„Keičiasi visuomenės suvokimas, kas yra teisė“, –įsitikinęs Konstitucinio Teismo teisėjas
Jau beveik metus Konstitucinio Teismo teisėjo pareigas einantis Tomas DAVULIS praėjusią savaitę lankėsi Gargžduose. Teisinio švietimo ir pilietiškumo pamoką jis vedė Gargždų „Minijos“ progimnazijos mokiniams. Į klausimus apie savo patirtį, teismų specifiškumą jis sutiko atsakyti ir „Bangos“ skaitytojams.
Mokslinės diskusijos – atgaiva sielai
– Anksčiau vadovavote Vilniaus universiteto Teisės fakulteto Privatinės teisės katedrai, taip pat Darbo teisės centrui. Konstitucinio Teismo teisėju buvote paskirtas nuo 2023 m. kovo 16 d. Praėjo beveik metai, kokia patirtis?
– Labai įdomi. Pats atėjau iš mokslo srities, iš VU Teisės fakulteto. Esu daugelio konferencijų dalyvis ir buvęs organizatorius. Konstituciniame Teisme man faktiškai kiekvienas mūsų posėdis yra kaip maža mokslinė konferencija. Yra daug skirtingų klausimų ir kiekvieną kartą kiekvienam iš jų ruošiesi, kad galėtum išdiskutuoti kiekvieną smulkmeną. Tos mokslinės diskusijos man yra kaip atgaiva sielai. Tu turi protingus, išmintingus kolegas, kurie lygiai taip pat pasiruošę ir visi kartu galime ieškoti teisingo, išmintingo sprendimo. Daug turime debatų ir dėl pačio teksto išraiškos. Mūsų požiūris į tekstą yra perfekcionistinis, tekstas turi būti labai tikslus, tačiau kartu niuansuotas, kad tie mūsų debatai, virptelėjimai į vieną ar į kitą pusę atsispindėtų ir būtų palikta tam tikrų galimybių įstatymų leidėjui, praktikams, teisės taikytojams. Svarbu, kad tie, kurie kvalifikuotai skaito tekstą, matytų, kur baigiasi mūsų griežtoji, aiškioji linija ir kur yra palikta vietos politiniam kompromisui, teisėjo interpretacinei diskrecijai. Teisininko profesija tuo ir ypatinga, kad iš mūsų visi tikisi tikslumo. Pastarojo labai stipriai siekiame. Tačiau kitas dalykas, su kuriuo susiduriu, kad mūsų tekstai labai sudėtingi. Tas perfekcionizmo ir tikslumo siekis lemia labai ilgus sakinius, kuriuos ypač sunku suprasti žmonėms, neturintiems teisinio išsilavinimo. Čia matau galimybių tobulėti. Kai teisėjai rašo atskirąsias nuomones, vartoja paprastesnę leksiką.
– Ar pritartumėte teiginiui, kad Konstitucinio Teismo teisėjo pareigos yra teisininko karjeros viršūnė?
– Taip, darbas čia yra labai įdomus ir prasmingas. Mūsų Konstitucinis Teismas yra gerbiamas pasauliniu lygiu. Jis yra stiprus, išlaikantis tradiciją. Tikrai negėda dėl mūsų Konstitucinio Teismo jurisprudencijos pasauliniu mastu. Esame pirmieji, kurie iki galo įgyvendino apkaltą, nušalinę nuo pareigų valstybės vadovo institutą. Dabar atvažiuoja pas mus mokytis net iš kitų šalių, kurie tokios patirties neturi. Yra dalykų, kuriuos sprendžiame pirmieji visame regione. Teismai bendrauja vienas su kitu, atsižvelgiama į kitų priimamus sprendimus.
Atšvęstas 30-metis
– Ar galėtumėte paprastais žodžiais įvardinti, ką sprendžia Konstitucinis Teismas?
– Iš esmės Konstitucinis Teismas sprendžia pagrindinius svarbiausius mūsų Lietuvos visuomenei klausimus. Tie klausimai turi fundamentinę reikšmę: reikia atsakyti, kokia yra mūsų Lietuvos valstybės piliečių padėtis, kaip valdžios sąranga turi atrodyti pagal mūsų pačių priimtą 1992 metais Lietuvos Respublikos konstituciją. Konstitucijos 30-metis buvo atšvęstas visai neseniai, Konstitucinis Teismas taip pat jau dirba 30 metų. Jau yra atsakyta į labai daug klausimų, tačiau šiuolaikinis gyvenimas kelia vis naujus. Jie nėra paprasti. Reikalingi išmintingi, giluminiai, fundamentiniai debatai tarp teisės profesionalų, išklausant visų suinteresuotų interesų grupių nuomonę, kaip turėtų būti sutvarkyta viena ar kita situacija. Mes turime įvairiausių dalykų: nuo pabėgėlių teisinės padėties iki pensijų kaupimo fonduose aktualijos. Atsakymai yra daug kam reikšmingi ir nepaprasti, sudėtingi, bandome jų ieškoti pasikliaudami savo ir turimomis žiniomis bei užsienio praktika, semdamiesi to giluminio suvokimo iš pačio Konstitucijos teksto, iš Konstitucijos jurisprudencijos, kuri yra sukurta. Tai faktiškai Konstitucijos Teismas jau gyvena ant sukurtos labai didelės nutarimų, sprendimų bazės, ir iš tos bazės, ir iš Konstitucijos teksto semiamės to įkvėpimo, kaip reikėtų vieną ar kitą klausimą sureguliuoti.
