Krizių centre sutikusi apsigyventi mama prašosi namo
„Norime į savo šiltus namučius, kur mūsų laukia tėvas, vyras, bet niekas neišleidžia. Nebežinau, ką bedaryti, tad prašau jūsų pagalbos“, – su tokiu pagalbos šauksmu į „Bangos“ redakciją kreipėsi šiuo metu Krizių centre, Gargžduose, su metukų dukryte besiglaudžianti mama. Jauna moteris, kaip pati pasakojo, į Klaipėdos rajoną pabėgo iš Kauno, bijodama prarasti savo mažylę, mat sūnus iš jos jau paimtas.
Apie visą šią situaciją pirmiausia kalbėjomės su Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininke, dirbančia su moterimi. Specialistė leido suprasti, kad toje šeimoje problemos daug gilesnės, nei nurodo pati mama.
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Noliūtė atkreipė dėmesį į tai, jog Krizių centre apsigyvenusiai šeimai yra skiriamas didelis specialistų dėmesys ir visa reikalinga pagalba, kuria stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno žmogaus individualius poreikius.
Bijo netekti dukrytės
„Esu mama, kuri anksčiau gyveno Kaune. Dabar su draugu gyvenu Gargžduose. Jau bus metai, kai čia atsikraustę. Visą šį laiką mus stebi vaiko teisių specialistai. Pagal juos, atliepiu vaiko poreikius. Deja, kaip ir visas šeimas, mus ištiko krizė ir mane bei mano vaikutį iškėlė į Krizių centrą, nors labai norime į savo šiltus namučius, kur mūsų laukia tėvas, vyras, bet mūsų niekas neišleidžia“, – laiške redakcijai rašė mama.
Susisiekus telefonu, moteris papasakojo daugiau. Ji teigė besijaučianti įkalinta Krizių centre, nes jai neleidžiama grįžti į namus pas vaiko tėvą. Pasiteiravus, kodėl ji šioje vietoje atsidūrė, pašnekovė tikino, jog priežastis – šeimyniniai konfliktai, į kuriuos įsikišo vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai, nusprendę, jog jai su vaikui bent jau kol kas saugiau bus Krizių centre.
„Aš iš anksčiau esu prižiūrima vaiko teisių specialistų, nes turiu elgesio sutrikimų turintį sūnų. Šiuo metu jis iš manęs paimtas ir atgauti jį bandau per teismus. Iš manęs norėjo atimti ir ką tik gimusią mergytę, todėl nusprendžiau išvykti iš Kauno. Aš žinau, ką reiškia prarasti vaiką. Žinau, kaip čia viskas veikia, – yra žmonės, kurie kalba netiesą, todėl bėgau“, – miglotai kalbėjo mama.
Uždavus klausimą, kodėl iš jos buvo paimtas sūnus, pašnekovė aiškino, jog viena priežasčių – kad ji buvo apkaltinta per mažu dėmesiu vaikui. Neva ji per daug dirbusi ir nesirūpinusi savo sūnumi, kuris turi atitinkamų problemų. Vėliau neva mokykloje įvykęs incidentas, po kurio berniukas atsidūrė medikų rankose. Šiems jis, pasak moters, „pasipasakojo“ ir taip užsisuko procesas, per kurį ji prarado sūnų ir dabar dėl jo kovoja teismuose.
Šeimą ištiko krizė
Akivaizdu, kad nuo sunkumų moteris nepabėgo ir persikraustydama į Gargždus, kur apsigyveno su dukrelės tėvu, – šeima ir toliau it po padidinamuoju stiklu, per kurį puikiai matyti visos problemos, su kuriomis susiduria pora. Nors iš pradžių pašnekovė vengė konkrečiai įvardinti, kas įvyko jos šeimoje, kad jai ir vos metukų mažylei teko palikti namus, galiausiai prabilo apie galimas priežastis.
„Mus ištiko krizė. Susipykome. Viskas dėl pinigų, nes aš turiu mokėti alimentus sūnui, jie sudaro 250 eurų. Tai dideli pinigai, o turiu ir kitų įsipareigojimų. Tai man kaip ir nelieka pinigų. Tai ir sukėlė mano ir draugo nesutarimus, į kuriuos galiausiai sureagavo ir vaiko teisių specialistai, socialiniai darbuotojai“, – teigė moteris, kurios žodžiais, jos šeima nėra vienintelė, kuri susiduria su kažkokiomis bėdomis.
Jaunos mamos nuomone, neteisinga, kad dėl tokios priežasties ji išskirta su vyru. Ji aiškino, kad bent jau kol kas jos finansinė padėtis tikrai nepagerės, bet tai nereiškia, kad ji dėl to turi būti uždaryta į Krizių centrą ir atskirta nuo vaiko tėvo. Tiesa, pastarajam nėra uždrausta matytis su savo moterimi ir dukrele. Tad jis kasdien jas abi lanko. Tačiau pašnekovei to ne gana – ji nori namo, kurie – vos už keturių namų nuo Krizių centro.
„Aš turiu teisę gyventi savo namuose. Nesuprantu, kodėl su manimi taip elgiamasi. Bandžiau kalbėtis su socialine darbuotoja, bet ji mane ignoruoja. Kiek aš suprantu iš pokalbių su specialistais, jei aš veršiuosi namo, galiu prarasti savo mažytę. Noriu žinoti, kiek aš čia turėsiu būti, nes to niekas nepasako. Tiesa, per posėdį mano atvejo vadybininkė užsiminė, kad yra galimybė ir po savaitės išeiti, jei tik situacija pagerės“, – sunerimusi kalbėjo moteris, kuri Krizių centre iki tos dienos, kai mes bendravome, buvo praleidusi vos porą dienų.
