Kirus saugo įstatymas, o miesto gyventojai turi saugotis patys
Gargždų daugiabučių namų bendrijos valdybos narė (redakcijai pavardė, vardas žinomi) į redakciją kreipėsi laišku, kuriame papasakojo apie nepageidaujamą kirų kaimynystę. Gargždiškės pastebėjimu, šie paukščiai yra ganėtinai agresyvūs, teršiantys aplinką ir trikdantys žmonių ramybę.
Laiško autorė siūlo Klaipėdos rajono savivaldybei šiais metais skelbti visuotinę akciją „Miestas be teršėjų“.
Tiek Aplinkos apsaugos agentūra, tiek Klaipėdos rajono savivaldybė akcentuoja, kad Lietuvoje kirų, kaip ir kitų laukinių paukščių, naikinimas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktais. Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laukinių paukščių, įskaitant ir kirų, lizdų naikinimas, kiaušinių rinkimas ar paukščių gaudymas be atitinkamų leidimų yra draudžiamas.
Tramdo teisės aktai
Vienos Gargždų daugiabučių namų bendrijos valdybos narė „Bangos“ laikraščiui atsiuntė laišką dėl nemalonios kirų kaimynystės. Gargždiškės nuomone, šių paukščių mieste keliamomis problemomis turėtų rūpintis Klaipėdos rajono savivaldybė. Ji siūlo suformuluoti atitinkamus potvarkius ir įpareigoti daugiabučių namų bendrijas privalomai, o ne rekomenduotinai pavasarį naikinti kirų lizdus ant stogų. Tačiau tokią gargždiškės iniciatyvą tramdo Lietuvos Respublikos teisės aktai. Tuo labiau, kad savivaldybės neturi įgaliojimų atlikti skaitytojos minimus veiksmus.
Klaipėdos rajono savivaldybės Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausioji specialistė Kristina Stulpinienė komentare „Bangos“ redakcijai akcentuoja, kad Lietuvoje kirų, kaip ir kitų laukinių paukščių, naikinimas yra griežtai reglamentuojamas teisės aktais.
Pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą, laukinių paukščių, įskaitant ir kirų, lizdų naikinimas, kiaušinių rinkimas ar paukščių gaudymas be atitinkamų leidimų yra draudžiamas.
Nuo liepos 1 dienos iki kovo 14 dienos norint panaikinti ar perkelti paukščių lizdus, būtina kreiptis į Aplinkos apsaugos agentūrą, kad suteiktų leidimą ardyti lizdą. „Tai DNSB, kaip juridinis vienetas, ir turėtų padaryti, norėdama gauti leidimą lizdų ardymui ant daugiabučio namo stogo ar jų konstrukcijų“, – paaiškina K. Stulpinienė.
Savivaldybės atstovė primena, kad jau nuo kovo 15 d. intensyviausiu laukinių paukščių veisimosi laikotarpiu negalimas saugotinų medžių pjovimas ir genėjimas. „Todėl skaitytojos laiške minimi veiksmai galimai pažeidžia teisės aktus. Laukinių gyvūnų išteklių naudojimas pažeidžiant laukinių gyvūnų naudojimą reglamentuojančius teisės aktus užtraukia baudą asmenims nuo vieno šimto penkiasdešimt iki septynių šimtų penkiasdešimt eurų“, – komentuoja Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė K. Stulpinienė.
Savivaldybė negali priversti
Gargždiškės pasiūlymas Klaipėdos rajono savivaldybei imtis griežtų veiksmų ir privalomai įpareigoti daugiabučių namų bendrijas kovoti su kirais yra neatitinkantis teisės aktų. Tuo labiau tai tikrai nebūtų pavyzdys kitoms Lietuvos savivaldybėms, o priešingai – LR įstatymų pažeidimas. Savivaldybė negali tiesiogiai priversti gyventojų naikinti kirų lizdų dėl kelių priežasčių. Šias aplinkybes išsamiai paaiškina Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė K. Stulpinienė.
Pirmiausia, kaip jau ir minėta, yra teisiniai apribojimai – Lietuvoje daugelis paukščių rūšių, įskaitant kirus, yra saugomos pagal Laukinės gyvūnijos įstatymą ir Europos Sąjungos paukščių direktyvą. Lizdų naikinimas be leidimo gali būti laikomas neteisėtu laukinės gamtos trikdymu.