– Teismų dialogas taip pat yra vienas iš tikslų?
– Dialogo būdu bandoma spręsti skirtingų teisinių lygmenų suderinamumo problemą. Turiu omeny Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre, Europos Sąjungos Teisingumo Teismą Liuksemburge ir kitus teismus. Dokumentai tarsi persidengia, ypač žmogaus teisių klausimais. Svarbu ieškoti ne skirtybių, o bendrumo žmogaus teisių apsaugos kontekste. Kad tie dokumentai, kurie suteikia apsaugą, nesuteiktų skirtingos apsaugos ir pan., ieškoma sprendimų, kurie didintų tą apsaugą, o ne mažintų, ne fragmentuotų jos.
Visuomenėje – kokybinis virsmas
– Jūsų nuomone, žmonių pasitikėjimas teisine sistema didėja, mažėja?
– Geras klausimas. Manau, kad didėja ir jis turi didėti. Keičiasi visuomenės suvokimas, kas yra teisė, kam yra reikalingi teismai, kokios teismų veikimo garantijos, nepriklausomumo garantijos, kad gali būti labai įvairūs sprendimai. Tas tolerancijos ir reliatyvumo suvokimas ateina su išsilavinimu, tais debatais, kurie vyksta viešojoje erdvėje, kas rodo kokybinį virsmą. Kokybiškai mūsų visuomenė yra labai stipriai pažengusi į priekį. Atsiranda matymas teisinės sistemos ne tik kaip sistemos, kuri baudžia, bet sistemos, kuri padeda. Supranti, kad tokiu būdu žmogus gali apsiginti, įmonės, investuotojai gali apsiginti. Nebebijoma eiti pas valdininką, pas politiką, kreiptis į teismą.
Žinoma, kreipimasis į teismą visada yra iššūkis, bijoma finansinių išlaidų, susidūrimo su valdžios atstovais, bet jei sistema pasitikima, žmogus supranta, kad sistema pati savaime nėra bloga, ji skirta pačiam žmogui. Tiek teisėjai, tiek prokurorai, advokatai savo kasdieniu darbu stiprina pasitikėjimą teisine sistema, o kartu ir valstybe. Valstybės be teismų neįsivaizduoju. Jei pykstame ant policininko, teisėjo, prokuroro, tai pykstame ant pačios valstybės.
Gerų teisininkų reikėjo ir reikės
– Teisininko specialybė daug metų buvo įvardijama kaip prestižinė, kokia dabar situacija, Jūsų akimis?
– Situacija nelabai keičiasi. Socialinių mokslų bumas Lietuvoje yra išlikęs. Aišku, tai ne visada geras dalykas. Tačiau gerų teisininkų mums reikia. Jei ši profesija būtų nuvertinta, tai būtų ir teisinės institucijos silpnos, o kartu ir valstybė. Tuomet kyla pasitikėjimo klausimas, randasi korupcijos atvejų, ekonominis neskaidrumas ir t. t. Kuo stipresni teisininkai, tuo valstybės sistema labiau pateisina gyventojų lūkesčius. Tuos vaikus, kurie jaučia norą dirbti su žmonėmis, daug skaito, mėgsta spręsti problemas, pritaikant teisės aktus, kviečiu siekti teisininko karjeros. Žinoma, reikia labai gerai mokytis istorijos, lietuvių kalbos, matematikos, nes teisiniame procese reikalinga logika.
Teismas man šiek tiek primena ir sportą, tik tu čia rungiesi ne fizine jėga, bet savo pagrįstais argumentais, kad laimėtum, turi pasitelkti visas įmanomas priemones.
– Gargžduose lankėtės pirmą kartą, koks įspūdis?
– Jūsų rajone esu lankęsis, atvykstu į Svencelę, nes esu jėgos aitvarų mėgėjas. Tačiau Gargžduose buvau pirmąkart, čia labai gražios apylinkės, puikus miestas ir sporto kontekstas, žinau Gargždų futbolo klubą „Banga“. Smagu matyti, kad yra stipri bendruomenė, gerėjanti infrastruktūra, o svarbiausia – rajone daug vaikų, kurie yra mūsų ateitis. Džiugina ir stiprios mokyklos. Gargždų „Minijos“ moksleiviai aktyviai dalyvavo teisinio švietimo ir pilietiškumo pamokoje. Tai Teisingumo ministerijos kartu su Konstituciniu Teismu šalies mokyklose ir Konstituciniame Teisme organizuojama iniciatyva, kurios metu susitinkame su jaunąja karta, siekiame ją įkvėpti ir motyvuoti ne tik sužinoti konstitucinius principus ir vertybes, bet ir aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime ir taip prisidėti prie valstybės kūrimo.
Agnė ADOMAITĖ
