Lietuvos ekologiniai ūkiai pajėgūs tenkinti poreikius, bet reikia daugiau vartotojų

Ekologinių ūkių ūkininkai šiemet stveriasi už galvos: įtikėję ekologinio ūkininkavimo perspektyvomis dabar jie yra tarsi spąstuose: keičiasi teisės aktai, parama, mažėja paklausa. Tvarus ūkininkavimas yra jų gyvenimo būdas, tačiau nepalanki teisinė bazė, chaotiška rėmimo sistema, visuomenėje susiformavę stereotipai, kad ekologiniai produktai per brangūs nuolat vartoti, kai kuriuos ekologinius ūkius jau veda prie bankroto ribos.
Tačiau Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos Gargžduose surengtoje konferencijoje „Ekologiškos produkcijos pasiūlos ir paklausos akistata“ skambėjo ir atkaklus ekologinio ūkininkavimo šalininkų nusiteikimas eiti pasirinktu keliu iki galo. Ūkininkai ypač ragino atkreipti dėmesį į pačių mažiausių Lietuvos piliečių, darželinukų ekologinį maitinimą – tai kilsteltų ir paklausą, ir formuotų sveiką gyvenimo būdą.

Norinčiųjų sertifikuoti mažėja
Pernai VšĮ „Ekoagros“ sertifikavo 3 tūkst. ekologinės gamybos veiklos vykdytojų: ūkių, perdirbimo įmonių, platintojų ir importuotojų. Deja, šiemet toks augimas neprognozuojamas, atvirkščiai, stebimas norinčiųjų sertifikuoti ekologinę gamybą mažėjimas.
Europos Komisijos duomenimis, ekologiški produktai galėtų padidinti išteklių našumą iki 30 proc., ir tai iki 2030 m. galėtų padėti sukurti dar 2 mln. darbo vietų Europos Sąjungoje. Taip kasmet žiedinė ekonomika galėtų sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį beveik 4 proc.
„Ekologinės gamybos tikslas – gaminti saugų ir kokybišką produktą žmogui, taip pat saugoti aplinką ir taupiai naudoti ištek­lius. Rinkdamiesi ekologiškus produktus valgome maistą be cheminės taršos, prisidedame prie biologinės įvairovės išsaugojimo, turtingo kraštovaizdžio, sveikos gyvenamosios aplinkos išsaugojimo“, – šias siekiamybes konferencijoje „Ekologiškos produkcijos pasiūlos ir paklausos akistata“ akcentavo konferencijos moderatorė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

Reikia politinės valios
Konferencijos diskusijose dalyvavo Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius, jo pavaduotojas Saulius Daniulis, ūkininkai Kristina Kazlauskaitė, Tadas Mockus, Gintautas Žebelys, Vaiva Jundulaitė-Kosienė, Genovaitė Sakalauskienė, ŽŪK „EKO Žemaitija“ direktorius Mindaugas Žutautas, ŽŪKB „BIO LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas, UAB „Gerduva“ vadovė Loreta Mazalienė.
Apie tai, kaip aktyvizuoti trumpąsias tiekimo grandines, kurios yra galimybė šalies ūkininkams realizuoti savo užaugintą ir perdirbtą produkciją, o vartotojams – įsigyti šviežių ir sveikų produktų, pagamintų Lietuvoje, ko reikia, kad šios grandinės pagaliau ne kalbose, o realiai veiktų, kalbėjo Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas. „Esmė tikriausiai yra tai, kad abi pusės sąveikautų: vartotojas ieškotų ekologinių produktų, o gamintojas būtų pasirengęs atliepti tą poreikį. Be abejo, dabartinėje ekonominėje krizėje šiek tiek yra pasimetusios abi pusės, nežinia, kokia laukia ateitis. Tačiau Europos Sąjungoje tvaraus ūkininkavimo kryptis, požiūris į bioįvairovės išsaugojimą, klimato kaitos problemas tikrai nesikeis. Tad politikams spaudimas nemažės“, – įsitikinęs rajono meras B. Markauskas, ES regionų komiteto narys.
Seimo narė Ligita Girskienė konferencijoje akcentavo, kad tvaraus ūkininkavimo skatinimas, o tam reikalinga politinė valia, spręstų daug problemų. Būtent ekologinių ūkių plėtra, tvaraus vartojimo skatinimas galėtų padėti pasiekti daugelį Žaliojo kurso tikslų. „Šiuo metu net 71 proc. ekologiškų produktų iš mūsų ūkių eksportuojame į ES šalis – Vokietiją, Prancūziją, Šveicariją ir pan. Tik 29 proc. ekologiškos produkcijos lieka mūsų rinkoje. ES pilietis vidutiniškai ekologiškam maistui išleidžia 100 eurų, o lietuvis – vos 18 eurų“, – priminė Seimo narė, mananti, kad ekologinį maistą atpigintų nulinis PVM tarifas, tarpininkų parduodant sertifikuotą produkciją panaikinimas.

