Kompiuterių eroje informatikui uždarbio nestinga
Gargždiškis Arvydas Kmita (31 m.) džiaugiasi, kad XXI amžiuje kone kiekvienuose namuose yra po kompiuterį, o kartais – ir po kelis. Tad jam darbo niekada nepritrūks – vyras užsiima kompiuterinės technikos remontu bei teikia kitas su informacinėmis technologijomis susijusias paslaugas.
Emigracija nesužavėjo
– Kada susidomėjai kompiuterine technika?
– Dar būdamas mažas. Pirmiausia mane pakerėjo kompiuteriniai žaidimai. Net dabar atsimenu, kaip pirmą kartą žaidžiau žaidimą, kuriame reikėjo šaudyti antis. Tuo metu man tai prilygo stebuklui. Vėliau mokykloje buvo įrengta kompiuterių klasė, tad iškart pradėjau lankyti papildomus užsiėmimus. Pirmasis žaidimų kompiuteris, kurį turėjau, buvo įkraunamas magnetofono kasetėmis, vėliau tėvai nupirko stacionarų kompiuterį, nuo kurio priežiūros ir prasidėjo tolimesnis domėjimasis kompiuteriais.
– Šiuo metu dirbi pagal verslo liudijimą, pats sau esi sukūręs darbo vietą Gargždų vartotojų kooperatyvo parduotuvės „Kaštonas“ patalpose. Ar nebuvo baimių, nerimo pradedant nuosavą verslą?
– Tik baigęs mokyklą nusprendžiau trumpam atitrūkti nuo mokslų ir išvažiavau dirbti į Angliją. Darbas buvo fizinis, nelengvas, labai trūko namų, artimųjų. Tad po metų jau kroviausi lagaminus į Lietuvą. Įstojau į Klaipėdos valstybinę kolegiją, vėliau studijas tęsiau Klaipėdos universitete (informatikos bakalauras).
Dar būdamas studentas dirbau vienoje Gargždų kanceliarinių prekių parduotuvėje, taisydavau kompiuterius. Tačiau užklupo ekonominė krizė, buvo mažinamas darbuotojų skaičius. Tad dar papildomai gavau išvežioti prekes – krūvis didėjo, o atlyginimas… Ieškojau papildomo uždarbio: pradėjau supirkinėti kompiuterius, juos ardyti dalimis. Tvarkydavau pažįstamiems, kurie vėliau mane rekomenduodavo savo draugams. Taip po truputį klientų ratas plėtėsi, ir ryžausi pradėti nuosavą verslą.
Pats sau direktorius
– Kokios tiksliai tavo teikiamos paslaugos?
– Kompiuterinės technikos remontas, kompiuterių supirkimas, pardavimas. Kasečių pildymas. Dalinis telefonų remontas, prekyba detalėmis.
Mano klientai – viso Klaipėdos rajono gyventojai. Yra atvykstančiųjų ir iš uostamiesčio. Kartais užsakymų būna daugiau, kartais – mažiau, bet darbo visada yra.
– Kokius gedimus dažniausiai tenka tvarkyti?
– Daugiausia į mane kreipiasi dėl kompiuterių programinių gedimų, kai įrenginys lėtai veikia, atsiranda strigimai, pradeda lįsti virusai. Taip pat dažni techniniai trikdžiai, problemos dėl kietojo disko, dažnai reikalingas aušinimo sistemos valymas, ekranų, lizdų keitimas. Būna, jog kompiuterinę techniką paprasčiausiai sulieja.
Taisydamas vieną kompiuterį vidutiniškai užtrunku pusę darbo dienos. Mažiausiai klientui už mano paslaugas yra tekę mokėti 1 Eur, o daugiausiai – 300 Eur.
– Kokius išskirtum savo darbo privalumus ir trūkumus?
– Smagu, kad nėra fizinio krūvio ir esu pats sau direktorius. Tačiau yra ir minusų: tai sėdimas darbas, be to, mano nuomojamos patalpos labai mažos. Ir dar mažai lieka laisvo laiko atostogoms. Man tai aktualu, nes esu vedęs, su žmona Egidija auginame du mažamečius vaikus: Urtę ir Igną. Abu po darbo valandų reikalauja nemažai dėmesio, tad vakarais žaidžiame, einame pasivaikščioti, o savaitgaliais mėgstame mažas iškylas prie jūros, aplankome senelius, draugus. Beje, pats dar aktyviai žaidžiu krepšinį.
Agnė ADOMAITĖ
A. VALAIČIO nuotr.