Lietuvoje yra priimtos gyvūnų gerovės nuostatos – jei paukščiai peri, jų lizdų naikinimas gali būti vertinamas kaip žiaurus elgesys su gyvūnais, o tai draudžia Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymas.
Savivaldybės komentare redakcijai dar akcentuojama, kad daugiabučių namų bendrijų stogai yra jų privati nuosavybė. Tad jei lizdai yra ant privačių pastatų ar teritorijų, Savivaldybė neturi teisės be savininko sutikimo imtis veiksmų. Gali būti tik rekomenduojama imtis prevencinių priemonių.
Kokie yra alternatyvūs sprendimai? Savivaldybės dažniausiai siūlo prevencines priemones, pavyzdžiui, įsirengti specialias apsaugines konstrukcijas ant stogų, garsinius ar vizualinius baidymo būdus.
„Jei kiras kelia pavojų sveikatai ar turtui, galima kreiptis į Aplinkos apsaugos departamentą dėl leidimo jo lizdą pašalinti, bet tai turi būti daroma pagal nustatytas taisykles“, – komentuoja Komunalinio ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyr. specialistė K. Stulpinienė.
Būtini leidimai
Aplinkos apsaugos agentūros Personalo ir dokumentų valdymo skyriaus atstovas ryšiams su visuomene Vaidotas Norkus, atsakydamas į „Bangos“ klausimą, ar kas nors iš Gargždų prašė minėtų leidimų, atsakė, kad tokios statistikos neturi. Norint gauti leidimą lizdams pašalinti, būtina pateikti išsamų prašymą Aplinkos apsaugos agentūrai el. paštu aaa@gamta.lt.
V. Norkus akcentavo, kad pagal teisės aktus draudžiama su laukiniais paukščiais susijusi ši veikla: tyčia žudyti ar gaudyti bet kokiais būdais; tyčia naikinti arba pažeisti laukinių paukščių lizdus ir kiaušinius arba sunaikinti lizdus; tyčia trikdyti laukinius paukščius, ypač jų perėjimo ir jauniklių auginimo metu, jei toks trikdymas galėtų turėti reikšmės siekiui užtikrinti atitinkamos rūšies palankią apsaugos būklę ir t. t.
„Taigi, savivaldybės tikrai neturi teisės skelbti jokių karų laukiniams paukščiams, tarp jų ir mieste apsigyvenusiems kirams, nors jie ir erzina miestiečius“, – kalbėdamas su „Banga“ daro išvadą Aplinkos apsaugos agentūros atstovas V. Norkus.
Tiesa, pagal Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymą yra išimčių minėtiems nustatytiems reikalavimams. Jeigu nėra galimybės priimti jokio kito priimtino alternatyvaus sprendimo, Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija, išduodamos atitinkamus leidimus, gali taikyti išimtis, o jos taikomos ir leidimas išduodamas tik tuo atveju, jei siekiama vieno iš šių tikslų: žmonių sveikatos ir saugos; oro saugos; siekiant apsaugoti nuo didelės žalos pasėlius ir t. t.
Vargu ar minėtos išimtys būtų taikomos keliems kirų lizdams ant daugiabučių stogų.
Ieško saugių perimviečių
Ornitologas, Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų centro jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas „Bangai“ patvirtino, kad kirai pajūrio miestuose nėra naujiena. „Pajūrio regione – tiek Klaipėdoje, tiek Palangoje, tiek Kretingoje ar Gargžduose – sidabriniai kirai mieste matomi dėl vienos priežasties – jie peri ant namų stogų, ten, kur randa užuovėją, kur jiems saugu nuo kitų plėšrių paukščių ar gyvūnų. Antra vertus, neretai juos privilioja ir maisto atliekos, jei nesandariai uždaromi konteineriai, jei maistas laikomas balkonuose ir pan.
Pastaruoju metu dėl intensyvios urbanizacijos, pramonės plėtros jie netenka saugių perimviečių ežeruose, tvenkiniuose, salose. Štai dėl plėtros uostas rengiasi nukasti du trečdalius Kiaulės nugaros salos, ten irgi peri kirai. Tad jie stengiasi savo lizdus kurti kitose ramesnėse vietose, o toks jiems yra daugiabučio stogas. Ant jų gali būti 1–3 lizdai, kirai neperi didelėmis kolonijomis“, – sakė J. Morkūnas.
Mokslininko nuomone, sidabrinių kirų kelerius pastaruosius metus mąžta dėl jau minėtos aplinkybės: jie išstumiami iš ramių perimviečių gamtoje, todėl ieško naujų prieglobsčių. Tad sidabriniai kirai verti Raudonosios knygos.
