Kuršaičių nuopelnai lietuvybei ir Mažosios Lietuvos kultūrai
Klaipėdos rajono Dituvos pagrindinėje mokykloje vyko konferencija „Kuršaičių nuopelnai lietuvybei ir Mažosios Lietuvos kultūrai“, kuri skirta lietuvių kalbos dienoms ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui paminėti. Šioje konferencijoje dalyvavo lituanistai, istorikai, mokyklos ir kaimo bendruomenės atstovai. Mokykla yra gatvėje, kuri pavadinta Kuršaičių vardu. O kas gi tie Kuršaičiai? Istorija išties įdomi. Kretingoje gyvenęs Gustavas Kuršaitis su sūnumi Aleksandru Teodoru dar XIX amžiuje atsikėlė gyventi į Dituvą. Kiek pamokytojavęs, Gustavas Kuršaitis mirė, o Aleksandrą Teodorą toliau globojo jo dėdė, Priekulėje mokytojavęs Liudvikas Kuršaitis (palaidotas Senosiose Dituvos kapinėse), o vėliau mokymąsi finansavo lietuvių – vokiečių kalbos žodyno ir lietuvių kalbos gramatikos sudarytojas Frydrichas Kuršaitis.
Konferencijos dalyvius pasveikino rajono meras Bronius Markauskas ir vicemerė Violeta Riaukienė. Pranešimus skaitė Daiva Beliokaitė, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. specialistė („Kuršaičių gatvės pavadinimo kilmė“), Aleksas Bagdonavičius, Klaipėdos r. Dituvos pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytojas metodininkas ir šios konferencijos iniciatorius („Kuršaičių pavardės etimologija“), Arvydas Juozaitis, filosofas, rašytojas („Kuršaičių atminimo saugojimas Karaliaučiuje“), Jovita Saulėnienė, filologė („Rytprūsių kraštovaizdis Heinricho A. Kurschato kūryboje“), doc. dr. Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyresnioji mokslo darbuotoja („Frydricho ir Aleksandro Teodoro Kuršaičių lituanistinės veiklos bruožai XIX a. antroje pusėje – XX a. pradžioje“).
Diskusijose pasisakė rašytoja, krašto metraštininkė Edita Barauskienė, istorikas Norbertas Stankevičius, mokyklos direktorė Lina Nedveckienė ir pavaduotoja Renata Padeginskienė.
Konferencijos dalyviai vieningai sutarė, kad reikia sutvarkyti Liudviko Kuršaičio kapavietę ir grąžinti jam skirtą kryžių, dvidešimt metų gulintį Aglonėnų etnografinės sodybos rūsyje, toliau tyrinėti Kuršaičių giminės bei iškilių Mažosios Lietuvos žmonių kūrybinį ir kultūrinės veiklos palikimą, įtraukiant, Dituvos mokyklos ir kaimo bendruomenę, Priekulės seniūniją ir Klaipėdos rajono savivaldybę.
Aleksas Bagdonavičius,
Klaipėdos r. Dituvos pagrindinės mokyklos
lietuvių kalbos mokytojas metodininkas
Renginio nuotraukos Alinos Bambalienės.
