Klaipėdos rajonas biudžetu nesiskundžia

Lietuvos savivaldybės prasiskolinusios per 2 mlrd. litų. Kas antrai jau apribotas skolinimasis – tokia žinia platinama gyventojams. Kokia situacija yra Klaipėdos rajone, kuriame pagal savaitraščio „Veidas“ sudarytą savivaldybių reitingą yra geriausia gyventi Lietuvoje? Ar vykdomas suplanuotas biudžetas? Į šiuos klausimus atsako rajono Savivaldybės administracijos Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja Irena GAILIUVIENĖ.

Vykdo beveik 100 proc.

– Papasakokite, koks yra Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetas. Pilnas, o gal apytuštis?

– Šių metų patikslintas metinis biudžetas – 117,7 mln. Lt. Devynių mėnesių duomenimis, turime 87,3 mln. Lt. Planą vykdome gerai, beveik 100 proc., mat vėluojama įsisavinti investicijas, dėl to ir apmokėjimas pervedamas vėliau. Ta pati priežastis lemia ir tai, kad nepasiimame suplanuotų paskolų: vėluoja projektų įgyvendinimas, velkasi ir atsiskaitymai.

Tačiau gyventojų pajamų mokesčio planas yra vykdomas, turime ir viršplaninių lėšų. Pajamos iš nekilnojamojo turto mokesčio taip pat renkamos gerai.

– Viešai eskaluojama, kad Lietuvos savivaldybės prasiskolinusios. Kokio dydžio skola slegia mūsų rajoną?

– Dabar artėjame prie 30 mln. Lt. Mūsų limitas yra 38 mln. Lt. Jo nesiekiame, tačiau skolinamės tik Europos Sąjungos remiamiems projektams. Kitiems negalime, nes skola

Kokios euro įvedimo pasekmės eiliniam gyventojui? „Reikia pažiūrėti į kaimynines šalis, kurios teigia, kad kainos padidėjo apie 30 proc. Taip buvo tiek Latvijoje, tiek Estijoje, o Lietuva – ne stebuklų žemė, tad galime tikėtis panašios situacijos. Kainos didėja nepastebimai…“ – įsitikinusi Biudžeto ir ekonomikos skyriaus vedėja I. Gailiuvienė.

bankams viršija 40 proc. savarankiškų prognozuojamų pajamų.

Šiais metais yra suplanuotos 4,9 mln. Lt paskolos. Galbūt prireiks keliais šimtais tūkstančių mažiau, tačiau panašiai. Pagrindiniai objektai – Gargždų „Minijos“ progimnazija ir Gargždų „Minijos“ kino teatras, žinoma, yra ir mažesnių Dituvoje, Drevernoje, Kretingalėje.

Kitais metais skolinimo poreikis žymiai sumažės, nes baigiasi 2007–2013 m. ES finansavimo laikotarpis, o 2014–2020 m. dar nėra paskirstyta parama.

Per mažas atotrūkis

– Viena iš Savivaldybės pareigų – užtikrinti biudžetinių įstaigų finansavimą. Ar nevėluoja darbuotojams atlyginimai?

– Jau keleri metai atlyginimai nevėluoja. Yra mokama pagal patvirtintą grafiką. Tačiau šiuo metu yra aktuali problema, kuri atsirado, didinant minimalią mėnesinę algą. Anksčiau, kai žemesnės grandies darbuotojai gaudavo 500 Lt, dalis valstybės tarnautojų gaudavo 900 Lt. Dabar nekvalifikuotų darbuotojų minimali mėnesinė alga yra 1035 Lt, o kai kurių tarnautojų vos viršija 1100 Lt. Per mažas atotrūkis. Šiuo atveju nuvertinamas žmonių išsilavinimas, juk norint dirbti tarnautoju, reikia ir atitinkamos kvalifikacijos, tačiau atlyginimas beveik toks pat kaip ir paprasto darbininko. Tai visos šalies problema, ji turėtų būti sprendžiama bendrai. Pačios savivaldybės yra nepajėgios sureguliuoti tokių dalykų. Tiesa, instrumentų yra, pagal Vyriausybės nutarimą galime didinti koeficientus, tačiau lėšų tam neskiriama. Tai ypač aktualu priešgaisrinių komandų darbuotojams, virėjoms, sekretorėms, ūkvedžiams.

– Tiesa, kad šiais metais pavyko nemažai sutaupyti, nes liko nepanaudotų lėšų socialinėms pašalpoms?

– Taip, perskirstėme per 2,5 mln. Lt, nepanaudotų socialinėms pašalpoms. Pirmiausia buvo skirtas dėmesys socialiniai sričiai, po to – ir kitoms.

Ruošiasi eurui

– Ar galima teigti, kad ekonominė krizė – jau praeityje?

– Gyventojų pajamų mokesčio vykdymas yra pagerėjęs, turime viršplaninių lėšų, mūsų rajonas viršija Lietuvos vidurkį. Dėl to negausime dalies suplanuotų lėšų, kurios buvo numatytos gyventojų pajamų mokesčiui išlyginti. Siekiama suvienodinti situaciją visose Lietuvos savivaldybėse. Yra savivaldybių, kurios vos kvėpuoja, tačiau tos, kurios driekiasi palei didmiesčius, biudžetus vykdo žymiai geriau. Taip pat ir mes.

– Ar ruošiamasi euro įvedimui?

– Klaipėdos rajono savivaldybės tinklalapyje dedame informaciją apie euro įvedimo aktualijas, tam yra speciali paskyra. Viešosios tvarkos skyriui yra pavesta priežiūros funkcija, turi stebėti, kad biudžetinėse įstaigose būtų tinkamai nurodytos kainos. Visus teisės aktus, kurie susiję su Lietuvos valiuta, reikia pakeisti iki lapkričio 1 d.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content