Kiekvienas vardas liudija istoriją
Laisvės kovų ir tremties istorijos muziejaus Priekulėje vadovė Sabina Vinciūnienė parengė virtualią parodą, kurią galima aplankyti nuo birželio 14 d. adresu https://www.gargzdumuziejus.lt/rubrikos/ ir sudarė iš Klaipėdos rajono ištremtų ir nuteistų 1941 m. birželio 14 d. gyventojų sąrašą.
Nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1941 m. birželio 14 d. buvo suimti 6 606 Lietuvos žmonės, iš jų 3 565 išsiųsti į TSRS lagerius ir kalėjimus.
1941 m. balandžio 25 ir 29 d. LTSR vidaus reikalų ir valstybės saugumo liaudies komisarai išleido įsakymus ir instrukcijas dėl tremtinų asmenų ir jų šeimų apskaitos. Tremtini asmenys buvo suskirstyti į 10 kategorijų ir joms numatytos trijų rūšių represijos: įkalinimas TSRS NKVD Vyriausiosios lagerių valdybos (GULAG’o) sistemos lageriuose, įkalinimas karo belaisvių stovyklose, apgyvendinimas specialiose gyvenvietėse prižiūrint NKVD.
1941 m. gegužės 14 ir 16 d. Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) centro komitetas ir TSRS liaudies komisarų taryba priėmė politinius sprendimus dėl gyventojų trėmimo iš Lietuvos, Latvijos, Estijos, Vakarų Ukrainos, Vakarų Baltarusijos ir Moldavijos.
Trėmimų išvakarėse, 1941 m. birželio 13 d., TSRS NKVD išleido telegramą, kurioje patikslino galutinį iš Lietuvos tremtinų žmonių kiekį – 21 214 žmonių – ir nurodė jų tremties ir kalinimo vietas. Masiniai trėmimai prasidėjo 1941 m. birželio 14 d., šeštadienį, vienur antrą, kitur trečią valandą ryto. Deportaciją vykdė LTSR ir iš TSRS atvykę represinių struktūrų pareigūnai, jiems padėjo Lietuvoje dislokuotos Raudonosios armijos kariai, aktyviai talkino komunistų partijos vietos aktyvas.
Birželio 15–19 d. iš ešelonų formavimo vietos – Naujosios Vilnios geležinkelio stoties išvyko 577 vagonai su suimtaisiais ir tremtiniais. Ešelonai su suimtaisiais buvo išsiųsti į Starobelsko ir Juchnovo karo belaisvių lagerius (2 ešelonai vėliau buvo persiųsti į NKVD pataisos darbų lagerį Krasnojarsko krašte – Kraslagą). 8 tremtinių ešelonai buvo išsiųsti į Altajaus kraštą, 1 – į Novosibirsko sritį, 1 – į Komijos ATSR ir 1 – į Kazachstano TSR Gurjevo sritį. Kai kurie ešelonai kelyje buvo nukreipti į kitus lagerius ir tremties vietas.
Lietuvos gyventojų trėmimo operacija buvo baigta birželio 17 d., tačiau dėl prasidėjusio Vokietijos–TSRS karo nebuvo spėta rasti ir ištremti nuo trėmimo pasislėpusius bei pabėgusius asmenis. Birželio 14–18 d. iš Lietuvos buvo deportuota apie 17 500 žmonių (nustatyti 16 246 tremtinių likimai), t. y. 4 663 suimtieji ir 12 832 tremtiniai. Tremtis tapo didžiule tautos tragedija ir netektimi, pavadinta „juoduoju birželiu“.
Lageriuose mirė 54,5 proc. kalinių, išvežtų iš Lietuvos 1941 m. birželio mėn.
1988 m. gegužės 22 d. Vilniuje, Gedimino aikštėje, Lietuvos laisvės lygos surengtame mitinge buvo pirmą kartą viešai paminėtos trėmimų metinės ir pagerbtos okupantų represijų aukos. Po metų, 1989 m. birželio 14 d., „juodojo birželio“ sukaktis buvo iškilmingai paminėta Vilniuje, Kaune ir kituose miestuose. Pradėtos rengti ekspedicijos į tremties vietas, organizuotas tremtinių palaikų grąžinimas į Lietuvą. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, „juodojo birželio“ metinės buvo minimos visoje Lietuvoje. 1997 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Atmintinų dienų įstatymą, kuriame nustatė, kad birželio 14-oji yra Gedulo ir vilties diena.
