Kultūrininkams pandemija kiša koją, bet veiklos su kaupu
Andriaus JOKUBAIČIO nuotr. iš „Bangos“ archyvo: beveik visi vasarą rajone suplanuoti kultūros renginiai įvyko. Oninių šventėje kankliuoja jaunieji vėžaitiškiai.
Lietuvos kultūros politikos šiemet patvirtintoje strategijoje remiamasi nuostata, kad kultūra yra lemiamas nacionalinės pažangos, asmens ir bendruomenės savivertės, įvairių kūrybingumo formų bei inovacijų veiksnys. Jau prieš kelerius metus Klaipėdos rajono savivaldybės tuometis Kultūros skyrius buvo įpareigotas parengti sąlygas rajono kultūros strategijos formavimui. Pastaroji ruošiama tik dabar ir, tikimasi, bus baigta dar šiais metais.
„Banga“ domėjosi, kaip rajone veikiantiems kultūros centrams sekasi plėtoti veiklą koronaviruso pandemijos fone, juolab kad kiekvienos įstaigos buvo prašoma sutaupyti lėšų.
Kainos išskirti negali
Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas neseniai aplankė ne tik švietimo įstaigas, bet ir kultūros, vyko susitikimai su jų vadovais. „Tikslas – tiesiai išgirsti vadovų pasiūlymus, vizijas, planus ir problemas. Rajono kultūros strategija tam ir ruošiama, kad ji atsakytų į daug klausimų. Į jos ruošimą yra įtraukta ir kultūros bendruomenė, kuri reiškia pastabas, teikia įvairius siūlymus. Tikimės, kad strategija bus paruošta dar šiais metais“, –
viliasi B. Markauskas.
Viešųjų ryšių ir bendradarbiavimo skyriaus patarėja Ernesta Badalova „Bangą“ informavo, kad Kultūros strategiją ir kitus strateginius dokumentus rengia UAB „Eurointegracijos projektai“. „Atskirai Kultūros strategijos kainos išskirti negalime, nes yra bendra suma, už kurią rengiami ir kiti strateginiai dokumentai: Strateginės plėtros planas iki 2030 m. ir Turizmo plėtros planas iki 2030 m. Visų šių dokumentų rengimas kainuos 31 018,35 Eur“, – teigė E. Badalova.
Ieško rajono identiteto
Kultūros strategijos 2020–2030 metams kūrime rajono kultūros centrams atstovauja Vaida Skuodienė, Laura Netalimova, Lilija Kerpienė. „Siekiame, kad Klaipėdos rajono kultūros strategija būtų išsami, apimanti įvairias meno sritis, būtų prieinama ir inovatyvi, tuo pačiu išsauganti visa tai, kas jau yra tęsiama iš kartos į kartą. Ieškome rajono identiteto, mūsų veido ir išskirtinumo“, – kalbėjo Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė.
Dovilų etninės kultūros centro vadovė Lilija Kerpienė, rengiant kultūros strategiją, teikia pasiūlymus dėl etninės kultūros strategijos svarbos, jos išsaugojimo. „Mūsų rajonas, kuris susideda iš dviejų etnografinių regionų, savitas ir unikalus, įdomus ne tik vietos gyventojui, bet ir atvykstančiam iš kitų Lietuvos vietų, turizmo sektoriui, todėl būtina etninės kultūros sklaida, gyvosios tradicijos tąsa ir perdavimas“, – įsitikinusi ji.
Pagal vykusią Klaipėdos rajono gyventojų grupinę diskusiją apie kultūros situaciją rajone matyti, jog išryškėja tokios prioritetinės kryptys: etnokultūros puoselėjimas ir vystymas, kultūrinio bendradarbiavimo plėtra ir kūrybinės iniciatyvos.
Etatų skaičius skirtingas
Etatų skaičius rajono kultūros centruose yra skirtingas. Gargždų kultūros centre, „Minijos“ kino teatre, Dauparų, Jakų ir Kvietinių skyriuose yra 42,75 etato. Nuo kovo 1 dienos buvo atleisti 3 žmonės (po 0,5 etato).
Veiviržėnų kultūros centre yra patvirtinta 19,05 etato. Anot direktorės Lauros Netalimovos, norėtųsi išlaikyti dabartinę struktūrą.
Vėžaičių kultūros centro direktorė Alma Slušnytė informavo, kad centre ir trijuose skyriuose yra 13,5 etato.
Priekulės kultūros centre patvirtintas didžiausias leistinas 13,5 etato pareigybių skaičius. Priekulės kultūros centre dirba 16 darbuotojų, užimančių 11,75 etato (laisvas 1 etatas – direktoriaus, 0,75 etato turintis asmuo – motinystės atostogose). „Mūsų centre yra etatų trūkumas. Priekulės skyriuje nėra valytojos. Siūlome centralizuoti viešųjų pirkimų specialistą ir IT specialistą (programuotoją)“, – informavo laikinai direktorės pareigas einanti Katerina Marcinkevičienė.
