Kyjivo civilių žmonių tragedija: agresorių bombos negailėjo net vaikų
Kyjivo bombardavimą, kuris vyko praėjusio ketvirtadienio naktį, dauguma Ukrainos ekspertų įvardijo kaip patį didžiausią per ketvirtus metus besitęsiantį agresorės Rusijos karą Ukrainoje. Kodėl vykstant deryboms dėl karo užbaigimo ir V. Putinui skelbiant, kad yra suinteresuotas taikos su Ukraina pasirašymu Maskva taip žiauriai atakavo, kol kas nėra žinoma. Spėjama, kad tai gali būti kerštas už ukrainiečių surengtus karinių gamyklų bombardavimus dronais Rusijoje bei gąsdinimas, jog jei Kyjivas nesutiks pasirašyti taikos susitarimo, Kremlius didins terorą.
Norėtųsi aiškesnio griežtumo
JAV prezidentas Donaldas Trumpas, inicijuojantis taikos derybas, po nesenų gausias mirtis Kryvij Rihe bei Sumuose sukėlusių Rusijos bombardavimų už tai kritikavo Maskvą. Praėjusį ketvirtadienį Kyjive po gyvenamųjų namų griuvėsiais žuvus dvylikai žmonių D.Trumpas irgi „subarė“ Rusijos vadovą, ataką pavadinęs „nebūtina“ ir surengtą „labai netinkamu laiku“.
Daugybei žmonių Lietuvoje ir kitose ES šalyse norėtųsi, kad JAV vadovas griežčiau pasmerktų tokius Rusijos veiksmus, tačiau realybė yra tokia. Minėtų bombardavimų Kyjive realybę teko išgyventi asmeniškai ir man pačiam. Esu patyręs didžiulius bombardavimus karo pradžioje Charkive, vėliau Chersone ir Sumuose, tačiau pastaroji naktis tikrai buvo košmariška.
Išsigandau ne juokais
Kadangi per ilgą buvimą pafrontės miestuose „užsigrūdinau“ ir į oro pavojaus pranešimus nebereaguoju bei nebėgu į slėptuves, kiek po vidurnakčio Kyjive išgirdęs pirmus bumbsėjimus apsiverčiau ant kito šono ir bandžiau miegoti toliau. Po pusvalandžio griaudėjimams priartėjus ir ėmus garsiai drebėti langams išėjau pasižvalgyti į balkoną. Virš galvos pamatęs droną ir šviečiančias kulkas, kuriomis ukrainiečių kariai siekė jį numušti, išsigandau ne juokais, ir nubėgau slėptis į vonią. Mat gyvenu viršutiniame devintame aukšte, o droną numušus jis dažnai nukrenta ant stogo ar į viršutinio aukšto butą kartu su gabentu sprogmeniu bei sukelia mirtinas pasekmes.
Po keletos minučių grįžau į balkoną ir įjungiau telefone videokamerą, kurią nukreipiau į balkono grindis, bet ne į dangų. Mat nufilmuotus vaizdus yra draudžiama dėti į socialinius tinklus, kad pagal juos Maskvos žvalgai nesužinotų gynybinės artilerijos išsidėstymo bei negalėtų koreguoti atakų taikinius. Nors už karinių filmuotų vaizdų platinimą yra skiriamos didelės finansinės ir net įkalinimo bausmės, tačiau neatsakingi piliečiai ignoruoja draudimus. Ukrainos teisėsaugininkai pranešė, jog net 450 asmenų iškėlė bylą už paviešintus ketvirtadienio oro atakos vaizdus.
Bombų smogimai – siaubingi
Aš balkono grindis filmavau vos keturias minutes, nes nugriaudėjo du tokie kurtinantys sprogimai, jog įsijungė kieme esančių visų automobilių garsinės alarmo sistemos. Nusprendžiau vėl grįžti į vonios kambarį ir laikytis dviejų sienų taisyklės, pagal kurią gyviems per bombardavimus lengiau yra išlikti slepiantis už dviejų sienų. Užmigti tą naktį daugiau taip ir nepavyko, nes vis pasigirstantys sprogimai griaudėjo iki penktos ryto. Namai, garažai, mašinos degė net penkiuose iš dešimties Kyjivo mikrorajonų. Miestas išgyveno taip vadinamą kombinuotą ataką – Rusija jį atakavo dronais, valdomomis bombomis ir raketomis. Pastarųjų atskrido rekordiškai daug, todėl dalis ekspertų tai įvardijo, kaip didžiausią sostinės bombardavimą.
