Lietuvos pašto laiškų dėžučių reikia su žiburiu ieškoti

Pašto paslaugų branginimas mažina klientų galimybes

„Gromatėlę parašiau, sakalėlio paprašiau: nunešk nunešk, tu raibasis, gromatėlę mergelei…“ Nei tokių dainų kas dabar dainuoja, nei laiškų rašo. Bet anava prisireikė į gretimą rajoną nusiųsti laišką. Pasirodo, ne taip paprasta, nors ir ne iš kokio Dievo primiršo kampelio, bet iš pačių Gindulių.
Iš Gindulių – į Klaipėdą
Ši kaimu tebevadinama Klaipėdos rajono gyvenvietė seniai išaugo savo vaikiškus marškinius ir metas būtų keisti statusą, tik, pasirodo, tarp daugybės naujų parduotuvių, įvairių besikuriančių paslaugų ir verslų vietos bent jau pašto dėžutei neliko. Deja, pašto dėžučių ir paštų neliko ne tik Ginduliuose. Nežinia, ir kur pašto ženklą nusipirkti. O kai jau viską sugraibai, ko reikia laiškui, parašius tenka keliauti į Klaipėdos miestą jį išsiųsti, nes mūsų kaime tokios galimybės nėra. Žinoma, garsiai kalbama apie mobiliuosius laiškininkus, bet juos prisikviesti nėra taip paprasta, ir kol vargsti skambinėdamas ar užsakinėdamas paslaugą, verčiau jau veži savo laišką pats. Netoli, tik kelis kilometrus, bet tam turi sugaišti nemažai laiko, jei važiuoji visuomeniniu transportu, na, o jei automobiliu – pradėkim skaičiuoti nuo sugaišto laiko iki išmetamo CO2 kiekio ir greitai laiškų rašymą ir siuntimą visiškai mesime į istorijos šiukšlyną lyg atgyveną. Beje, juk taip ir nutiko. Tik ar visai mūsų valia?
Dabar, kai būtų pats metas rašyti kalėdinius sveikinimus, pagalvojau, kad jų šiemet rašysiu dar mažiau, nes ne vienas sveikinimų laukęs adresatas išlydėtas amžinybėn, o dar svarbesnė priežastis – sveikinimus tapo ne tik sunku, bet ir brangu siųsti. Vien pašto ženkliukas kainuoja 1,55 euro Lietuvoje, o jei į užsienį – 1,70 euro. O dar vokas, tinkamas atvirukas – rašytiniams sveikinimams tenka pakloti nemažai. Tad gal visai jų nebesiųsiu, kaip ir daugelis kitų daro, skambinsiu, siųsiu SMS, kurie įkyriai klingsi – skamba net per kalėdines mišias. Sveikiname, linkime kažin kokios įsivaizduojamos laimės sulaukus tų Kalėdų, bet jų esmė kasmet vis labiau talpinama į vartojimo ir pelno rėmus.
Atokiau gyvenantys – antrarūšiai?
Šiaip sau įdomumui – kas ir kada paskutiniu metu esate gavę laišką? Giminės, pažįstamų ar net kokių nors institucijų. Senokai? Na, nebent Mokesčių inspekcijos priminimą apie vieną ar kitą prievolę. O daugiau laiškų šiais laikais niekas neberašo, tam yra internetas, išmanieji, kuriuos naudojant informacija galima keistis labai greitai, kokiame pasaulio kampe bebūtum. Visa kita – „elektroniniai valdžios vartai“, o tie, kurie nemoka jais naudotis, neturi tinkamų elektroninių priemonių, – jų pačių problema.
Neseniai per radiją girdėjau vieną patarimą, kai perspėjimo apie galimas nelaimes ir kt. bėdas signalų negaunantis vyresnis žmogus guodėsi, kad, neturėdamas išmaniojo telefono, esi niekas. Patarimas buvo paprastas – jeigu patinka mygtukinis, gerai, naudokis, bet negi sunku įsigyti atsargai ir antrą – išmanųjį?..
Taip ir su tomis pašto paslaugomis – negi sunku savo laišką nuvežti kelis kilometrus į artimiausią pašto skyrių?
Lietuvos pašto informaciniame puslapyje skelbiama, kad šiuo metu Lietuvoje yra 541 pašto dėžutė, 171 pašto skyrius ir net 1 151 paštomatas, tiesa, dalis jų Latvijoje ir Estijoje. Prie tų paštomatų galėtų būti priglausta ir dėžutė laiškams, bet nėra. Laiškų surinkimo dėžutė galėtų būti viename ar kitame prekybos centre, bet nėra. Galėtų būti ir pašto ženklų įsigijimo automatai, bet nėra. Arba kad paštomatu būtų galima siųsti ir laišką – taip pat nėra kaip. Be to, tie paštomatai atsiranda tik gausiai apgyvendintose vietose. Bet Lietuvoje vis dar likę ir atokesnių kaimų, vietovių, kur taip pat gyvena tos pačios šalies ir ne kokie antrarūšiai piliečiai. Kurie, žinoma, gali pasikviesti mobilųjį laiškininką, kaip sugalvota paslaugos teikėjų sumanytojų Vilniuje ir nepamatuota, kaip tai realiai veikia toli nuo sostinės.
Skursta ir filatelija
Žinoma, tai tokia menka problema – tik laiškas… Rašyti neberašome, gauti nebegauname, jų ir nepasigendame. Nors su tuo sunyko ne tik epistolinis žanras, tuo pačiu nyksta ir dalis kultūrinio paveldo, be to, traukiasi ir filatelija bei filatelistų gretos.
Kažin, kur ir koks jaunuolis dabar entuziastingai ieškotų pašto ženklų? Nebent informacijos internete, kas ta filatelija. Tiesa, vyresnės kartos filatelistų dar vieną kitą pažįstu, bet ir jie pamažu iškeliauja amžinybės toliuosna.
Vėlgi – Lietuvos paštas sako, kad išleido menininko Tomo Dragūno kurtus pašto ženklus „Šv. Kalėdos ir Naujieji metai“. Didžiosioms metų šventėms dedikuotus pašto ženklus šiemet puošia šiaudiniai sodai. Šis unikalus kultūrinis reiškinys, 2023 m. įrašytas į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, puikiai atspindi įdomų ir originalų mūsų protėvių mąstymą“, – skelbiama Lietuvos pašto puslapyje. Ir taip pat žinią, kad išrinktos trys gyventojų pasiūlytos temos, kurios bus atvaizduotos ant 2025 m. ir 2027 m. pasirodysiančių lietuviškų pašto ženklų. Tai Lietuvos kulinariniam paveldui priskiriami cepelinai, dūminė pirtis ir miško žvėrys bei paukščiai.
Kažin, kur ir kada bus galima pamatyti tuos ženklus, kas į juos atkreips dėmesį, jei dabar nukakus į pašto skyrių išsiųsti kokio vis dar pasitaikančio laiško vietoje pašto ženklo paprasčiausiai užklijuojamas „mokestis sumokėtas“.
Siuntos apsimoka, o spauda kaip podukra
Užtat siuntinių siunčiame ir parsisiunčiame vis daugiau ir, anot Lietuvos pašto informacijos, pirmuosius tris 2024 m. ketvirčius LP EXPRESS paštomatų ir kurjerių tinklas demonstravo įspūdingą augimą. Per šį laikotarpį Lietuvos viduje keliavusių siuntų skaičius padidėjo daugiau nei 20 proc., iki 6,8 mln., palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Tokį augimo tempą užtikrino toliau didėjusios elektroninės prekybos apimtys, pritraukti nauji klientai, taip pat praplėsta esamų LP EXPRESS paštomatų talpa.“ O tai apsimoka labiau nei laiškai. Arba spaudos platinimas, kurį pastaraisiais metais Lietuvos paštas vis brangino, matyt, paštui jau ne tik gromatėlę, bet ir spaudą nunešti per sunku. Jau dabar už spaudos prenumeratą paštas ima 12 proc. antkainį. Greitai, matyt, kažkieno stipria valia (o kas galėtų paneigti, kad neskaitantys žmonės mažiau informuoti ir juos lengviau valdyti) nebeturėsim galimybių ne tik laiškų ir sveikinimų rašyti, bet ir spaudos skaityti.
Daiva SRĖBALIŪTĖ