Tikslai – dideli, realybė – pilkesnė
Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininkas Mindaugas Petkevičius konferencijoje minėjo, kad nuo 2007 m. kasmet nuosekliai augęs ekologinių ūkių plotas šalyje šiemet, palyginti su 2022 m., sumažėjo 6 proc. ir siekė 243 028 ha.
Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) duomenimis, iki 2022-ųjų ekologiniai plotai Lietuvoje sparčiai didėjo. Nuo 2007 m. Lietuvoje jų plotas išaugo daugiau kaip 11 kartų – nuo 21,6 ha iki 243,4 ha. Ūkių skaičius taip pat didėjo beveik puspenkto karto (nuo 585 iki 2 592), tačiau šių metų deklaravimo duomenys rodo, kad ekologinių ūkių plotai mažėja.
Lietuva išsikėlė tikslą iki 2027-ųjų naudoti 13 procentų šalies žemės ūkio naudmenų ekologiniam ūkininkavimui, o iki 2030-ųjų – 15 procentų. Tačiau per metus tokių ūkių sumažėjo beveik 14 procentų ir tai sparčiausias nuosmukis šalies istorijoje. Žemės ūkio ministerija kaip pagrindinę priežastį įvardija vartojimo sumažėjimą ir žada peržiūrėti išmokų sistemą. Tačiau, anot konferencijoje diskutavusių ūkininkų, dabartinė žemės ūkio politika labiau skatina ne ekologinių, o chemizuotų ūkių plėtrą.
„Jeigu ekologinių ūkių plotai mažėja, tai faktas, kad maisto produktų kainos linkusios kilti. Jeigu ekologiniai pieno ūkiai Lietuvoje užsidaro, tai iš kur vešime, kiek kainuos?“ – retoriškai konferencijoje samprotavo M. Petkevičius. Antra vertus, kainoms didžiulę įtaką daro vartojimas. Pavyzdžiui, klesti Vokietija, Lenkija, Prancūzija, kuriose ekologinių produktų paklausa tolygi pasiūlai. Lietuvoje, deja, atvirkščiai. „Ekologiniai ūkiai ir Lietuvoje pajėgūs pagaminti daug, tačiau nėra tokios paklausos“, – apgailestavo M. Petkevičius.

Stinga sveikų įgūdžių
Konferencijos diskutavusieji atkreipė dėmesį, kad ekologinių ūkių plėtrai neužtenka tik ūkininko pastangų, reikalingas palaikymas iš socialinių partnerių, Žemės ūkio, Aplinkos, Sveikatos ministerijų bei vartotojų. Prie ekologinio sektoriaus klestėjimo labiausiai galėtų prisidėti Žemės ūkio ministerija, turėdama aiškų ekologinės plėtros veiksmų planą, kuris skatintų ekologinių ūkių ir ekologinės gamybos plėtrą. Kalbant apie ekologiškų produktų paklausą, konferencijoje atkreiptas dėmesys, jog Lietuvoje vartotojų pasirinkimą dažniausiai lemia kaina ir tik po to kokybė bei kiti niuansai. Pastebima, kad visuomenei trūksta informacijos, rinkoje stinga atpažįstamumo ir aiškaus produktų ženklinimo.
Ukmergės rajone 120 hektarų ekologinį ūkį valdantis Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos pirmininko pavaduotojas Saulius Daniulis ūkininkauja daugiau kaip 20 metų. Konferencijoje aktyviai dalyvavęs ukmergiškis akcentavo, jog jam itin svarbu, kad produkcija būtų ekologiška, kad visuomenėje formuotųsi sveiko maitinimosi įgūdžiai.
„Užduokite sau klausimą, kiek aš išmetu tikro, Premium klasės maisto: vytintų gaminių, kaimiško rūgpienio, natūralios duonos? Jie sveikesni ir sotesni, tai ne tie „išpūstieji“. Ir ar reikia papildų iš vaistinių valgant tikrą maistą? Manau, kad paskaičiavę, pamąstę, kaip tai atsiliepia sveikatai, suprasite, kad geriau apsimoka valgyti ekologiškus produktus. Nors iš pirmo žvilgsnio jie lyg ir brangesni“, – konferencijoje sveiko maisto temą plėtojo S. Daniulis, paironizavęs, kad savo augintiniams negailime Premium pašarų, o patys „ėdame“ prekybcentrių maistą. Ekologinio ūkio savininkas S. Daniulis apgailestavo, kad visuomenėje dar menkai ugdomi tikro maisto vartojimo įgūdžiai. Todėl, jo nuomone, kai žmonės nesveikai maitinasi, tai klesti farmacijos verslas. Jei žmonės susiskaičiuotų, kiek nereikalingų dalykų atkrenta, kai maitinasi ekologiškai, tai akivaizdžiai suvoktų, kad galutiniame rezultate jie išleistų pinigų žymiai mažiau.
Diskusijose dalyvavusi verslininkė gargždiškė L. Mazalienė įvertino ekologinių ūkių ūkininkų entuziazmą, jų didžiulį triūsą ir pasišventimą visuomenei teikiant sveikus produktus net neatsižvelgiant į ūkio pelningumą. „Jūs – savižudžiai“, – pajuokavo L. Mazalienė, konferencijoje sutikusi ūkininkų, kurie buvo jos moksladraugiai Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Verslininkės nuomone, jeigu mūsų valstybei bent kiek svarbu žmonių sveikata ir tai, kad lygybės ženklą galima dėti sveika visuomenė – laiminga visuomenė – turtinga visuomenė, tai valdžiai dotuoti ekologinius ūkius yra privalu. „Dotuoti ne tik tam, kad ūkininkai geriau gyventų, bet kad visuomenė turėtų galimybę sveikiau maitintis už prieinamas kainas. O juk tai svarbi prielaida, kad valstybė klestėtų“, – įsitikinusi L. Mazalienė.

Vizija: darželinukams – ekologiškas maistas
Ekologiškai ūkininkaujantis S. Daniulis yra vienas iš entuziastingiausių iniciatorių, kad ekologiška produkcija būtų maitinami visi šalies darželinukai. 2018 m. Ukmergėje taip maitino vienintelis darželis. Dabar jau visos Ukmergės ikimokyklinio ugdymo įstaigos gavo valstybės finansavimą ekologiškų ir pagal nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų maisto produktų įdiegimui.
Ukmergės lopšelio-darželio „Žiogelis“, kuris ekologiškų produktų programą pradėjo dar 2018 m., patirtis rodo, kad taip maitinant vaikų sergamumas žymiai sumažėjo, ypač gripo sezono metu.
Apie ekologiško maitinimo programos iššūkius konferencijoje mintimis dalijosi Gargždų lopšelio-darželio „Saulutė“ direktorė Lina Petrauskienė. Prieš porą metų keturi rajono darželiai dalyvavo ekologinio maitinimo programoje ir sėkmingai įvykdė įsipareigojimą vaikų maitinimui per visą paramos laikotarpį įsigyti ne mažiau kaip 60 proc. pagal kokybės sistemas pagamintų produktų nuo bendro vaikų maitinimui skirto maisto kiekio. Programos vykdymui Savivaldybė skyrė lėšų virtuvei įrengti, sandėliuoti, moderniai įrangai. Tačiau tai tik pirmasis žingsnis. Buvo būtina įkvėpti patį kolektyvą patikėti tokia idėja, perlaužti stereotipinį mąstymą, daug pastangų reikėjo ieškant tiekėjų. Mat Klaipėdos rajone ekologinių ūkių beveik nėra, o esantys tolėliau nesiryžta vežti produkcijos dėl to, kad jos užsakoma palyginti mažai: jei būtų užsakoma visiems rajono gyventojams, tada jau apsimokėtų tokius kiekius vežti. Taip pat būtina pritaikyti atitinkamą valgiaraštį, juo rūpinosi Visuomenės sveikatos biuras, nes darželiai savo specialistų neturi. Nepaisant kilusių įvairiausių sunkumų projektas davė teigiamų rezultatų, pastangos pasiteisino, tačiau programos tęstinumui sutrukdė rajone įvykdyta švietimo įstaigų centralizuotos buhalterijos sistema. Įgyvendinant šią programą, maisto apskaitos administravimas sudėtingas, o darželiuose buvo panaikinti buhalterių etatai. Darželiuose maitinant ekologiškai įstaigoms tenka pildyti net 70 puslapių ataskaitą. Tačiau Klaipėdos rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų vadovės pasiryžusios įveikti biurokratinę naštą ir yra įsitikinusios, kad tokia programa yra labai reikalinga visiems rajono darželiams, ir ikimokyklinukai turi būti maitinami ekologiškai. Nors tai reikalauja naujų finansinių ir žmogiškųjų išteklių tokiai nuostatai pritarė ir konferencijos diskusijose dalyvavęs Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Visuomenės sveikatos biuro direktorė Dalia Petrikienė, mitybos specialistė Živilė Skuodienė.

Vilija BUTKUVIENĖ
Autorės, Virginijos LAPIENĖS nuotr.