Kūryba, ateinanti iš vidinės laisvės
Parodos „Prisilietimo galia“ kūrėja R. Kvietkutė sako, kad meninė instaliacija tapo išsivadavimu iš įsitikinimų, buvusių vidiniais ir išoriniais apribojimais.
Prieiti prie žmogaus ir pasisveikinti, parodyti savo meilę gali tik išsivadavęs nuo suvaržymų žmogus, sako Rasa KVIETKUTĖ. Jaunoji kūrėja Minijos slėnyje pristatė meninę instaliaciją, kurios pagrindinis akcentas – manekenai, parodantys žmogaus vidinę būseną. Bendras vaizdas kurtas palaipsniui – juos supo uždegti fakelai, į žemę smigo rožių žiedai.
Su pašnekove šiandien kalbamės apie gimstančias kūrybos idėjas, išsilaisvinimo reikšmę žmogui.
Visus jungia ryšys
– Kaip kilo idėja kurti instaliacinę parodą?
– Nepriskiriant asmenybėms ir jų pavadinimams – iš šaltinio. Pats asmuo tėra tai, per ką dalykai ateina. Kai žmogus prisiima idėjas kaip nuopelnus sau, tai yra jau ego struktūros produktas ir žmogaus susitapatinimas su mintimi, jog yra baigtinis kaip jo kūnas. Vis daugiau žmonių ima prisiminti, jog visi esame dieviškos dalelės iš to paties visuotinio begalinio intelekto energijos. Jaučiu, jog visata tai ir nori pasakyti, jog mus visus jungia ryšys, tad šios instaliacijos yra tik simbolis, kviečiantis nusimesti nuo savęs tai, kas nebe mūsų, – kalbu apie įsitikinimus, kurie tampa vidiniais ir išoriniais apribojimais.
– Ką instaliacijoje atskleidžia manekenai?
– Stebintį. Dauguma turbūt žino veidrodžio efektą – kokias mintis ar emocijas jaučiame žiūrėdami į kitą žmogų, yra tai, ką mes mąstome apie save. Vadinasi, jeigu mums kyla harmoningos mintys, tai jaučiamės maloniai, mes žavimės. Jeigu vertiname teisdami, tai gali kelti susierzinimą, piktdžiugą, tačiau tuo metu mąstome, pabrėžiu – apie save. Žmogus gali elgtis neįprastai ir mūsų tai gali nedirginti, nekelti jokios nemalonios emocijos. Save labiau pažinęs supras, jog visi turi augimo etapus ir skleis atjautą. Juk ir verkiančiam kūdikiui nesakome, kad neteisingai verki, pyksti, mes tiesiog tai priimame kaip augimo procesą. Visi žmonės siekia meilės tokiais būdais, kokiais geba tuo metu.
Atskleidžia vidinę būseną
– Kodėl pristatymą sumanei Minijos slėnyje?
– Man patinka bučiuoti žemę pėdomis.
– Kuo išsiskyrė juodas manekenas?
– Būnant priešais ir žiūrint ilgiau tampa išties įdomu. Vieną dieną užsukę žmonės sako, koks baisus, juodas, neturi veido, vadinasi, žmogus nepriima savo šešėlinių aspektų. Tai nėra nei blogai, nei gerai. Paklausė, ką jis reiškia man – yra patrauklus, solidus, jaučiantis ir duodantis sugeneruotą energiją iš savo delno.
– Ką tau duoda kūryba?
– Savęs išpildymą ir impulsą kitiems. Kad jau čia esame, vadinasi, kažko atėjome duoti, priimti, suprasti, paleisti. Viskas yra kūryba.
– Užsiimi fotografija, bet dabar sukūrei skulptūrų parodą. Kaip nutarei išbandyti kitokią meno sritį?
– Draugas man pasiūlė mintį, jog būtų įdomu, jeigu kurčiau pagal užsakymą vienetinius aptapytus manekenus. Tada sakiau, o gal kada ta tema sukursiu pasirodymą ir staiga pajutau impulsą, kad galiu juos paruošti ir tiesiog pastatyti Gargžduose. Skulptūras Klaipėdos gatvėje išdėstysiu, kai pajusiu, jog yra išbaigta, juolab kad po renginio gavau kvietimų pristatyti „Prisilietimo galią“ kituose renginiuose, tai tapo keliaujančiu projektu.
– Minijos slėnyje daug kalbėjote apie laisvę, išsilaisvinimą. Kodėl tai, tavo nuomone, yra svarbu?
– Išsinėrus iš vidinių ir išorinių apsiribojimų jaučiama laimė gyventi, gyvybė yra dovana, o būti laimingam – pasirinkimas.
Pasirodymas – natūrali tėkmė
– Koncentravaisi į atsipalaidavimo kelionę. Kaip bandėte ją padėti pasiekti žiūrovams?
– Dalindamiesi savimi. Pasirodymo neplanavau, tai buvo natūrali tėkmės srauto būsena, kada darai tai, ką jauti, atmetęs visas kolektyvinės sąmonės mintis. Tuo pat metu vyksta energinis valymas, žmonės tai pajunta kaip kažką pažįstamo, savo, tuomet lengviau atsiveria ir patys.
– Pristatyme buvai ne viena – ką sumąstei parodyti žiūrovams kartu su draugais, bendraminčiais, kolegomis?
– Pasidalinti tuo, kuo esame. Etapo pabaigoje visuomet lieka tik tai, kaip vieni su kitais elgėmės. Man ryškėja noras prijungti ir kitus, kurie nori skleistis ir duoti. Dėkoju rėmėjams, kurie vienokia ar kitokia forma prie to prisidėjo: Janinai Džiautienei, Dolamai Mantui Jacikui, Viliui Jacikui, Martynui Pociui, Laurynui Pociui, Einorui Pociui, Elenai Domarkienei, Vidai Riaukienei, rūbų parduotuvei „Madam“ ir, žinoma, tėvams, juk viskas prasideda nuo jų.
– Kaip manai, ar išpildei savo idėją?
– Žinoma. Taip pat džiaugiuosi žmonėmis, kurie priėjo paklausti, kur atrasti tokių žmonių, renginių daugiau ir čia galiu pasidalinti, jog vyksta festivaliai „Debesų pieva“, „Prema“, „Masters of calm“, taip pat rugpjūčio 8–9 dienomis Palangoje vyks nemokamas sveikatingumo ir meno festivalis „1 000 saulių“ ir kiti susibūrimai, kur visi priimami taip, kaip stovi, be jokio vertinimo. Praeitis, patirtys, amžius nenusako jūsų vertės. Šių festivalių metu vyksta įvairūs užsiėmimai, padedantys išsilukštenti, tereikia noro, drąsos – ateik ir tavimi bus pasirūpinta.
Kalbėjosi Robertas MACIUS
Rimvydo ALŠAUSKO nuotr. ir aut. nuotr.