Kretingalės kultūros centre su Plikių ir Girkalių skyriais iš viso yra 11,75 etato.
Dovilų etninės kultūros centre šiuo metu yra 9 etatai. Atsižvelgiant į esamą situaciją jų neplanuojama didinti, tačiau, anot direktorės L. Kerpienės, mažinimas būtų labai nenaudingas įstaigai ir visai rajono kultūros bendruomenei.
Sutaupyti padėjo COVID-19
Kultūros įstaigų vadovai lygiai taip pat kaip ir švietimo įstaigų buvo gavę užduotį taupyti įstaigų valdymo lėšas. „Manau, kad visi atsakingai ir vykdėme paskirtą užduotį. Tikrai pavyko sutaupyti po 10 proc. išlaidų, nes tam, žinoma, „pasitarnavo“ ir COVID-19. Buvo atleisti iš Gargždų kultūros centro, kaip minėta, trys žmonės, karantino metu kolektyvų vadovai nevyko į komandiruotes, renginius, konkursus ir festivalius, kvalifikacijos kėlimo seminarus. Sutaupėme nesiūdami aprangos, taupydami ir kuro išlaidas“, – vardijo Gargždų kultūros centro direktorė V. Skuodienė. Dovilų etninės kultūros centro vadovė L. Kerpienė antrino, kad įstaigos ištekliai (finansiniai, materialiniai, žmogiškieji) naudojami atsakingai: „Karantino metu sutaupėme įstaigos išlaikymui skiriamų valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšų. Tačiau esant įprastai situacijai skirtų biudžeto asignavimų sumažinti nepavyktų.“
Vėžaičių kultūros centro direktorė A. Slušnytė patikino, jog pavyko sutaupyti 10 proc. valdymo išlaidų. „Nepriėmėme į darbą 7 mėnesius renginių organizatoriaus Vėžaičių kultūros centre. Direktorė vedė ir organizavo renginius nuo vasario mėnesio 15 d. iki rugsėjo 14 d. Šildymo išlaidas apribojome, nes dauguma dirbo nuotoliniu būdu, tad buvo anksti nutrauktas šildymo sezonas. Sutaupėme ryšių paslaugų, transporto paslaugų, komandiruočių, kvalifikacijos kėlimo išlaidų“, – paaiškino ji.
Veiviržėniškiams taip pat pavyko sutaupyti dėl susiklosčiusios koronaviruso pandemijos situacijos, neliko kolektyvų koncertinių išlaidų, sumažėjo kuro poreikis ir pan.
Priekulės kultūros centrui įvyko neplanuotas taupymas, mat iš darbo išėjo direktorė, kitas darbuotojas nebuvo priimtas. Kitaip taupyti nepavyko.
Neapsiriboja renginiais
Ar pasaulį kaustant koronaviruso pandemijai kultūrininkams sumažėjo darbo krūvis? Anot K. Marcinkevičienės, Priekulės kultūros centre darbo krūvis nesumažėjo: „Prisitaikėme prie esamos situacijos šalyje. Kuriamos, maketuojamos ir gaminamos įvairios dekoracijos, peržiūrimi seni kolektyvų repertuarai bei kuriami nauji, ruošiamos būsimų tradicinių renginių programos. Atsižvelgiant į situaciją keičiama renginių forma ir vieta (vyksta interaktyvi pasaka „Pasakų miškas. Joniukas ir Grytutė“ atviroje erdvėje, Vingio parke, nedidelėms grupėms).“
Dovilų etninės kultūros centro veikla toli gražu neapsiriboja tik viešais renginiais ir šventėmis. Įstaigos veiklos pagrindą sudaro etnoekspedicijos, lauko tyrimai (šiuo metu fiksuojamos Dovilų, Agluonėnų, Priekulės, Dauparų senosios kapinės, jau aplankyta apie 30). Iš surinktos medžiagos vykdomi sisteminimo ir archyvavimo darbai. Centre organizuojamos parodos, plėtojama edukacinė veikla, etnokultūrinių reiškinių, paprotinės medžiagos sklaida ir pristatymai, meninių folklorinių interpretacijų kūrimas. Iki 2020 m. pabaigos bus vykdomi Lietuvos kultūros tarybos finansuoti projektai „Kai žmonės tyli, kalba lėlės“, „Mažosios Lietuvos tradiciniai augalai Dovilų miestelyje“.
