„Kranto“ progimnazijos geologijos muziejus: nuo unikalių radinių iki vaikų ugdymo
Jau daugiau nei tris dešimtmečius Gargždų „Kranto“ progimnazijoje gyvuoja neseniai renovuotas geologijos muziejus „Gargždas“. Juo bendruomenė didžiuojasi ne tik dėl ypatingų geologinių eksponatų, bet ir dėl to, kad tokių muziejų kaip šis Lietuvos mokyklose yra vos keli.
Dar 2001 metais mokykla už ekologinio ugdymo kryptį tapo UNESCO asocijuotų mokyklų tinklo nare. Toks įvertinimas buvo ir geologijos muziejaus nuopelnas.
Stebinanti ekspozicijos įvairovė
Muziejus buvo pradėtas naujinti dar prieš karantiną, tačiau dėl pandemijos darbai nusitęsė trejus metus. Labiausiai pastebimas pokytis – medinės, daiktų pilnos lentynos buvo pakeistos į mažesnes stiklines spinteles. Jose esantys eksponatai dabar yra paprasčiau atpažįstami, o moksliškai surūšiuoti padėjo Vilniaus universiteto docentė, geologijos mokslų daktarė Gražina Skridlaitė.
Tiesa, geografijos mokytoja metodininkė, muziejaus kuratorė Audronė Remeikienė tikino, kad jis dėl finansų stokos nėra visiškai modernizuotas, trūksta interaktyvių priemonių, stendų. Anot „Kranto“ progimnazijos direktorės Vilijos Lukauskienės, šiais metais prioritetas atiteko klasių tvarkymui, tačiau ji patikino, kad lėšų tolesniam muziejaus modernizavimui tikrai bus skirta.
Per visą gyvavimo istoriją iš viso surinkta daugiau nei 1 300 geologinių radinių. Tai daug po pasaulį keliavusios muziejaus įkūrėjos, buvusios geografijos mokytojos metodininkės Sigitos Ivanauskienės, ir jos mokinių nuopelnas. Suaugę mokiniai, kurie anksčiau buvo jaunieji geologai ar net dirba pagal geologo profesiją, atneša lauktuvių. Kai kurie eksponatai nuperkami, parvežami iš kitų šalių – Slovėnijos, Egipto, Izraelio, JAV. „Jų yra iš visur“, – apibendrino A. Remeikienė. Tiesa, pedagogė iš miesto gyventojų jokių muziejaus eksponatų nebuvo sulaukusi, tačiau ragina žmones prisidėti prie ekspozicijos plėtimo.
Didžiąją eksponatų dalį sudaro įvairių rūšių mineralai, uolienos, fosilijos, tokie kaip kvarcas, granitas, tačiau yra ir mažiau žinomų, pavyzdžiui, kalcitas „Slibino dantys“ ar piritas, dar vadinamas „kvailių auksu“, retų granatų ir smaragdų. Nemažai vietos užima gargždas – apvalaini, iki 10 centimetrų skersmens akmenukai. Jų garbei pavadintas ne tik Gargždų miestas, kadangi jo apylinkėse galima rasti daug gargždo, bet ir jaunųjų geologų būrelis bei pats muziejus.
Kitą muziejaus sekciją sudaro fosilijos. Unikali fosilija yra jūrų lelija. „Aš dažnai klausiu vaikų, ar jūrų lelija yra gyvūnas, ar augalas. Kadangi lelija, visi galvoja, kad tai augalas, o iš tiesų čia yra gyvūnas, ir tada visi nustemba“, – pasakojo muziejaus kuratorė. Be jų, muziejuje dar galima rasti koralų, kriauklių, amonitų, belemnitų įvairių tipų uolienų, naudingųjų iškasenų.
Ypač daug vaikų dėmesio sulaukia turimas briliantas. „Nors jis vos įžiūrimas, bet vaikai vis klausdavo manęs, ar turiu deimantų. Tam, kad nereikėtų rodyti savo žiedo, nupirkau briliantą“, – juokavo pašnekovė. Jos nuomone, be briliantų, itin vertingi yra meteoritai – vieną S. Ivanauskienei parvežė draugai iš Meksikos, o kitą iš Žemaitkiemio jai padovanojo jaunųjų geologų judėjimo pradininkas Lietuvoje Eduardas Vodzinskas.
