Kuro pasirinkimas – pagal poreikius, kainą ir įsitikinimus
Malkas, atraižas, durpių ir pjuvenų briketus, anglis pardavinėjantys gamintojai ir perpardavinėtojai laukia pirmųjų šalčių. Nepasiruošusieji žiemai suskubs pirkti kurą. Apie jo kainas ir kaip naujam šildymo sezonui ruošiasi gyventojai, teiravomės tų, kurie savo paslaugas siūlo reklamuodamiesi „Bangos“ laikraštyje.
Pataria pirkėjams
Kokią kuro rūšį rinktis, sprendžia kiekvienas pirkėjas, tačiau kartais svarbi būna ir pardavėjo nuomonė. „Jei žmogus prašo patarimo, kuo verčiau kūrenti, ar malkomis, ar anglimis, paaiškinu, kad pats rinkčiausi anglis, – pasakojo „Ditkės prekybos“ direktorius Ričardas Ditkevičius. – Nors šiuo metu iš Chakasijos atvežtų rusiškų anglių tona kainuoja 540 Lt (smulkesnių – 500 Lt), o baltarusiškų durpių briketų – 300 Lt, verčiau pirkti anglis, nes jų reikės mažiau. Brangiausias kuras, mano nuomone, malkos.“ Per šildymo sezoną apie 100 m2 mediniam namui apšildyti pakaktų 2 tonų anglių. „Jei žmonės labiau mėgsta šilumą, gal reikėtų 3 tonų“, – skaičiavo R. Ditkevičius.
Pelenų daugiau nei šilumos
Prekiaujantieji keliomis kuro rūšimis tikino, kad pjuvenų briketus geriau maišyti su malkomis. Baltarusiškų spygliuočių pjuvenų briketų tona kainuoja 430–450 Lt, lietuviškų lapuočių pjuvenų briketų – 480 Lt. Jei rinksitės ąžuolo briketus, mokėsite gerokai brangiau – apie 600 Lt. Sakoma, kad šykštus moka du sykius. Taip gali nutikti, aiškino pašnekovai, jei vietoj lietuviškų nusipirksite baltarusiškų briketų. Mat šilumos iš jų mažiau, o pelenų – žymiai daugiau. Deja, gamintojai ir pardavėjai sakė negalintys patarti, kaip atskirti skirtingų šalių produkciją. „Tai paaiškėja tik sudegus kurui ir pamačius pelenų krūvą. Tačiau labai nusiminti neverta, juk pelenai – gera trąša, tad bent jau daržus turėsite kuo patręšti“, – juokavo vienas pašnekovas.
Ir suskaldytos, ir trimetriai
Judrėnuose šiuo metu už beržinių malkų, kurios yra vienos iš kaitresnių, erdmetrį prašo 95 Lt, už juodalksnio – 80 Lt. „Pirkėjų padaugės spustelėjus šalčiams. Žmonės šildymo sezonui ruošiasi etapais: pavasarį, vasarą ir prieš pat žiemą. Vieni perka suskaldytas, o tie, kurie nori turėti užsiėmimą ir gali patys susiskaldyti, renkasi supjaustytas trimetriais“, – komentavo pardavėjas. Suskaldytų malkų kubinis metras tik 5 Lt kainuoja brangiau. Yra pirkėjų, kurie visą sezoną kūrena tik atraižomis, kurios, priklausomai nuo stambumo, kainuoja nuo 40 iki 60 Lt už m3.
Endriejave malkine mediena prekiaujantis Kęstutis Mižutavičius savo klientus įspėja, jog nusipirkę 10 m3 suskaldytų malkų iš tikrųjų sukrovę į rietuvę gaus apie 7,5 m3, o nusipirkę 10 m3 kaladėmis, kai jas suskaldys, džiaugsis 8–8,5 m3. „Tačiau jei tenka samdyti žmogų, kad suskaldytų, verčiau pirkti jau paruoštą medieną – nuostolio nebus“, – sakė K. Mižutavičius. Pasak jo, 100 m2 medinio namo šeimininkas šildymo sezonui turėtų pasirūpinti apie 20 m3 malkų. „Vargs tie, kurie malkų ieškos žiemą. Malkos bus drėgnos, o pirkti išdžiovintas – brangu. Sausų beržinių malkų kubinis metras žiemą kainuoja 140 Lt“, – įspėjo pašnekovas. Šiuo metu beržines pardavinėja po 95 Lt, mišrių lapuočių – po 85, o kietmedžius (ąžuolas, uosis, tuopa) – po 110 Lt už erdmetrį.
Dega ir kabeliai, ir batai
Savo iniciatyva neturime teisės tikrinti, kokį kurą naudoja gyventojai, tačiau gavę skundą reaguojame. Pernai pas gyventojus su Savivaldybės atstovais vykome gal 3 ar 4 kartus. Kartais, tiesa, kaimynų skundai nepasitvirtina. Pasitaikė, kad žmogus kūreno anglimis, tačiau kol jos įsidegdavo, pasklidęs kvapas sukėlė įtarimą, jog kūrena kažką draudžiamą“, – sakė A. Vaitkus.
Nors ne viskas, kas dega, yra kuras, yra žmonių, kurie mano kitaip. Tokie per kaminą dūmais paleidžia plastikinius butelius, skudurus, batus ir net (sunku įsivaizduoti) kabelius bei padangas. Žinoma, taip „besišildančiųjų“ kaimynai kenčia nuo kvapų ir dūmų kamuolių, o aplinkosaugininkams tenka aiškinti, jog atliekas kūrenti nevalia. „Leidžiamos visos kuro rūšys, tačiau šildytis kūrenant atliekas draudžiama. Tad nei skudurų, nei batų, ne plastiko, nei impregnuotos medienos ar baldų deginti negalima“, – tikino Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos rajono agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus. Nesusipratusiems piliečiams gresia bauda nuo 100 iki 200 Lt, valdininkams – nuo 200 iki 400 Lt. „Savo iniciatyva neturime teisės tikrinti, kokį kurą naudoja gyventojai, tačiau gavę skundą reaguojame. Pernai pas gyventojus su Savivaldybės atstovais vykome gal 3 ar 4 kartus. Kartais, tiesa, kaimynų skundai nepasitvirtina. Pasitaikė, kad žmogus kūreno anglimis, tačiau kol jos įsidegdavo, pasklidęs kvapas sukėlė įtarimą, jog kūrena kažką draudžiamą“, – sakė A. Vaitkus.
