Lietuvių kalbos draugijos F. Kelkio skyrius suplanavo veiklą
Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešojoje bibliotekoje vasario 6 d. vyko Lietuvių kalbos draugijos Klaipėdos rajono Ferdinando Kelkio skyriaus posėdis, kuriame nuotoliniu būdu dalyvavo LKD valdybos pirmininkė dr. Vilma Zubaitienė ir LKD sekretorė, „Gimtosios kalbos“ redaktorė Rita Urnėžiūtė.
V. Zubaitienė priminė Lietuvių kalbos draugijos kūrimosi istoriją, pasidžiaugė įvairiapusiška ir suaktyvėjusia pastaraisiais metais draugijos veikla, orientuota į visuomenės švietimą, jaunimo pritraukimą. R. Urnėžiūtė pristatė Lietuvių kalbos draugijos iniciatyvas, paminėjo sektinų pavyzdžių iš kitų skyrių veiklos.
LKD F. Kelkio skyriaus pirmininkė Daiva Beliokaitė pateikė pasiūlymų, ką skyrius planuotų veikti kartu: skyriaus nariai lituanistai galėtų įsipareigoti per metus parašyti bent vieną straipsnį kalbos tema (taisyklinga kalba, viešosios kalbos problemos, Klaipėdos rajono kalbininkai ir kalbos puoselėtojai ir kt.), tęsti Kalbos kelio maršrutų kūrimą, suorganizuoti renginių Lietuvių kalbos dienoms, Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dienai, Tarptautinei raštingumo dienai, švęsti Ferdinando Kelkio gimtadienį birželio 10-ąją, galbūt įsteigti papildomų prizų rajono Savivaldybės organizuojamam F. Kelkio esė konkursui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad visada pagalbos mokantis lietuvių kalbos laukia ukrainiečiai. Tad laukiami pasiūlymai, kaip juos galėtume įtraukti pažinti mūsų kraštą per kalbą.
Posėdyje taip pat akcentuota, kad šiemet – žymaus kalbininko, vertėjo, pedagogo, vadovėlių ir žodynų autoriaus Jurgio Talmanto jubiliejiniai metai. 130 metų praėjo nuo to laiko, kai jis gimė šalia Endriejavo Stančaičių kaime. Iš jo tėvų kažkada turtingos ir gražios sodybos nieko nelikę. Kaip paminėsime jo jubiliejinius metus? Kitais metais – Lietuvių kalbos draugijos 90-metis, o juk 1935 m. būtent Jurgis Talmantas kartu su Pranu Skardžiumi, Antanu Saliu ir Juozu Balčikoniu ir įsteigė Lietuvių kalbos draugiją. Steigėjai nustatė jos tikslus: pažinti, tirti bei tobulinti lietuvių klabą, mokyti visuomenę bendrinės kalbos, burti kalbininkus bei vadovauti jų veiklai. Tuomet pradėjo veikti 5 šios draugijos sekcijos: terminijos, viešosios kalbos, spaudos, mokyklinės ir emigrantų kalbos. Po sovietų okupacijos draugija atsikūrė tik 1990 metais, nors Šiaulių skyrius jau keletu metų ankstėliau. „Gal kitąmet organizuokime konferenciją, skirtą Jurgiui Talmantui ir Lietuvių kalbos draugijai, Endriejave?“, – tokios mintys svarstomos LKD F. Kelkio skyriuje.
Šiais laikais kai kuriuos prieškarinės LKD tikslus perėmusios ir įgyvendina valstybinės institucijos: Valstybinės lietuvių kalbos komisija ir Valstybinė kalbos inspekcija, Lietuvių kalbos institutas, Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijos, tačiau Lietuvių kalbos draugija teberanda nišų gaivindama kalbininkų, lietuvių kalbos puoselėtojų atminimą, ugdydama taisyklingą, gražią kalbą, skatindama pasididžiavimą ja.
Klaipėdos rajono žemė, kurioje susitinka su etnografiniai regionai – Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos – kaip nė viena kita yra skalsi kalbos turtų ir pasakojimų apie kalbą kaip galimybę išlikti tautai ir valstybei. „Būkime šios žinios nešėjai“, – vienas kitą susirinkime skatino LKD F. Kelkio skyriaus nariai.
LKD F. Kelkio skyriaus informacija
Organizatorių nuotr.: J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje LDK F. Kelkio skyriaus susirinkimo dalyviai, kiti liko už kadro, mat posėdyje dalyvavo nuotoliniu būdu. Skyriaus pirmininkės D. Beliokaitės rankose ukrainietės konditerės, gyvenančios Gargžduose, dovanotas nuostabaus skonio tortas su užrašu „Kelki, kelkis“. Daiva pasakojo, jog aukštos kvalifikacijos konditerė tortą kepė iš širdies: ji viską sužinojo apie šviesuolį, mūsų kraštietį F. Kelkį.