Be to, čia egzistuoja ir įdomybių kampelis, kuris vis yra keičiamas, pildomas. Jame galima rasti neįprastų raštų ar struktūrų, pavyzdžiui, asbesto, kuris atrodo kaip pluoštinė medžiaga, bet iš tiesų tai – mineralas, buvo naudojamas stogams dengti. Yra ir kitokių eksponatų – šilkverpio kokonų ar net akmenų iš žmogaus organizmo.
Muziejaus veiklų gausa
Muziejuje ne tik rodomos fosilijos ar rieduliai, bet ir rengiamos kryptingos veiklos. Šioje erdvėje kai kada ne tik šios progimnazijos, bet ir kitų mokyklų mokiniams vyksta geografijos ar chemijos pamokos – medžiagas moksleiviai gali pamatyti ne tik vadovėlyje, bet ir atlikti praktines užduotis. Prieš ketverius metus pradėtos rengti vasaros stovyklos Klaipėdos rajono mokyklų pradinių klasių moksleiviams. Jose vaikai eina geologiniais takais, atlieka kūrybines užduotis ir iš arčiau tyrinėja uolienas.
Paprastai paskutinį rugsėjo penktadienį organizuojama tyrėjų naktis, į kurią gali ateiti ne tik mokiniai, bet ir miesto gyventojai, ji vyks ir šiemet. „Tą naktį žiūrime pro mikroskopą, tyrinėjame, raižome, uostome, laižome“, – sakė muziejaus kuratorė ir pridūrė, kad svarbu, jog muziejus būtų įveiklintas.
Tačiau vienas pagrindinių dalykų yra jaunųjų geologų būrelis „Gargždas“, kuris buvo įkurtas 1987 metais. Jame moksleiviai artimiau susipažįsta su geologija. „Mokomės pažinti gamtą, kas yra žemės viršuje ir po žeme, mylėti savo kraštą. Šis būrelis ne visiems – kad tuo užsiimtum, turi pamilti gamtą, tyrinėjimus, nebijoti purvo“, – tvirtino A. Remeikienė. Būrelio nariai dar nuo pat įkūrimo laikų vyksta į konkursus, iš kurių dažnai grįžta užėmę prizines vietas.
Štai aštuntokas, 2022 metų respublikinės geologijos olimpiados nugalėtojas Matas į būrelį prisijungė prieš ketverius metus – jam patiko vasaros stovykla, todėl nusprendė geologinę veiklą tęsti toliau. „Labiausiai patinka tai, kad mes mokomės, bet nenuobodžiai, su kažkokiomis veiklomis, vis išmokstu kažką naujo“, – teigė jis. Matas mėgsta eiti į lauką ir rinkti akmenis, žiūrėti, kaip vyksta cheminės reakcijos, taip pat itin didžiuojasi rasta vandens lelija.
Septintokas, praėjusių metų geologijos respublikinės olimpiados trečiosios vietos laureatas Jonas, dar būdamas antroje klasėje dėl veiklos trūkumo sumąstė įstoti į būrelį ir taip pamėgo šią veiklą, kad jau penkerius metus yra šio būrelio narys. „Man labiausiai patinka skaldyti akmenis, nes skaldymo garsas geras, dar mėgstu gaminti fosilijas“, – dalijosi jaunasis geologas.
Nors ugdytiniai tiki, kad „Gargžde“ įgytos žinios gali praversti ateityje, tačiau geologijos studijuoti kol kas neplanuoja. Pedagogė A. Remeikienė iškėlė problemą, kad kol „Krantas“ buvo vidurinė mokykla, mokiniai eidavo į būrelį iki pat 12 klasės ir vėliau kai kurie stodavo į geologijos studijas, o dabar, kai progimnazijos mokiniai išeina į gimnazijas, jie nebesilanko būrelyje ir tęstinumo nebelieka.
Kamilė VISOCKYTĖ
Vilniaus universiteto praktikantė
