Klajokliai be stuburo
Šiemet minime Pasaulio lietuvių bendruomenės metus, Lietuvių Chartos 70-metį, tad Kultūros fabrike Klaipėdoje vyko fotomenininkės Lilijos Valatkienės kilnojamosios parodos „Lietuviais esame mes gimę“ pristatymas ir buvusio ilgamečio Australijos lietuvių bendruomenės nario Vytauto Jono Juškos paskaita lietuvių pasaulio bendruomenės veiklos tema.
Apie tai plačiau rašiau praėjusio šeštadienio „Bangos“ puslapiuose. Ach, bėda ta, kad skaitytojai dabar pripratę prie „sukramtytų“ feisbuko „žinių“. Tikriausiai vangiai pakenčia šviečiamojo pobūdžio išsamius straipsnius. Tačiau vis tiek dar kartą noriu akcentuoti, kad minėtame susitikime paskaitos autorius V. Juška atskleidė Lietuvių Chartos prasmę: tai tvirtas moralinis pagrindas kiekvienam lietuviui. „Nepriklausomybę atgavusi Lietuva blaškosi ieškodama savo vertybių, neturi aiškaus stuburo, išsikelia globalios Lietuvos šūkį ir niekuo nebeišsiskiria iš kitų. Mūsų valdžiai pakaktų realiai, o ne tik minėjimuose atsigręžti į Lietuvių Chartą ir nebereiktų klaidžioti“, – labai paprastai akis atvėrė V. Juška. Jis turi moralinę teisę taip kalbėti: emigracijoje ilgus metus dirbo vardan lietuvybės, prieš kelerius metus, kupinas patirties, grįžęs į Lietuvą jis tęsia švietėjišką veiklą.
Jūs esate skaitę Lietuvių Chartą? Dar visai neseniai ir aš būčiau sakiusi – ne, o ar tai įdomu? 13 aiškių jos punktų atsako ir į šiandienos sumaišties klausimus, atsako ir į tai, kodėl mes nesutariame ne tik su valdžia, bet ir patys su savimi. Chartą perskaitę skaudžiai atrasime: kiek beprasmių patirčių iš svetur bandėme prijaukinti Lietuvoje, kiek ES projektų, metodikų už milijonus esame prisikūrę, o juk esminius tautinio identiteto dalykus jau turime sukurtus, tiesiog juos esame padėję į užmaršties archyvą. Dulkes nupučiame sukakčių proga.
1949 m. birželio 14 d. Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas parengė ir leidinyje „Pasaulio lietuvių bendruomenė“ (1949 Augsburge) paskelbė dokumentą – simbolinį Pasaulio Lietuvių Bendruomenės steigimo aktą, išreiškiantį lietuvių išeivijos tautinio solidarumo principus. Taigi štai ką skelbia Lietuvių Charta? 1. Tauta yra prigimtoji žmonių bendruomenė. Niekas negali būti prievartaujamas savo ryšį su tautine bendrija nutraukti. Pasaulyje pasklidę lietuviai sudaro vieningą Pasaulio Lietuvių Bendruomenę. 2. Žmogus turi prigimtąją teisę laisvai išpažinti ir ugdyti savo tautybę. Lietuvis lieka lietuviu visur ir visada. Savo tėvų išlaikytą Lietuvių Tautos gyvybę lietuvis perduoda ateities kartoms, kad amžinai gyventume. 3. Kalba yra stipriausias tautinės bendruomenės ryšys. Lietuvių kalba lietuviui yra tautinė garbė. 4. Šeima yra tautos gyvybė. Lietuvis kuria lietuvišką šeimą. 5. Tautinė kultūra yra kelias į tarptautinį pripažinimą ir bendravimą. Apreikšdama tautos genijų, tautinė kultūra įneša savaimingą indėlį į visuotinius žmonių giminės laimėjimus. Kiekvieno lietuvio priedermė sudaryti sąlygas tautinei kultūrai. 6. Valstybė yra aukščiausioji tautinės bendruomenės organizacija. Valstybinė nepriklausomybė yra tautinės kultūros ugdymo ir išlikimo sąlyga. Darbu, mokslu, turtu ir pasiaukojimu lietuvis kovoja, kad apgintų ir išlaikytų nepriklausomą Lietuvos valstybę. 7. Mokykla yra tautinės dvasios židinys. Kiekvieno lietuvio kilniausioji pareiga būti lietuvių mokyklos rėmėju. 8. Draugija yra tautinės kultūros veiksminga talkininkė. Lietuvis kuria ir palaiko religines, kultūrines, jaunimo, savišalpos, profesines ir kitas lietuvių draugijas. 9. Mūsų tėvų kovos ir aukos dėl lietuviškos knygos yra testamentinis įpareigojimas visoms Lietuvių Tautos kartoms. Lietuvis organizuoja ir remia spausdintą lietuvišką žodį. 10. Tautos istorija yra geriausia tautos mokytoja. Lietuvis brangina savo tautos praeitį ir tautinius papročius. Lietuvis stengiasi būti vertas savo protėvių, kad paliktų pagarbų pasididžiavimą savo palikuonims. 11. Tautinis solidarumas yra aukščiausia tautinė dorybė. Lietuvis ugdo tautinį solidarumą. Visi lietuviai yra lygūs tos pačios tautos vaikai, tarp savęs broliai. Tautinio susipratimo ir lietuvių vienybės ženklan kiekvienas lietuvis moka nuolatinį tautinio solidarumo įnašą. 12. Lietuvio tautinės spalvos: geltona – žalia – raudona. Lietuvio tautinė šventė – Vasario 16-oji. Lietuvio šūkis: „Lietuviais esame mes gimę, lietuviais turime ir būt!“.13. Lietuvis yra lojalus savo gyvenamajam kraštui. Lietuvio santykius su nelietuviu nustato artimo meilė ir pagarba kiekvieno žmogaus laisvei, garbei, gyvybei, sveikatai ir turtui“.
