Kūrybiški Veiviržėnai atskleidžia kultūros ir amatų lobyną

„Kosminis darbas“, – konstatuoja Veiviržėnuose, Veiviržo slėnyje, apsilankę žmonės ir ten pamatę įkurdintą Šv. Jurgio koplyčios legendos sekretą. „Labai laukiam kulinarinio paveldo edukacijų naujose patalpose“, – sako trečiadienį „Bangos“ korespondentų miestelyje sutikti veiviržėniškiai. Veiviržėnai pelnytai išsaugo ir vis dar tobulina pernai suteiktą Mažosios kultūros sostinės titulą. Vardiniai metai eina ir praeina, o kultūros, amatų, bendruomeniškumo vystymosi perspektyvos Veiviržėnuose pastaruoju metu nepaliauja stebinti. Mėgstantys atrasti regionų kultūrą nenusivils užsukę į šį įdomiomis iniciatyvomis garsėjantį Klaipėdos rajono miestelį.

Kulinarinio paveldo poreikis

Prieš septynerius metus Veiviržėnuose įsteigto Klaipėdos rajono amatų centro veikla įgavo tokį pagreitį, kad tapo akivaizdu, jog pastato erdves reikia plėsti norint įgyvendinti naujas idėjas, patenkinti reiklių ir aktyvių lankytojų poreikius.

Amatų centro direktorė, iniciatyvų generatorė Valė Krauleidienė pastebėjo, kad pagauti šiuolaikinio gyvenimo ritmo žmonės visgi nori grįžti prie tradicinių amatų suvokimo, o ypatingą susidomėjimą kelia regiono kulinarinio paveldo paslapys.

– Žmonės nori ne tik ragauti, ne tik vaišintis, bet ir patys bandyti įvairius receptus, išmokti gaminti tradicinius valgius. Tačiau tokioms edukacijoms dabartinėse Amatų centro patalpose jau stigo vietos. Tad 2018 m. VVG „Pajūrio kraštas“ pateikėme paraišką ir laimėjome finansavimą Amatų centro tęstiniam projektui. Per tą laikotarpį pasikeitė kai kurie reikalavimai, reikėjo ekspertizės prieš statant priestatą, tad statybų pradžios laikas šiek tiek nusikėlė“, – „Bangai“ pasakojo V. Krauleidienė.

Amatų centre kulinarinio paveldo užsiėmimai jau dabar itin populiarūs: valgių gaminimo paslapčių pagal neformaliojo ugdymo programą mokosi apie 50 vaikų. Ketvirti metai Amatų centras dalyvauja projekte „Klaipėdos rajono socialinės reabilitacijos paslaugos neįgaliesiems bendruomenėje“, tad 36 neįgalieji iš Endriejavo, Veiviržėnų, Judrėnų seniūnijų taip pat noriai dalyvauja užsiėmimuose.

Projekto sąmata – taupi

Tęstinio projekto – Amatų centro priestato statyba su vidaus apdaila ir reikalinga kulinarinio paveldo edukacijoms įranga – vertė yra 150 000 eurų. Amatų centro patalpos išsiplės 95 kv. m. Čia bus kulinarinio paveldo ugdymo salė, virtuvė su modernia įranga, sandėliukas, sanitarinis mazgas.

„Šio projekto suma nėra didelė turint omenyje, kad tai nauja statyba, o juk pastaruoju metu itin brango statybinės medžiagos ir paslaugos. Esame dėkingi, kad Klaipėdos rajono savivaldybės įnašas yra                23 000 eurai. Be tokio finansinio prisidėjimo nebūtų įmanoma išsiversti“, – akcentavo V. Krauleidienė.

UAB „Rangova“ darbų vadovas Edgaras Kaulius sakė, kad, nepaisant statybinių medžiagų tiekimo trikdžių, stengiasi neatsilikti nuo suplanuoto grafiko. Rangovas sutartį pasirašė vasario viduryje ir žada objekto raktus šeimininkams įteikti Kalėdų išvakarėse.

