Kelionė iš Smiltynės į Klaipėdą gerokai apkarto

Rekordinis perkėlimų skaičius sutrikdė „Smiltynės perkėlos“ keltų darbą.

Pristatyti Kuršių nerijos, ko gero, niekam nereikia. Tai viena gražiausių ir gausiai turistų lankomų Lietuvos vietų, kurią pasiekti galima keltais. Nors pastarieji sezono metu kursuoja dažnai, vasarą, ypač savaitgaliais, dėl turistų gausos prie perkėlų nusidriekia ilgos automobilių eilės ir persikėlimas užtrunka ne vieną valandą.
O laukimas, pripažinkime, nėra pats maloniausias procesas, ypač, jei ore tvyro sunkiai pakeliamas karštis. Būtent tokios kelionės patirtimi dalijosi į „Bangos“ redakciją kreipęsis vyriškis iš Mažeikių, dėl to kaltinęs netinkamai sustyguotą keltų darbą.
Iš keturių keltų veikė tik du
Mažeikiškis „Bangai“ pasakojo pajūryje lankęsis ilgąjį Žolinės savaitgalį. Čia praleistu laiku, pamatytais vaizdais bei patirtais įspūdžiais jis nenusivylė, tačiau esą gerokai apkarto kėlimasis keltu iš Smiltynės į Klaipėdą. „Smiltynę pasiekėme sklandžiai ir kelionė tikrai neprailgo, ko negaliu pasakyti apie persikėlimą atgal į uostamiestį“, – kalbėjo vyriškis ir, nors šiandien pyktis dėl to jau nuslūgęs, prisipažino, jog iki šiol apima nepasitenkinimas, prisiminus ilgąjį savaitgalį, kai teko valandų valandas lūkuriuoti, jo žodžiais, kilometrinėje automobilių eilėje.
Anot besikreipusiojo, laukdami spūstyje, kuri, atrodė, jog niekada nesibaigs, žmonės netruko išsiaiškinti, kodėl tokia situacija susidarė. Paaiškėjo, kad iš keturių „Smiltynės perkėlos“ keltų rugpjūčio 18 d. vakarą, po 20 valandos, veikė vos, likę du neva ramiausiai „snaudė“ prie krantinės.
„Ar tai normalu, matant, koks srautas žmonių? – retoriškai klausė vyras ir ėmė abejoti, ar apskritai tokios perkėlos reikalingos. – Tai kam tada tie keltai, jei, esant didžiausiam žmonių judėjimui, jie stovi it kokios puošmenos? Statykime tiltą, jei nesugebame tinkamai išnaudoti to, ką turime.“
Nemalonia patirtimi dalijęsis vyriškis vylėsi, kad bene judriausią vakarą ne visi keltai veikė dėl kokių nors gedimų, kitu atveju jis sakė negalintis rasti logiško paaiškinimo tokiam jų darbo grafikui.
„Jei įprasta vasaros savaitgalio vakarą leisti dirbti tik dviem keltams, tai „Smiltynės perkėlos“ vadovybė turėtų permąstyti tokią praktiką, nes ji – ydinga ir prašosi pokyčių, atsižvelgiant į žmonių srautą. Nors pyktis dėl to šiandien nugesęs, tačiau tokias situacijas reikia kelti į viešumą, kad būtų permąstyta perkėlos tvarka ir kad, reikalui esant, būtų įtraukiamos didesnės pajėgos perkeliant žmones“, – savo nuomonę dėstė vyras.
Gedimų neužfiksuota
Aiškinantis šią situaciją, pirmiausia buvo paneigti pasvarstymai apie galimus keltų gedimus ir dėl to sutrikti galėjusį perkėlos darbą. Kaip „Bangai“ komentavo bendrovės „Smiltynės perkėla“ pardavimų ir klientų aptarnavimo direktorius Darius Undžys, rugpjūčio 18 dieną Smiltynės kryptimi iš Klaipėdos buvo perkelta 1 800 transporto priemonių, o priešinga kryptimi – 3 000. Naujojoje perkėloje visą dieną esą dirbo keturi keltai, atlikę net 118 reisų. Keltai, vadovo tikinimu, dirbo nepertraukiamai ir dažniau nei numatyta grafike, tačiau, nepaisant intensyvaus srauto, gedimų ar kitų sutrikimų nebuvo. Apskritai esą keltų techniniai gedimai yra itin reti, o klientai dažniausiai to net nepajaučia. Būna, kai tenka šalinti į kelto sraigtą įstrigusius objektus, tačiau tai vykdoma operatyviai, pasitelkiant narus.
Kalbėdamas apie konkrečią situaciją, direktorius aiškino, kad itin aktyvią rugpjūčio 18 dieną buvo daroma viskas, kad būtų užtikrintas kuo sklandesnis kėlimasis iš Smiltynės į Klaipėdą.
„Bendrovė ėmėsi visų būtinų priemonių, kad transporto srautas būtų tolygiai paskirstytas per visą dieną. Didžiausias pikas buvo pastebėtas nuo 14.00 iki 18.00 val., vėliau srautas sumažėjo ir nuo 20.00 iki 21.40 val. linijoje nepertraukiamai dirbo du keltai“, – aiškino D. Undžys ir patvirtino, kad išties minėtos dienos vakarą, kaip ir sakė į redakciją kreipęsis vyras, reisavo tik du keltai.
Kaltas rekordinis perkėlimų skaičius
Vasaros sezono metu, D. Undžio žodžiais, spūstys yra neišvengiamos, ypač per ilguosius savaitgalius ar Neringoje organizuojamas šventes. Tačiau bendrovė, jo tikinimu, iš anksto informuoja klientus apie galimas spūstis per socialinius tinklus, oficialią svetainę, programėlę ir švieslentes, kad keleiviai galėtų tinkamai planuoti savo keliones. Taip pat galima stebėti tiesioginę transliaciją iš transporto priemonių kaupimo teritorijos, kas gali padėti apsispręsti dėl kelionės laiko.
O kad Žolinės savaitgalį būta nemalonių patirčių, laukiant spūstyse, neva nelabai stebina, nes „Smiltynės perkėla“ tuomet fiksavo rekordinius šių metų transporto priemonių perkėlimo rodiklius. Direktoriaus pateiktais duomenimis, rugpjūčio 17 d., šeštadienį, buvo perkelta 4 300 transporto priemonių, o rugpjūčio 18 d., sekmadienį, – net 4 800. Tai didžiausias perkeltų transporto priemonių skaičius per dieną šiais metais. Vidutiniškai sezono metu perkeliama apie 3 900 transporto priemonių.
„Bendrovė deda visas pastangas, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis. Suprantame klientų norą linijoje matyti kuo daugiau keltų, tačiau privalome laikytis Darbo kodekse įtvirtinto darbuotojų darbo (įskaitant viršvalandžius) ir poilsio režimo, tad neturime galimybės nuolat linijoje laikyti maksimalų keltų skaičių“, – komentavo D. Undžys ir vylėsi, jog jo atstovaujamos bendrovės klientai bus supratingi ir kantrūs.

Gintarė KARMONIENĖ
Asociatyvi nuotrauka iš „Smiltynės perkėlos“ feisbuko paskyros

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių