Kontrabosas

Humoreska

Du kontrabandininkai, vienas iš Druskininkų, kitas iš Pagėgių, nusprendžia darbo reikalais susitikti Vilniuje, bet vienas kito iš matymo nepažįsta. Nusprendę laikytis itin griežtos konspiracijos, telefonu aptaria susitikimo detales.

– Susitiksime Rotušės aikštėje, – dėsto tas iš Druskininkų.

– Kaip aš tave atpažinsiu? – teiraujasi tas, kuris iš Pagėgių.

– Aš diriguosiu orkestrui.

– Ar mūsų susitikimo proga bus ir orkestras?

– Aišku, kad ne.

– Tai kaip pats atrodysi – orkestro nėra, o diriguoji?

– Atrodysiu gal ir kvailokai, bet atpažinti bus lengva.

– Kažkas čia ne taip, – suabejoja pagėgiškis. – Klausyk, mes gi pinigų turime sočiai, galime užsisakyti tą orkestrą, pavyzdžiui, kad ir Šv. Kristoforo kamerinį su Donatu Katkumi priešakyje.

– Gera mintis, bet kur nukišime Katkų, jeigu aš diriguosiu, tas gi brausis į sceną, ar nežinai, koks jis „šustras“?

– Nupirkime jam akordeoną ir pasodinkime tarp muzikantų.

– Kaži ar jis moka juo groti?

– Koks skirtumas – moka ar ne. Tegu vaidina, kad groja, tokiame muzikantų būryje niekas ir nesupras.

– Žinai ką? – geniali mintis aplankė tą, kuris iš Druskininkų. – Kurių velnių man diriguoti, aš ir taip to atsikandęs, kol saviškiams sudiriguoju. Jeigu niekas nesupranta, tai aš galiu sėdėti tarp muzikantų.

– Fantastika, – pritaria tas iš Pagėgių. – Nusipirk kontrabosą ir atsistok orkestro pakraštyje, aš iškart tave atpažinsiu.

– Ar tu durnas – ką tu man siūlai? – supyksta Druskininkų kontrabandininkas. – Greičiau negu tu mane atpažins muitininkai.

– Kodėl?

– Ar tu dar nesupratai? Kontrabosas – kontrabandininkų bosas.

Algimantas VAŠKYS