„Statybininkai dirba it skruzdės“, – gerų atsiliepimų apie priestato statytojus negailėjo Amatų centro darbuotojai.

V. Krauleidienė akcentavo, jog dabar svarbiausias tikslas, kad naujosios patalpos edukacijai būtų įrengtos kokybiškai, funkcionaliai. Ji pasidžiaugė, kad statybos bendrovė dirba ne tik patikimai, bet ir teikia profesionalius pasiūlymus, kaip patikslinti kai kuriuos projekto sprendinius, pavyzdžiui, kaip racionaliau išplėsti erdvių naudingumą. „Rangovo patarimai mums labai pravertė. Pirmiausia pakeitimus suderiname su projektuotojais, juk šio priestato statyba – tai europinis projektas, atsiskaitymas yra labai griežtas“, – atkreipė dėmesį Amatų centro vadovė.

Kūrybinis polėkis tęsiasi

Būsimomis įkurtuvėmis džiaugiasi ne tik Amatų centras, bet ir bendradarbiaujantis Veiviržėnų kultūros centras, kartu su bendruomene, gimnazija, seniūnija, kitomis miestelio įstaigomis ir organizacijomis puoselėjantis vis naujas kūrybines iniciatyvas. Joms įkvėpimo suteikė garbingas 2020 m. Mažosios kultūros sostinės titulas. Nors toks titulas suteikiamas tik metams, tačiau Kultūros centro iniciatyvos nuolat tęsiamos ir tobulinamos. Viena jų – kūrybinės tiek vietinių, tiek kviestinių menininkų dirbtuvės. Pernai kartu su miestelio bendruomenės nariais kūrybiška senų durų simbolika papasakota apie kai kuriuos miestelio istorijos epizodus, šiemet liepos mėnesį dešimt dienų vykęs kūrybinis pleneras taip pat paliko įspūdingą palikimą – sekretą „Šv. Jurgio koplyčios legenda“. Nors pirminis sekreto kūrinys visuomenei buvo pristatytas kūrybinių dirbtuvių uždaryme, tačiau kai kurie baigiamieji, techniniai darbai dar buvo atliekami iki pat spalio.

Veiviržėnų kultūros centras šią savaitę išplatino kvietimą miestelėnus ir svečius Veiviržo slėnyje pasigėrėti po grūdintu stiklu įamžintu 12 kv. metrų kūriniu. Įstabiame kraštovaizdyje, sutvarkytoje aplinkoje įkūnytas sekretas ypač įspūdingas vakare, kai įsižiebia apšvietimas.

Projekto „Kūrybinės dirbtuvės Veiviržėnuose 2021 m.“ kūrėja, Veiviržėnų kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas Neringa Žemgulienė akcentuoja, kad taip buvo siekiama tęsti kultūrinių objektų kūrimą Veiviržėnuose, atskleisti miestelio savitumą ir išskirtinumą. Projektas finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos –11 400 eurų, o Klaipėdos rajono savivaldybės įsipareigojimas yra prisidėti 30 proc., t. y. 3 420 eurų.

Be jokio atlygio

„Kūrybinių dirbtuvių plenere šiemet dalyvavo 13 menininkų ir, žinoma, visa Veiviržėnų bendruomenė, o ypač prisidėjo gal net 30 žmonių. Menininkai jau antrus metus gyveno Gargždų muzikos mokyklos Veiviržėnų skyriaus patalpose, labai esame dėkingi mokyklai už bendrystę. Per dešimt dienų buvo nutapytos 5 durys, kurios skirtos Amatų centrui, Muzikos mokyklai, darželiui, ir dvejos bendruomenės durys“, – pasakojo N. Žemgulienė.