Problemos daug gilesnės
Apie visą šią situaciją pirmiausia kalbėjomės su Klaipėdos rajono paramos šeimai centro atvejo vadybininke, dirbančia su moterimi. Specialistė leido suprasti, kad toje šeimoje problemos daug gilesnės, nei nurodo pati mama.
Specialistė tikino negalinti išsamiau komentuoti šios situacijos, nes tam kelią užkerta pasirašytas konfidencialumo pasižadėjimas bei Asmens duomenų apsaugos įstatymas, tačiau leido suprasti, kad toje šeimoje problemos daug gilesnės, nei nurodo pati mama.
„Su ja bendrauta ne kartą. Ir vaiko teisių specialistai apie tą situaciją žino, ją vertina. Ji puikiai viską žino, nes jai viskas yra išaiškinta. Jei šeimai yra teikiama intensyvi krizių įveikimo pagalba, tai tikriausiai ne šiaip sau. Vadinasi, yra ir tam tikros priežastys, ir tam tikri įvykiai, kurie tai lemia“, – aiškino atvejo vadybininkė, anot kurios, ne tik situaciją vertinę specialistai nusprendė, kad mamai su dukrele šiuo metu saugiau Krizių centre, bet ir pati moteris į šią įstaigą esą prašėsi. – Buvo priimtas bendras sprendimas, posėdžio metu diskutuojant tiek su ja pačia, tiek su jos sugyventiniu.“
Kad viskas ne taip, kaip „Bangai“ aiškino į namus besiveržianti mama, patikino ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Gintarė Noliūtė.
„Vaiko teisių gynėjai jau kurį laiką bendravo su šeima, o socialiniai partneriai rūpinosi, kad šeimai būtų siūloma ir teikiama visa reikalinga pagalba. Pastaruoju metu įvertinus situaciją šeimoje ir nustačius, jog esantys sunkumai kliudo tėvams savarankiškai pasirūpinti visapusiška vaikų gerove, mamai kartu su vaiku buvo suteikta galimybė laikinai gyventi ir gauti reikalingas paslaugas Šeimos krizių centre. Tad, mamai su šiuo siūlymu sutikus, šiuo metu šeima gyvena saugioje aplinkoje bei gauna visą reikalingą pagalbą“, – situaciją komentavo vedėja.
Dirbama dėl šeimos gerovės
Klaipėdos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja G. Noliūtė taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog Krizių centre apsigyvenusiai šeimai yra skiriamas didelis specialistų dėmesys ir visa reikalinga pagalba, kuria stengiamasi atsižvelgti į kiekvieno žmogaus individualius poreikius – pasirūpinti jo fizine, psichologine ir emocine sveikata bei užtikrinti reikiamų paslaugų teikimą. Socialines paslaugas užtikrinantys darbuotojai esą nuolat bendrauja su Krizių centre gyvenančiais žmonėmis, domisi jų savijauta, padeda ugdyti kasdienio gyvenimo įgūdžius, sprendžia iškilusius sunkumus ir, jeigu reikalinga, bendradarbiaudami su vaiko teisių gynėjais, organizuoja kitų pagalbą teikiančių specialistų paslaugas – pavyzdžiui, psichologų, medikų, teisininkų ir panašiai.
G. Noliūtės žodžiais, vaiko teisių gynėjų darbo praktika liudija, jog bet kuri šeima gali susidurti su įvairiais sunkumais, dėl kurių tėvams kurį laiką gali būti sudėtinga tinkamai pasirūpinti savo vaiku, taip pat jiems patiems gali būti reikalinga specialistų pagalba, socialinių ar tėvystės įgūdžių stiprinimo programa ar panašiai. Tad pagalbą teikiančių specialistų dėmesys šeimai, kompleksinių ar individualių paslaugų pritaikymas, o svarbiausia pačios šeimos noras ir gebėjimas priimti siūlomą pagalbą bei pastangos siekti pokyčių, anot vedėjos, dažnais atvejais suteikia galimybę šeimai įveikti sunkumus, o vaikams leidžia augti jų poreikius ir gerovę atliepiančioje aplinkoje.
Vedėja aiškino, jog vaiko teisių gynėjai kasdien susiduria su situacijomis, kai dėl šeimose kilusių sunkumų jiems tenka apsaugoti vaikus bei užtikrinti jų teisę į saugią ir jų gerovę atliepiančią aplinką.
Gavę informacijos apie galimą vaiko teisių pažeidimą, jie vyksta į šeimą, aiškinasi aplinkybes, bendrauja su vaiku, išklauso jo nuomonę, jeigu vaiko amžius ir branda leidžia ją išsakyti, bei vertina vaiko situaciją. Tad jeigu gavus pranešimą išaiškėja realus ir tiesioginis pavojus vaiko fiziniam arba psichiniam saugumui, gyvybei ar sveikatai, tuomet yra nustatomas apsaugos vaikui poreikis.
Tokiais atvejais pirmiausia ieškoma galimybių vaikui nustatyti laikinąją priežiūrą – tėvams išlaikant visas teises, paskiriamas vaiką laikinai prižiūrėsiantis žmogus, kurį nurodo tėvai ir kuris galėtų jiems padėti tinkamai pasirūpinti vaiku ir užtikrinti jam saugią aplinką.
Tačiau jeigu tokio žmogaus tėvai negali nurodyti, tuomet abiem tėvams ar vienam iš jų kartu su vaiku yra siūloma apsigyventi socialinę pagalbą teikiančioje socialinių paslaugų įstaigoje, kurioje laikinoji priežiūra gali būti taikoma iki 12 mėnesių.
Gintarė KARMONIENĖ
Kilus klausimų, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba kviečia žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais, skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje.
Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.
