Klaipėdos universiteto dvi studentės už mokslinius darbus pirmąkart pelnė rajono Savivaldybės premijas

Klaipėdos rajono savivaldybė, bendradarbiaudama su Klaipėdos universitetu, pirmą kartą šios mokslo įstaigos studentėms skyrė premijas už rajonui aktualius ir pritaikomuosius baigiamuosius darbus. Taip siekiama stiprinti mokslo ir savivaldos bendradarbiavimą, skatinti studentus rinktis temas, svarbias vietos bendruomenei, bei kurti realią naudą.
Vietiškumas viešųjų įstaigų pavadinimuose – aktuali kultūrinė tema
Darbus vertinusi komisijos pirmininkė, vicemerė Violeta Riaukienė atkreipė dėmesį, kad tai – pirmi metai, kai paskelbtas konkursas ir yra vertinami stipendijoms skirti studentų darbai, tad norint padrąsinti ir palaikyti absolventes, komisija bendru sutarimu nusprendė premijuoti abu darbus, pranešime žiniasklaidai informuoja Klaipėdos rajono savivaldybė.
800 eurų premija skirta Evelinai Dargytei už baigiamąjį darbą „Klaipėdos miesto ir rajono viešųjų įstaigų pavadinimai vietiškumo aspektu“. Šis darbas – tai pirmasis bandymas kompleksiškai pažvelgti į švietimo įstaigų pavadinimus per vietiškumo prizmę. Tyrimas atskleidžia, kiek Klaipėdos rajono ir miesto švietimo įstaigų pavadinimai atspindi krašto geografinį, kultūrinį bei istorinį savitumą.
Remiantis darbo išvadomis, vietiškumą stipriausiai išreiškia toponiminės ir asmenvardinės kilmės pavadinimai, taip pat pavadinimai, sudaryti iš gyvybingų arba jau išnykusių vietovardžių. Tokie pavadinimai ne tik puoselėja istorinę atmintį, bet ir prisideda prie tautinės bei regioninės tapatybės išsaugojimo. Studentės darbo vadovei doc. dr. Astai Balčiūnienei taip pat skirta 200 eurų premija.
Taršos stebėjimui – nuotolinės technologijos
Antroji 800 eurų premija skirta studentei Rimantei Plikūnaitei už baigiamąjį darbą „Nuotolinių metodų pritaikymas suspenduotų medžiagų tyrimams Baltijos jūros priekrantėje“. Tyrime analizuojamos galimybės naudoti nuotolines technologijas ir atviras duomenų platformas stebint jūros taršą ir suspenduotas daleles.
Šis darbas itin aktualus Klaipėdos rajonui – siūlomos metodikos galėtų padėti Savivaldybės administracijai kurti modernią, duomenimis grįstą aplinkos valdymo sistemą. Automatizuota stebėsena, GIS integracija, greita taršos židinių atpažinimo galimybė – tai priemonės, kurios ne tik taupo išteklius, bet ir leidžia veikti efektyviai ir tvariai.
Rimantė yra puikus pavyzdys, kaip gamtinės geografijos ir okeanografijos studijos skatina tarptautiškumą ir aktyvų dalyvavimą mokslinėse iniciatyvose. Ji dalyvavo tarptautiniame inovacijų renginyje „Hack4Oceans II“ Briuselyje, „Baltic Sea RYLA2024“ programoje Suomijoje, taip pat buvo atrinkta į Erasmus+ trumpalaikius mokymus Kipre.
Studentės darbo vadovei prof. dr. Dianai Vaičiūtei skirta 200 eurų premija.

Premijos laureatė: toliau eisiu akademiniu keliu

Klaipėdos universiteto gamtinės geografijos ir okeanografijos programos studentė, rajono Savivaldybės premijos laureatė Rimantė PLIKŪNAITĖ atsakė į „Bangos“ klausimus.
– Rimante, kodėl ėmeisi būtent tokios darbo temos?
Dar pirmaisiais bakalauro gamtinės geografijos ir okeanografijos studijų metais per vieną paskaitą susipažinau su nuotoliniais stebėjimo metodais – mane tai iškart labai sudomino. Pasirinkdama darbo temą turėjau tikslą kuo labiau pagilinti žinias šioje srityje ir ieškoti būdų, kaip šiuolaikinės technologijos gali padėti stebėti taršos procesus jūroje. Tuo metu daug diskusijų kėlė dugno gilinimo darbai ir jų poveikis, kilo klausimų, ar jie sukelia didelius suspenduotų dalelių kiekius ir kaip efektyviausiai būtų galima tai stebėti. Kadangi planuojamos vėjo jėgainių statybos jūroje, tokie tyrimai gali būti itin naudingi vertinant poveikį pakrančių zonoms. Taip ir gimė idėja pasinerti į šią specifinę temą.
– Kas paskatino dalyvauti Klaipėdos rajono savivaldybės premijos konkurse?
Apie premijos konkursą sužinojau Klaipėdos universitete, kuris nuolat skatina studentus aktyviai dalyvauti įvairiose akademinėse ir profesinėse iniciatyvose. Kadangi šiam darbui skyriau daug pastangų ir laiko, dalyvavimas konkurse buvo puiki proga pristatyti savo rezultatus platesnei auditorijai. Tema nėra įprasta kasdieniniuose pokalbiuose, todėl premijos laimėjimas suteikė galimybę skleisti informaciją ir paskatinti daugiau žmonių susipažinti su šia mokslo sritimi.
– Ką Tau reiškia ši premija, kaip galvoji ją panaudoti?
Man ši premija yra didelis įvertinimas – ji parodo, kad įdėtos pastangos ir atkaklus darbas neliko nepastebėti. Okeanografijos srityje nuolat siekiame plėsti akiratį, semtis žinių iš tarptautinių mokymų ir seminarų, tačiau studijų metu tokios galimybės ne visada lengvai pasiekiamos. Šią premiją matau kaip investiciją į savo profesinį augimą ir žinių gilinimą, kurias galėsiu pritaikyti praktikoje ir prisidėti prie savo srities vystymo Lietuvoje.
– Kokie artimiausi karjeros planai, kai baigsi universitetą?
Kita stotelė mano planuose – magistrantūros studijos jūrų hidrologijos programoje. Ketinu tęsti bakalauro studijų metu pradėtą darbą. Mane labai domina ši sritis, o kai dirbi tai, kas iš tikrųjų patinka, atsiveria daug galimybių, nes studijuojant galima įsilieti į profesinę veiklą. Šiuo metu dirbu Klaipėdos universitete pas savo darbo vadovę Dianą Vaičiūtę Europos Sąjungos finansuojamame projekte, kuriame ne tik taikau nuotolinių metodų žinias, bet ir dar labiau jas gilinu. Tad planuoju toliau eiti akademiniu keliu, nes šis kelias skatina mane tobulėti, įtraukia ir įkvepia.

Parengė Vilija BUTKUVIENĖ

Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas