Kraujo donorai – laukiančiųjų viltis
Ar esate girdėję nuostabią legendą apie pelikaną – pirmąjį mūsų pasaulio donorą?
Ilgai ir bergždžiai ieškojęs maisto nuvargęs alkanas paukštis sunkiai nutūpė į lizdą, kuriame jo nekantriai laukė penketas pelikaniukų. Alkanų jauniklių balsai draskė motinos širdį. Išvargęs paukštis sunkiai pakilo į dangų ir vėl nulėkė ieškoti maisto, bet grįžo tuščiomis. Mažyliai dar triukšmingiau sutiko motiną, žnaibė, daužė jos krūtinę. Vargšas pelikanas, trokšdamas pamaitinti vaikus, nejautė skausmo. Jis snapu persiplėšė krūtinę, ir šiltas motinos kraujas pradėjo sruventi tiesiai į alkanų paukščiukų snapelius. Jauniklių gyvybė buvo išgelbėta… Balto su kraujuojančia krūtine paukščio, prie kurio palinkę alkani jaunikliai, atvaizdas tapo tarptautiniu donorystės simboliu. Ši istorija – pasiaukojimo ir geraširdiškumo pavyzdys.
Antrus metus Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai ir mokytojai (šiemet jų buvo 38) atsiliepia į mano, kaip etikos mokytojos, ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Rasos Palionienės kvietimą dalyvauti savanoriškoje donorystės akcijoje „Mes – laukiančiojo pagalbos viltis“. Žmogaus kraujas yra unikalus. Iki šiol pasaulyje jam nėra sukurta dirbtinio pakaitalo. Būtent dėl šios priežasties yra labai svarbu, kad nuolat atsirastų žmonių, kurie padovanotų kraujo sužeistiesiems ir ligoniams. Šiandien jau žinoma, kad gelbėdamas kitus, gali išgelbėti save! Prieš kurį laiką medikų bendruomenei buvo pristatytas mokslinis tyrimas, kuris atskleidė įdomų faktą. Reguliariai kraujo duodantys žmonės, kurie avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujuoja, išgyvena gerokai dažniau nei kraujo neduodantys žmonės.
Donare (lot.) reiškia „dovanoti“. Nuoširdžiai tikimės, kad ši akcija padės įveikti baimes, susijusias su donoryste, ir paskatins mus visus kilniems poelgiams.
Ilma AGAJAN
Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos etikos mokytoja
Dominykos AMBROŽEVIČIŪTĖS nuotr.