Keičia formatą
Etnokultūrinė specifika sudaro galimybę organizuoti kultūrinę veiklą ne tik viešų renginių būdu, bet ir perkeliant į internetinę erdvę. „Etnoedukacijos, seminarai, etnokultūriniai pokalbiai, diskusijos, susitikimai, parodų pristatymai, virtualūs etnokultūrinių reiškinių pristatymai, meninės folklorinės interpretacijos gali išaugti į savitus nuotoliniu būdu pristatomus renginius bei reginius“, – neabejoja Dovilų etninės kultūros centro direktorė.
Pandemijos akivaizdoje ji siūlo keisti renginių ir veiklų formatą. Atsisakyti masinio pobūdžio renginių ir turinio, organizuoti skirtingo žanro kamerines veiklas, kurios apimtų gerokai mažesnį kiekį žmonių, bet galėtų būti vykdomos daug dažniau ir bendrai pasiektų kone tą patį kiekį, kai kuriais atvejais – gal net ir didesnį skaičių ir skirtingų interesų auditorijas. Prioritetas – kultūrinės raiškos perorientavimas į skaitmeninę erdvę.
V. Skuodienė pripažino, kad kultūros darbuotojai iš tiesų sunkiai išgyvena pasaulį apėmusios pandemijos situaciją: „Renginiai ribojami arba iš viso jų neberekomenduoja organizuoti, sąlygos griežtėja antrąkart, džiaugiamės bent tiek, kad mėgėjų meno kolektyvų nariai dar gali laikydamiesi visų rekomendacijų lankyti repeticijas. Patikėkite, esame liūdni, laukiame, kad kuo greičiau pasibaigtų šis sunkus visiems laikas.“
Dėkoja komandoms
„Koronavirusas visame pasaulyje – nemažas išbandymas visiems. Bet tikime, kad mes jį įveikėme, atradome naujas darbo formas, pavyzdžiui, startavo dvi laidos, kurios viešinamos „YouTube“ kanale („Aš užaugau Veiviržėnuose“ ir „Basi ir Zuosi tur laika“). Visi numatyti renginiai įvyko, ypač susiję su Mažąja kultūros sostine. Buvo pakoreguotas truputį jų įgyvendinimo laikas, bet tai visiškai nenulėmė pagrindinės renginių idėjos ir įgyvendinimo formos. Ačiū Kultūros centro darbuotojų komandai, bendruomenės žmonėms“, – dėkoja L. Netalimova.
Anot L. Kerpienės, išties svarbiausia, kad visus pandemiją lydinčius sunkumus spręsti padeda profesionali, kūrybiška Dovilų etninės kultūros centro darbuotojų komanda. Šiandien Centras atlieka svarbų vaidmenį saugodamas tautos kultūros gyvąją tradiciją, atsinaujinimą, tęstinumą bei perdavimą visuomenei, jaunajai kartai.
Darbo krūvis nemažėja
Vėžaičių kultūros centro direktorė A. Slušnytė pastebėjo, kad pandemija neleido vykti renginiams viduje, bet visos lauko – kaimo 3 šventės ir miestelio šventė Vėžaičiuose įvyko. Parodos, edukacijos taip pat buvo surengtos. Repeticijos ir darbas vyko ir vyksta. Per karantiną visas veiklas vadovai vykdė nuotoliniu būdu ir kėlė vaizdus į internetinę svetainę, feisbuko paskyrą. „Beveik visi darbuotojai karantino laikotarpiu atostogavo 2 savaites. Darbo krūvis repetuojant nemažėjo niekam, viskas tik sudėtingėjo, nes buvo pasitelktos naujos sistemos ir programos. Buvo daromi ir dainų įrašai, reikėjo susitarti su studija, suvežti atskirai saviveiklininkus ir pan.“, – vardijo A. Slušnytė. Vasarą kolektyvai koncertavo, dalyvavo festivaliuose.
„Džiaugiuosi, kad radau, kas noriai dirba Lapių skyriuje ir jau yra darbuotoja Vėžaičių kultūros centre. Su naujų darbuotojų atėjimu keičiasi ir įvairėja veiklos. Nėra nė vieno vakaro, kad būtų laisva salė. Turime užpildę kultūrinėmis ir sportinėmis veiklomis visas dienas – šoka „Karuselės“ dvi grupės, groja kanklėmis šeimų ansambliai, atskiri vaikai, dainuoja vokalinis ansamblis Vėžaičiuose, du ansambliai Lapių skyriuje, sportuoja pagal sveikatinimo programą vėžaitiškės du kartus per savaitę, du kartus šoka „Zumbos“ kolektyvas, veikia Robotikos studija, mokosi anglų kalbos vaikai ir suaugusieji“, – vardijo Vėžaičių kultūros centro vadovė.
Agnė ADOMAITĖ