Paaiškėjo, jog septynios minutės po pirmos valandos naktį nugriaudėję du sprogimai, įsirašę mano telefone, kaip tik ir buvo tragiškai lemtingi dvylikai žmonių. Tą sužinojau nuvykęs į sprogimo vietą Sviatošino mikrorajone ir bendraudamas su tragedijos liudininkais bei gelbėtojais. Sviatošino mikrorajonas nuo centro yra nutolęs apie dešimt kilometrų, o pakraščiuose ribojasi su Bučos ir Irpienio gyvenvietėmis. Dvi raketos pataikė į centrinę Sviatošino dalį, tankiai gyvenamųjų namų nusėtą vietą. Langai išbyrėjo ir sienos suskilinėjo mokykloje, vaikų darželyje, universiteto bendrabutyje bei keturiasdešimtyje daugiabučių namų nuo dviaukščių iki devynaukščių. Abi bombos smogė į dviejų aukštų namą, kuriame dvi iš trijų laiptinių sugriuvo kartu su butais ir juose buvusiais asmenimis. Dauguma iš dvylikos žuvusių buvo šio namo gyventojai, o sužeidimus patyrė beveik šimtas minėto bei šalia esančių namų žmonių.
Projektuodamas metro nežinojo lemties
„Su vyru likome gyvi todėl, nes abu esame baikštūs, ir paskelbus raketų atskridimo pavojų visada bėgame į gretimame name esančią slėptuvę. Pranešimas telefone apie raketas nuskambėjo 45 minutes po vidurnakčio, po penkių minučių buvome slėptuvėje, o dar po penkiolikos nugriaudėjo pirmas sprogimas. Abu buvo tokie galingi, jog suskilinėjo net slėptuvės sienos. Per visą karą pas mus net langai nebuvo išdužę, arti niekada nesprogo, o dabar žuvo krūva kaimynų, juos prisimenant tolesnis gyvenimas bus košmariškas, be vaistų nemanau, kad įstengsiu užmigti“, – pasakojo Natalia Gnievyševa.
62 metų moteris yra architektė projektuotoja, tačiau pagal profesiją dirbo tik dešimtmetį, užtat jos 65 metų sutuoktinis Valerijus, dabar pensininkas, keliasdešimt metų dirbo vyriausiu Kyjivo metro statybų tresto projektuotoju. „Maskvos nurodymu, o ir vėliau metro statėme kaip objektą, kuris karo metu galėtų tarnauti slėptuve civiliams. Negalvojau, kad pačiam kada nors reikės joje slėptis, tačiau pastaruosius kelerius metus per oro pavojų dienos metu su žmona bėgdavome į metro stotelę „Sviatošin“, nes ten saugiausia. Dabar teks gyventi sodo namelyje, o žiemą turbūt vyksime pas dukrą į Čekiją“, – kalbėjo projektuotojas.
„Mano krikštatėvio butas sugriuvo, jo telefonas skamba po griuvėsiais, bet jis neatsiliepia, gelbėtojai sako, kad vilčių beveik nėra“, – su ašaromis akyse kalbėjo septyniolikametis Maksimas, paprašęs jo nefotografuoti. Raudantį vaikiną ramino bičiulis su drauge ir apkabinę šį per pečius nusivedė į šoną.
Patirti išgyvenimai – košmariški
„Mano pirma mintis išgirdus sprogimo griausmą ir dūžtančius langus buvo gelbėti dvylikametę dukrą, todėl ją uždengiau lovoje savo kūnu. Mergaitė iš išgąsčio verkė ir drebėjo, padėjau jai apsirengti ir nuskubėjom slėptis į metro požemius. Kartu bėgo ir mano mama pensininkė. Anksčiau ji sakydavo, kad nebijo bombardavimų ir žūties, tačiau tada skuodė net lazdele nepasiremdama“, – pasakojo arčiausiai sugriuvusio namo esančiame penkiaaukščiame pastate gyvenanti Zinaida. Gelbėtojų tarnybos DSNS atstovas spaudai Pavlo Petrovas pareiškė, jog, jei pastarasis namas būtų buvęs blokinis, o ne plytinis, būtų subyrėjęs sukeldamas dar daugiau žūčių.
„Mane sprogimo banga išsviedė iš lovos, o į slėptuvę ant rankų nulakino sūnus ir anūkas, iki šiol tebesu sukrėsta“, – kalbėjo prie tragedijos vietos sutikta 91 metų Stefanija. Patirto išgyvenimo niekada nepamiršiantis sakė ir 52 metų taksistas Andrejus, stovėjęs aptvarstytu veidu. Vyriškis gyvena gretimai esančiame devynaukščiame name, o per sprogimą jį lovoje užvirto balkono durys ir langai. Vyriškis paplūdo kraujais ir prarado sąmonę, tačiau žmona su sūnumi suteikė pirmą pagalbą, o vėliau aptvarstė į kiemą atvykę medikai.
Butų, kuriuose išdužo langai, savininkai stojo į ilgą eilę prie palapinės, kurioje rajono administracijos darbuotojai registravo nukentėjusius ir žalą, o prie gretimo stalo dalijo plėvelę apdengti langams. Tam, kad apsisaugotų nuo lietaus ir nakties vėsumos, nes naujus langus miestas žada įstatyti tik po kelių mėnesių, gal net po pusmečio.
Skaudžiausios mirtys – vaikų
Visą ketvirtadienį gelbėtojai rankomis kapstė griuvėsius, vildamiesi atrasti gyvų žmonių. Po šešių valandų specialiai apmokyti šunys ėmė vienoje vietoje loti, ir iš po griuvėsių buvo ištrauktas sulaužytais kaulais, tačiau gyvas trisdešimtmetis vyriškis. Ši sėkmė žadino viltį ir dar trijų dingusių asmenų artimiesiems bei grupei moksleivių, kurie visą dieną laukė pranešimo, kad jų klasiokas bus atkastas gyvas. Aštuonioliktą valandą gelbėtojai pranešė, kad trys paskutiniai atkapstyti asmenys yra žuvę. Negyvas rastas ir septyniolikametis moksleivis.
Prie tragedijos vietos pavakariu kažkas padėjo gėlių ir violetinį meškiuką, nes pagal vietos paprotį žuvus vaikams ar paaugliams kartu su gėlėmis yra nešami žaislai, saldumynai. Gando, kad iš dvylikos žuvusių trys yra paaugliai, gelbėtojai ilgai nenorėjo patvirtinti, tačiau vakare to nebeslėpė. Kyjivo valdžia penktadienį paskelbė gedulo diena, mieste vėliavos buvo per pusę nuleistos, perrištos juodu kaspinu.
Autoriaus nuotraukose: 1. Dvi raketos pataikė ir sugriovė didžiąją šio dviaukščio geltono namo dalį. 2. Paieškoms buvo pasitelkti specialiai apmokyti šunys. 3. Buvęs vyriausiasis Kyjivo metro statybos tresto projektuotojas Valerijus Gnievyševas su žmona Natalija gyvi liko tik todėl, kad paskelbus oro pavojų atbėgo į požeminę slėptuvę. 4. Zinaida savo kūnu uždengė lovoje dukrą, paauglė patyrė šoką. 5. 91 metų Stefaniją sprogimo banga išsviedė iš lovos, į slėptuvę ją ant rankų nulakino sūnus su anūku. 6. Kyjivo gelbėtojų tarnybos DSNS atstovas spaudai Pavlo Petrovas pats kasė griuvėsius ir neslėpė pykčio Maskvai. 7. Ši moksleivė visą dieną laukė žinių apie po griuvėsiais esantį klasioką, jo išgelbėti nepavyko. 8. Taksistas Andrejus per sprogimą prarado sąmonę ir daug kraujo neteko užvirtus balkono durims ir langams. 9. Dėl po griuvėsiais esančio krikštatėvio raudantį moksleivį Maksimą apkabinęs ramino bičiulis ir draugė. 10. Nukentėjusieji rinkosi registruotis ir gauti plėvelę langų erdves užsidengti. 11. Pirmuose aukštuose esančių butų langai apkalami plokštėmis. 12. Griuvėsių valymui buvo pasitelkta sunkioji technika. 13. Violetinį meškiuką ir gėles tragedijos vietoje kažkas padėjo pagerbdamas žuvusius paauglius.
Eldoradas BUTRIMAS
Specialiai iš Kyjivo
