Kūryba

Gargždų krašto muziejuje – maži tautodailininkų stebuklai

Kalėdų dvasia jau apsigyveno ir Gargždų krašto muziejuje. Praėjusią savaitę čia atidaryta tradicinė Klaipėdos rajono tautodailininkų darbų paroda. Ją aplankyti visi norintys gali iki sausio 31 dienos.

Paroda tapo tradicinė

Gargždų krašto muziejuje prieš didžiąsias metų šventes rengiama tautodailininkų darbų paroda jau tapo gražia tradicija. Šiemet rajono tautodailininkai Gargždų gyventojus ir miesto svečius jau trečią kartą pakvietė į savo kūrybos šventę. Parodoje eksponuojami devyniolikos rajono tautodailininkų kalvystės, tapybos, grafikos, pynimo, mezgimo, audimo, keramikos, skulptūros, juvelyrikos, veltinio darbai, kurie atskleidžia turtingą tautos patirtį. Kūrėjų darbuose tarsi atsispindi tautos dvasios balsas, prabylantis spalvomis audinių raštuose, dvasingais vaizdais paveiksluose ir skulptūrose, plastiškomis molio ir pintų kūrinių formomis. Kiekvienas darbas jaukioje muziejaus erdvėje sužimba lyg mažas kalėdinis stebuklas.

Šiandienos skubančiame pasaulyje tautodailininkai savo kūriniais kviečia sustoti, pamąstyti, įsiklausyti.

Tie, kurie rado laiko šiai dvasios prabangai, gėrėdamiesi kiekvienu darbu ir klausydamiesi Gargždų kultūros centro merginų vokalinės grupės atliekamų lyriškų dainų pamažu grimzdo į kalėdinę euforiją.

Priimtos trys naujos narės

Parodos atidarymas gražia švente virto trims tautodailininkėms – Joanai Lukienei, Ingai Samušienei ir Beatai Vaitelienei, kurios tą vakarą oficialiai tapo Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos narėmis. Šilutėje gyvenanti Beata Vaitelienė prie Gargždų tautodailininkų prisijungti norėjusi, nes Kontvainiuose gyvena jos mama. „Dabar gyvenu Šilutėje, bet gimusi ir augusi esu Klaipėdos rajone. Čia mano gimtasis kraštas, kurio labai pasiilgstu, tad kiekvieną savaitgalį grįžtu namo. Kartu su mama dalyvaujame įvairiose parodose, mane domina čia vykstantis kultūrinis gyvenimas, todėl ir nusprendžiau prisijungti ne prie Šilutės, o prie Gargždų tautodailininkų“, – kalbėjo virvelinės keramikos technika darbus kurianti menininkė. Dizainerė Inga Samušienė, į parodos atidarymą atėjusi su keturių mėnesių dukryte Vėtra, pasakojo kurianti vienetinius darbus iš veltinio. „Daugiausia iš veltinio darau avalynę, taip pat įvairius aksesuarus interjerui. Tačiau nėštumo laikotarpiu pajutau įkvėpimą kurti vaikiškus drabužėlius. Dar nežinojau, kad gims dukra, tačiau vis tiek kūriau sukneles. Matyt, nujaučiau“, – šypsojosi jauna mama, ant rankų laikydama veltinio suknele papuoštą dukrytę Vėtrą. Trečioji nauja sąjungos narė – Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje dailės mokytoja dirbanti Joana Lukienė domisi grafika ir tapyba. Paskutiniu metu moteris itin daug dėmesio skiria tapybai ant šilko. „Tapyba ant šilko susidomėjau po neseniai Gargžduose vykusio seminaro. Tai lyg tarpinis variantas tarp grafikos ir tapybos“, – teigė J. Lukienė. Moteris sakė, kad prisijungti prie Gargždų tautodailininkų ją paskatino noras realizuoti save: „Vienas namuose kuri sau, niekas tavo kūrybos nemato. Pamažu atsirado noras parodyti kitiems, ką darau. O būnant būryje su kitais, tai daryti lengviau.“

Gretos jaunėja

Lietuvos tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus Gargždų sekcijos pirmininkė Valerija Jurevičienė džiaugėsi, kad prisijungus naujoms narėms Gargždų sekcijos narių skaičius nuo penkiolikos išaugo iki aštuoniolikos: „Labai džiaugiuosi, kad į mūsų būrį įsiliejo trys jaunos, gabios ir labai talentingos moterys. Prisikviesti jaunimą nėra lengva, tad labai smagu, kad mūsų gretos jaunėja.“ Pašnekovė teigė, kad ateityje Gargždų tautodailininkų būrį tikriausiai papildys ir tapybos bei skulptūros darbus kurianti Rita Batečko bei juvelyrika užsiimanti jos dukra Julė Batečko. Abiejų kūrėjų darbai jau eksponuojami ir šioje parodoje.

Drožyba iš medžio užsiimantis tautodailininkas Petras Balsys taip pat džiaugėsi, kad tautodailininkų būrys didėja. „Puoselėjantiems tradicinį meną, liaudiškąją pasaulėjautą išties reikia burtis. Daugelis žmonių yra praradę ryšį su senosiomis liaudies tradicijomis. Turime stengtis, kad praeities kultūrinis palikimas būtų svarbus ir šiuolaikinei visuomenei, kuri nuo jo dabar yra gerokai nutolusi“, – kalbėjo jis.

Milda JUDELYTĖ