J. Morkūnas akcentavo, kad kirai agresyviau elgiasi birželio mėnesį, kai jų jaunikliai sustiprėja, nusileidžia ant žemės arba iškrenta iš lizdų. „Sidabriniai kirai tuo metu elgiasi agresyviau, nes saugo savo jauniklius. Kadangi jaunikliai iš pradžių dar nemoka gerai skristi, jie dažnai nusileidžia pailsėti ant žemės, mašinų, tvorų. Priartėjus žmogui prie nutūpusio jauniklio, kirai pradeda stipriai klykti ir aplink sukti ratus. Tai yra normalu, nes tiek gyvūnai, tiek žmonės saugo savo mažus vaikus“, – samprotavo mokslininkas. Jis atkreipė dėmesį, kad kirus dažnai galime matyti laukuose. Jie yra geri dirvožemio sanitarai: renka net parazitinius grambuolius.
Ornitologas daugiabučių namų bendrijoms, jei jau tikrai nebeįmanoma apsikęsti kirų kaimynystės, siūlo pačioms imtis alternatyvių sprendimų. Kaip ir nurodo savivaldybės, tai gali būti specialios apsauginės konstrukcijos ant stogų, garsiniai ar vizualiniai baidymo būdai. „Taip, tai kainuoja, bet tai ir yra bendrijos apsisprendimas, ar investuoti į šias priemones, ar susigyventi su pajūrio zonai būdingais paukščiais – kirais“, – sako J. Morkūnas.
Vilija BUTKUVIENĖ
Asociatyvi nuotr.
Gargždiškės laiškas redakcijai
„Manau, dauguma miesto gyventojų susiduria su ant daugiabučių namų stogų įsikūrusių kirų keliamomis problemomis. Tai ir baisūs klyksmai, pažadinantys vasarą 5 valandą ryto, kai šoki iš lovos uždaryti lango. Tai ir „apibombarduoti“ automobiliai, kai nelieka nieko kito, kaip tik metus visus reikalus sukti link artimiausios plovyklos. Tai ir nuo išmatų balti šaligatviai, kur baisu praeiti su augintiniu „be batų“. Tai ir pievose besimėtančios kirų išnešiotos šiukšlės. O ką jau kalbėti apie siaubą, kurį patiria net suaugę žmonės, kai staiga besileidžiantis nuo stogo kiras kėsinasi praskelti tau kaktą (beje, esu viena iš jų ir turiu net tai liudijančią fotografiją). Esu girdėjusi ir ne vieną atvejį apie jų užpultus vaikus. Taigi, galima vardinti ir vardinti. Tik ar nuo to kas keičiasi? Reikia pereiti prie konkrečių darbų viso miesto mastu. Manau, tai turėtų koordinuoti būtent Jūsų skyrius.
Mūsų DNSB jau daug metų užsiimame šių kenkėjų lizdų ardymu kovo–balandžio mėnesiais, prieš prasidedant perėjimui. Kartais tai tekdavo daryti net keletą kartų per sezoną. Ir rezultatai akivaizdūs – kirų populiacija mūsų, penkių daugiabučių kvartale, sumažėjo. Deja, visiškai kirų atsikratyti neįstengėme. Ant mūsų namo jie jau keleri metai nebeperi (suprato, kad mūsų reikia saugotis), tačiau ant kaimyninio namo tebėra, nes kaimynai nededa pastangų galutinai susitvarkyti su šia problema.
Reikia, kad šiuo klausimu būtų suformuluoti konkretūs Savivaldybės potvarkiai, įpareigojantys miesto daugiabučių namų administracijas privalomai, o ne rekomenduotinai naikinti kirų lizdus ant stogų kovo–balandžio mėnesiais.
Kirai nėra saugoma rūšis, kaip, pvz., pelėdos. Jie yra kenkėjai, teršėjai ir ligų platintojai. Miestuose jie apsigyveno tik prieš 10–15 metų, atskridę iš pajūrio. Gal laikas juos grąžinti į natūralias gamtines sąlygas?
Jei visi imtumėmės šios problemos užkardymo, miestas taptų gražesnis, švaresnis ir sveikesnis. Galbūt net galėtume tapti pavyzdžiu kitiems Lietuvos miestams? Skelbkime 2025 metus metais be teršėjų“, – rašo „Bangai“ DNSB valdybos narė (vardas ir pavardė žinomi).
