Kita nuomonė

Negalima nuolaidžiauti nei jaunimui, nei verslininkams

Dvejojau, ar verta leistis į diskusiją dėl trečiadienio „Bangos“ straipsnio „Vėžaitiškių ramybę naktį sudrumstė muštynės“. Vis labiau įsiskaitydamas į keliamas straipsnyje mintis, nutariau, jog neverta tylėti, nes tokios girtaujančio jaunimo muštynės gali įvykti ir Gargžduose bei kitoje rajono gyvenvietėje.

Keistai iš šalies atrodo, kad tokioje pavyzdingoje gyvenvietėje, kaip Vėžaičių, turi ištisą parą dirbti parduotuvė ir pardavinėti alkoholinius gėrimus.Visiškai pritariu vėžaitiškei, jog parduotuvė ne vaistinė, „tikrai nė vienas nemirs, jei ji nedirbs visą parą“. Mano kartos žmonės prisimena anuos laikus, kai kaime šienapjūtės, rugiapjūtės metu parduotuvėse buvo uždrausta pardavinėti alkoholinius gėrimus. Ką padarysi, jog visokių žmonių yra, kartais ne pro šalį panauduoti ir valdžios prievartos elementus. Yra labai kultūringų jaunuolių, kurie naktimis nesišlaisto ir negirtuokliauja, žino savo vietą ir sugeba leisti atostogas kultūringai. Tačiau visi nesusipratimai prasideda paauglystės metais mokykloje: yra dalis vaikų, kurie ir nesimoko, ir neklauso nei mokytojų, nei tėvų – visą dėmesį sukoncentruoja tik pramogoms. Tėvai greitai atsikrato savo atžalomis, išleidžia į gatvę.Taigi auga gatviniai, pramoginiai vaikai, kurie, neturėdami jokių pareigų šeimose, kelia naktimis triukšmą, muštynes, skraido mašinomis, ieško pikantiškų nuotykių. Tokių vaikų –paauglių, kuriais nusikrato tėvai, vis daugėja. Atvirai pasakius, bijo ir mokytojai kviestis tėvus į mokyklą dėl vaikų elgesio, nes išgirsta nemalonias replikas. „Jūsų pareiga, mokytojau, susitvarkyti su mano sūnumi, valstybė moka jums algą“. Kam girdėti tokias nemalonias replikas – geriau visiems tylėti ir kentėti. Vasarą šis jaunimėlio kontingentas išlenda iš savų „urvų“. Siaučia iki paryčių, nes yra jau niekieno nekontroliuojamas. Tėvai bijo ir prasižioti, nes išgirsta tokias nemalonias replikas ir durų trankymą, jog nebelieka noro kviesti padirbėti į sodą ar kitą darbelį atlikti. Akivaizdus rezultatas, kai vaikai atsiduria gatvėje ir jos yra auklėjami.

Mano supratimu, tėvai, mąstydami apie savo vaikų ateitį, turi sugrįžti į mokyklą ir kartu su mokytojais geranoriškai spręsti susikaupusias auklėjimo problemas ugdant ir dirbant su paaugliais.

Klaipėdos universiteto mokslininkų tyrimais jau nustatyta, kad mūsų šalies vaikų elgesys agresyvėja, todėl tėvai, išvykdami uždarbiauti į užsienio šalis, palikdami savo atžalas močiučių ir senelių priežiūrai, turi rimtai susimąstyti, kokia pamaina išaugs?

Mano nuomone, šioje aprašytoje Vėžaičių muštynių situacijoje reikia imtis ryžtingų priemonių: negalima nuolaidžiauti žaliam jaunimėliui ir leisti siausti naktimis, o savo „kromą“ turi reguliuoti ir visą parą veikiančios parduotuvės savininkai. Pelnas ir pinigėliai verslininkams suprantami, tačiau prekiautojai privalo paisyti Vėžaičių bendruomenės interesų.

Albinas KLIZAS