Klaipėdos uostas: nuo svarbos ekonomikai ir energetiniam saugumui iki tūkstančių darbo vietų
Klaipėdos jūrų uostas – svarbiausias ir didžiausias transporto mazgas Lietuvoje, kur susijungia jūros, sausumos ir geležinkelio keliai. Čia sukuriama daugiau kaip 6 proc. valstybės bendrojo vidaus produkto. Net ir esant sudėtingai geopolitinei situacijai, Klaipėdos uostas išlieka svarbiu valstybės ekonomikos garantu, svariai papildančiu valstybės biudžetą, bei vienu didžiausių darbdavių regione. Tiesiogiai uosto įmonėse dirba apie 4,5 tūkst. žmonių.
Klaipėdos jūrų uoste dirba 14 stambių krovos kompanijų. Uoste ne tik perkraunami kroviniai, bet teikiamos visos uosto paslaugos, plėtojamos jūrinės pramonės ir atsinaujinančios energetikos veiklos. Tai daroma kuriant inovacijas ir įgyvendinant ambicingus poveikį aplinkai mažinančius projektus.
Vėl fiksuoja augimą
Dėl pastarųjų metų geopolitinių įvykių, įvestų sankcijų Klaipėdos uostas pastaruosius kelerius metus patyrė krovos kritimą. Tačiau šiuos metus uostas pradėjo užtikrintai – fiksuotas reikšmingas krovos augimas, o kai kurios krovinių rūšys pasiekė rekordinius rodiklius. Didėjanti Klaipėdos uosto užimama rinkos dalis tarp Baltijos šalių uostų rodo dar labiau stiprėjančias pozicijas regione.
„Klaipėdos uostas į 2025-uosius įžengė tvirtai ir kryptingai – fiksuojame svarų krovos augimą bei dar labiau stipriname savo pozicijas regione. Rekordiniai rezultatai ir auganti rinkos dalis rodo, kad mūsų strateginiai sprendimai veikia, o partneriai renkasi Klaipėdos uostą kaip patikimą ir modernų“, – sako Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.
Pirmą šių metų ketvirtį Klaipėdos uoste krauta 10 mln. tonų krovinių arba 15 procentų (beveik 1,3 mln. tonų krovinių) daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Didžiausią įtaką teigiamam krovos rezultatui uoste pastaraisiais mėnesiais darė auganti krovinių konteineriuose krova – jų perkrauta net trečdaliu daugiau (723 tūkst. tonų). Tai istoriškai geriausias ketvirčio rezultatas Klaipėdos uosto konteinerių krovos segmente. Konteineriais į Lietuvą daugiausia atkeliauja plataus vartojimo prekės į kiekvieno namus.
Dar vienas šiemet fiksuotas rekordas suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) krovos segmente – jų perkrauta 100 tūkst. tonų arba 18 % daugiau. Klaipėdos uostas išlieka svarbus valstybės energetinio saugumo garantas. Taip pat žymiai augo statybinių medžiagų ir iškasenų, birių trąšų krova. Augimas fiksuotas ir keltais gabenamų transporto priemonių (ro-ro) krovos segmente, stebimas naftos produktų krovos augimas.
Klaipėdos uostą prekybiniai ryšiai sieja su bemaž 70 valstybių. Per Klaipėdą eina pagrindinės laivybos linijos į įvairius Europos ir kitų žemynų uostus. Uostas turi tiesiogines konteinerinių laivų linijas su JAV ir Azijos šalimis – tai leidžia prekes atgabenti greičiau, pigiau ir efektyviau.
Investicijos generuoja grąžą valstybei
Klaipėdos uosto vadovas pabrėžia, kad uosto rezultatams didžiulę reikšmę turi pramonė ir jos vystymasis, taip pat vartojimas. Antra vertus, uostas išskirtinai svarbus Lietuvos eksportuotojams – vien Lietuvoje apie 80 % užaugintų ir eksportuojamų grūdų iškeliauja per uostą. Ne paslaptis, kad dalis užsienio investuotojų įvardija esminį kriterijų renkantis investuoti Lietuvoje – jūrų uostą.
Reikšmingą įtaką sėkmingai uosto veiklai turi ir uosto infrastruktūra, į kurios modernizavimą ir plėtrą Klaipėdos uostas nuolat investuoja. Gilinamas uosto kanalas, rekonstruojamos krantinės, diegiamos pažangios technologijos terminaluose, didelis dėmesys skiriamas aplinkosaugai.
Per artimiausius 4 metus Uosto direkcija planuoja investuoti daugiau nei 300 mln. eurų į uosto vystymą. Pirmieji didieji projektai jau startuoja: pietinėje uosto dalyje pradedamos krantinių statybos vėjo jėgainių parko reikmėms, o uostamiesčio centre – naujo kruizinių laivų terminalo statyba. Naujasis terminalas svarbus kuriant stiprų Lietuvos, kaip jūrų valstybės, įvaizdį, skatinant turizmą. Pradedama rekonstruoti krantines, pritaikant jas vėjo jėgainių elektrinių krovai ir surinkimui. Uostas ruošiasi išvystyti pietinę dalį, suformuojant naujas teritorijas. Išskirtinis dėmesys skiriamas žaliosios krypties projektams – kitąmet rengiamasi pradėti gaminti žaliąjį vandenilį, diegiama elektros tiekimo nuo kranto laivams infrastruktūra.
Neabejojama, kad investicijos ne tik padidins uosto konkurencingumą, bet ir sustiprins visos šalies logistikos grandinę bei prisidės prie aplinkosauginių tikslų įgyvendinimo. Uosto direkcijos indėlis į uosto vystymą taip pat sudaro prielaidas privačioms investicijoms. Kuo uostas konkurencingesnis, tuo didesnės pajamos generuojamos į valstybės biudžetą, kartu tai leidžia išsaugoti esamas darbo vietas bei kurti naujas.
Vien Uosto direkcijos sumokami dividendai valstybei kasmet siekia apie 20 mln. eurų.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos nuotr.
Užsak.
