei susisiekus su UAB „Poškų karjeras“ direktoriumi Edvardu Jonuševičiumi ir paklausus apie galimus karjero veiklos sugriežtinimus, šis atsisakė komentuoti situaciją.

Gabrielė ČIUNKAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.