Kūrybinių dirbtuvių dalyviai triūsdavo nuo ankstyvo ryto iki vakaro, tačiau menininkams, kurie dirbo be jokio atlygio, buvo stengiamasi ne tik sukurti gerą kūrybinę atmosferą, bet ir pamaloninti ekskursijomis, vakaronėmis. „Menininkai yra individualistai, jie turi savo požiūrį, tad iš pradžių nebūna taip lengva: ir pasiginčijame, kol pagaliau susiburia branduolys, kol išsivysto bendras matymas“, – kūrybinių dirbtuvių impulsus apibūdina N. Žemgulienė.

Sekreto idėja – iš legendos

Svarbiausią šių metų vasaros kūrybinių dirbtuvių kūrinį – sekreto idėją pašnibždėjo Šv. Jurgio koplyčios legenda. Miestelyje sklando pasakojimas, kad Lietuvą valdant carinei Rusijai ir niekinant lietuvybę bei katalikybę 1866 m. Veiviržėnuose caro valdžia sumanė vietoje šv. Jurgio koplyčios miestelio centre, senosiose kapinėse, įkurti stačiatikių cerkvę. Tuo labiau, kad esą koplyčia neturėjusi kryžiaus. Miestelėnai gailėjo savo šventovės ir nusprendė ją išsaugoti: vieną naktį nugirdė caro žandarus, taip nukreipė jų dėmesį, o kol žandarai miegojo, miestelio gyventojai per upelį po detalę, po rąstą išnešė savo koplyčią už Veiviržo, į Eidukų kaimą. Taip koplyčia buvo išgelbėta, atsirado ir kryžius, net po šiai dienai Visų šventųjų išvakarėse ten vyksta pamaldos. Galbūt iš tiesų tai yra net tikras istorinis įvykis, nes rąstų sudėliojimas byloja, kad dėta ne paeiliui, vadinasi, skubant.

Palikimas ne tik miesteliui

„Šv. Jurgio koplyčios legendos sekretas“ yra padarytas ant senų ūkinių pastatų durų, surinktų iš vietinių žmonių. „Visa kompozicija padaryta iš molio šamoto, iš medžio gabalėlių, iš senų rakandų, jų detalių. Žodžiu, kas tuo metu kūrėjams galvon šovė, tas ir panaudota. Dėliojome, nešėme, ir taip bendrai darbuojantis išsipildė kūrybinė idėja. Esame ir mes, ir menininkai labai laimingi. Spalio 23 d. planuojame sukviesti kūrėjus, turėsime gražią vakarienę Amatų centre, apžiūrėsime sekretą, planuosime ateinančių metų plenerą“,– džiaugiasi Veiviržėnų kultūros centro l. e. direktoriaus pareigas N. Žemgulienė. Ji atkreipia dėmesį, kad įprastai plenero dalyviai sukurtus kūrinius parsiveža namo, tačiau Veiviržėnų dirbtuvių dalyviai ne ima, o patys duoda: jie palieka kūrybinį darbą Veiviržėnams.

„Tai lieka ne tik miesteliui, bet ir Klaipėdos rajonui, Lietuvai“, – kūrybiniu palikimu ne tik dabarčiai, bet ir ateičiai didžiuojasi N. Žemgulienė. Jos nuomone, nieko neįmanoma padaryti be suburtos komandos, kiekvienas kaip galėjo, taip prisidėjo, o paskutiniuosius sekreto darbus nugludino Kultūros centro darbuotojai, ypač Marius Kakta, Domantas Norvilas.

Prie Šv. Jurgio koplyčios legendos sekreto jau užsakyta atminimo lentelė, kurioje bus įrašyti sekreto kūrėjai ir pagalbininkai. Veiviržėniškių kūrybinėms mintims vis dar ne pabaiga – prie sekreto pavasarį atsiras dar vienas vaizduojamo įvykio epizodas – caro žandarų, pravėpsojusių koplyčios perkėlimą, figūrų lipdiniai.

Vilija BUTKUVIENĖ

A. VALAIČIO nuotr.