Kiaulių maro grėsmė išlieka

Nors ekstremali situacija dėl afrikinio kiaulių maro (AKM) atšaukta, tačiau šios mirtinai pavojingos kiaulių ligos rizika išlieka, užkratas tebecirkuliuoja gamtoje. Pasak specialistų, nuo AKM plitimo Lietuvoje gali apsaugoti tik griežtas biosaugos taisyklių laikymasis.

Klaipėdos valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) duomenimis, pernai rajone buvo 562 smulkūs kiaulių augintojai. Per metus žemės ūkio specialistams patikrinus 493 ūkius buvo nustatyti 73 biosaugos pažeidimai: kiaulės nedeklaruotos, neįrengti prie įėjimų į tvartus dezinfekciniai kilimėliai, neaptvertos teritorijos, neįsigyta dezinfekuoti skirtų biocidų. Visi šie reikalavimų nesilaikę ūkiai bus patikrinti iš naujo ir šiais metais. Klaipėdos VMVT inspektoriai per 2016 m. atliko 110 patikrinimų, iš jų biosaugos neatitiko 43, iš jų ATPK protokolai dėl pažeidimų buvo surašyti 40 augintojų. Pažeidimai tokie pat, kaip ir tikrinant ūkius žemės ūkio specialistams.

Maisto ir veterinarijos specialistų teigimu, būtina griežtai laikytis biosaugos reikalavimų, kad afrikinio kiaulių maro virusas nepasiektų rajono ir nepridarytų didelės ekonominės žalos. Klaipėdos VMVT viršininkas Antanas Bauža atkreipė dėmesį į tai, jog pernai Lietuvoje 22 savivaldybių teritorijose buvo nustatytos 303 AKM vietos – užkratas rastas 478 šernuose (iš jų 379 nugaišę, 99 sumedžioti). Penkiose savivaldybėse buvo nustatyta 19 AKM atvejų smulkiuose kiaulių ūkiuose, kurie nesilaikė biosaugos. Dėl užkrato teko sunaikinti 74 kiaules.

Pasak A. Baužos, jau ir šiemet Lietuvoje iki vasario 6 d. AKM patvirtintas 51 vietoje 103 šernams (14 sumedžiotų ir 89 nugaišusiems). Pirmą kartą šiais metais afrikinis kiaulių maras nustatytas ir smulkaus augintojo ūkyje Vabalninko seniūnijos (Biržų r.) apylinkėse. Iš trijų augintų kiaulių viena nugaišo, ir jai buvo nustatytas AKM. „Pradėjus epizootinį tyrimą, nustatyta, kad kiaulių laikytojas lankėsi seniūnijų teritorijose, kuriose AKM atvejai buvo užregistruoti laukinėje faunoje. Šis atvejis dar kartą patvirtina, kad tik griežtas biosaugos reikalavimų laikymasis gali kiaulių ūkius apsaugoti nuo šios ligos“, – sakė A. Bauža.

Specialistai primena, kad AKM virusas gali plisti per užkrėstą šernieną ar kiaulieną, maisto atliekas, šernų ar kiaulių gaišenas, kraują, skysčius ir kt. Šis virusas gali būti pernešamas ant avalynės, drabužių, užterštų įrankių ar ratų paviršių. Svarbu žinoti, kad afrikinio kiaulių maro virusas atsparus aplinkos veiksniams, karščiui ar šalčiui. Natūraliai rūkytoje mėsoje virusas gali išsilaikyti iki 300 dienų, šerno gaišenoje – nuo 2 iki 6 mėnesių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių