Kūrybos žmonės

Spinduliuojantys tautodailininkų darbai

Gargžduose gyvenantys sutuoktiniai Rita ir Vidas Bružai kartu yra nuo studijų tuometėje Telšių aukštesniojoje taikomosios dailės mokykloje. Šeimą sukūrė dar mokydamiesi tos pačios meninio metalo apdirbimo specialybės. Bet dabar jie žinomi ne kaip metalo meistrai, o kaip keramikai. Jų kūriniai iš molio pasklidę ne tik Lietuvoje, bet toli už jos ribų.

Angelai ir raganos

Septyneriais metais už vyrą jaunesnė Rita – gargždiškė. Buvusi Žilaitytė. Ji pasakoja apie savo močiutę, labai gražiai mezgusią, siuvinėjusią ir anūkę to išmokiusią. Gal kūrybos genai iš jos? „Gal… Dar saugau močiutės staltiesėles, servetėles – jos nuostabios“, – lyg ir pritaria Rita, bet sako, jog tikroji ir pirmoji dailės mokytoja buvusi Aldona Jonikienė. Po to studijos Telšiuose, tiesa, ne tapybos, o meninio metalo apdirbimo. Diplominiam darbui ji pateikė sages.

Tačiau vėliau sudomino molis. Iš pradžių ėmėsi smulkiosios keramikos, vėliau darė servizus. Reikėjo ne metų, ne dvejų, kad molį priverstų kalbėti savo jausmų ir minčių kalba. „Todėl angelai ir raganos atsirado kur kas vėliau, – pasakoja Rita, neslėpdama, kad tai sudėtingas ir itin kruopštus darbas. – Kiekviena raukšlelė daug kartų mano rankomis lytėta, dailinta. Žinau, daug kas daro angelus, bet tokių, kaip mano, galiu užtikrinti, niekas nepadarys. Tai ne taip paprasta“, – paaiškina šilumą ir globą spinduliuojančių skulptūrų autorė.

Bet ji – ir raganų kūrėja. Ritai sunku paaiškinti, kodėl pasirinko tokius skirtingus tipažus: „Gal todėl, kad ir gyvenime yra juodo ir balto.“

Globos ir jaukumo simboliai

Ritos angelai spinduliuoja švelnumą, gerumą ir šilumą. Žmonės juos itin pamėgę, pagal juos atpažįsta autorę ir įsigyja juos sau arba dovanoja artimiems žmonėms. Tarsi linkėdami, kad angelas apsaugotų nuo bėdų, nelaimių, vargų. Bet jei angelas sudužtų? Ar tai nebūtų ženklas, kad jis apleidžia? Rita tik nusijuokia: „Nieko amžino nėra. O šukės laimę neša!“

Paprasčiau su raganomis. Jas daugelis įkurdina priepirčiuose, prie židinių. Kalėdinei mugei Rita jų paruošė visą kolekciją. Tik šįkart jos – ne vien iš molio. Išraiškingais veidais, sijonuotos, pašėlusiai besisupančios ant medinės karties. Ir jos, beje, nuteikia ne pykčiui, o šypsenai.

Idėja kurti tokias raganas kilo parduotuvėje pamačius… mezginius. Jie taip patraukę Ritos akį, kad ilgą laiką negalėjusi atsikratyti minties, kur juos galėtų panaudoti. Ir sugalvojo: labai tiks raganos sijonui! Ir keraminių batelių idėja panašiai kilo: susižavėjo įvairiausių spalvų raišteliais. O tie, kurie Ritos batus perka, pasirodo, taip pat originaliai panaudoja: kas gėlę į juos pasodina, kas vazonėlį įstato, o kas saldainine paverčia.

Dėl pasirinkimo nedvejojo

Gatvėje pamatytas ir nuo žemės pakeltas nestandartinis medžio lapas padiktavo idėją ir Ritos vyrui Vidui lipdyti iš molio obuolius, vyšnias, medžio šakas. Jų kompozicijos puošia ne vienerius namus. Vidas daro ir bokalus, žuvis, kiaušinius, tačiau bene labiausiai autorių iš kitų išskiria jo vaisiai.

„Įkvėpimo ilgai laukti negali – gyventi juk reikia“, – sako Vidas, jau seniai įpratęs rytais išeiti į dirbtuves kaip į darbą. Pradėjęs kūrybinį kelią nuo papuošalų iš metalo, dabar Vidas – taip pat keramikas. Medžiagą teko keisti todėl, kad sunku buvo gauti metalo. O molį vežasi iš Kuršėnų. Nagingas vyras pats pasidarė krosnį, baigia įsirengti savo dirbtuves sutuoktinių įsigytame buvusiame Gargždų mėsos gamybos ceche.

„Mano pasirinkimas kadaise buvo labai lengvas ir paprastas. Esu telšiškis, galima sakyti, dailės technikumo kieme užaugau“, – pasakoja toli savojo talento ir pašaukimo šaknų neieškantis tikras žemaitis. Tačiau vis tiek „atkasame“, kad meniniai gebėjimai iš dangaus nenukrinta. Vido brolis baigęs architektūros studijas ir dirba dizaino srityje, sesuo, nors įgijo techninę specialybę, bet taip pat savo meninius gebėjimus išreiškia siūdama iš skliautinių, gražiai komponuodama augalus. Rita priduria, kad Vido tėvai ir seneliai taip pat nagingi buvę.

Malonūs susitikimai su pirkėjais

Du kūrėjai šeimoje ir du augantys sūnūs. Sutuoktiniai neslepia, kad kasdienybės poreikiai verčia meno žmones suktis taip pat, kaip ir visus kitus. Dabar jie džiaugiasi, kad sunkiausia jau praeity, kai kūrė tik pagal užsakymus, kai Lietuvos žmonių gyvenimą ypač skaudžiai paveikė Rusijos krizė ir gražūs, mieli daiktai buvo tapę prabanga. Dabar jų kūrybos tempą rikiuoja mugių ir švenčių kalendorius.

Šias, prieškalėdines dienas jie praleido Klaipėdoje vykusioje kalėdinėje mugėje. Po jų bus Sartai, garsiosios žirgų lenktynės, kovą – Kaziuko mugė Vilniuje, vėliau – Kauno dienos, Palangos vasaros sezono atidarymas, Jūros šventė Klaipėdoje, Mindaugo karūnavimo diena Šiauliuose… Tai dar ne visas sąrašas renginių ir švenčių, kuriuose gargždiškiai Tautodailininkų sąjungos nariai pristato savo kūrybą. „Juose atsigauname – tai mums ne darbas, o poilsis, sielos atgaiva. Susitinkame su kitais tautodailininkais, pabendraujame, vieni iš kitų pasimokome. O ypač malonu, kad mus jau atpažįsta ir vilniečiai, ir šiauliečiai, ir kauniečiai. Susitinkame ir bendraujame su žmonėmis iš viso pasaulio“, – įspūdžiais dalijasi Rita.

Beje, Bružų keramikos darbų nuolat užsisako viena privačios meno parduotuvės savininkė norvegė, yra turėję užsakymų iš Japonijos, Izraelio, JAV, kitų valstybių, jų darbų įsigyja Vilniaus, Plungės galerijos, „Marginiai“ Klaipėdoje. Sutuoktiniai pastebėjo, jog ypač rankų darbą vertina ir juo domisi užsieniečiai bei vilniečiai, visada miela bendrauti su šiauliečiais. „Žiema ar vasara, šilta ar lietus pliaupia, šių miestų žmonės lanko tokius renginius ir susiranda mus, pasidomi, ką naujo sukūrėme, nori pabendrauti ir ką nors įsigyti“, – pasakojo Rita ir Vidas Bružai.

Irena KASPERAVIČIENĖ