KOMENTARAS
Lukas ZADARACKAS, Lietuvos pašto atstovas ryšiams su visuomene:
– Pirmiausia norime patikinti, kad Lietuvos paštas skiria didelį dėmesį, užtikrindamas tiek savo teikiamų paslaugų prieinamumą, tiek ir jų patogumą visiems savo klientams, nepriklausomai nuo jų gyvenamosios vietos. Savo klientus aptarnaujame pasitelkdami 170 pašto skyrių, apie 450 mobiliųjų laiškininkų ir per 1 150 paštomatų Baltijos šalyse. Mūsų vizija – būti regioną su pasauliu jungiančiu patikimiausiu siuntų pristatymo tinklu.
Kasmet didėjančios e.prekybos apimtys lemia vis didesnius per paštomatus pristatomų siuntų kiekius – atsižvelgiant į tai nuolat yra plečiamas ir LP EXPRESS paštomatų tinklas arba plečiama jau esamų paštomatų talpa. Šiuo metu mūsų tinklo paštomatais klientai gali patogiai naudotis net 112 vietovių visoje Lietuvoje. Naujausiu miesteliu, kuriame pradėta teikti LP EXPRESS paštomatų paslauga, lapkričio pradžioje tapo Žemaičių Naumiestis.
Tačiau siekdamas garantuoti efektyvią ir finansiškai tvarią veiklą, Lietuvos paštas LP EXPRESS paštomatų tinklo plėtrą planuoja itin atsakingai, kad galėtų užtikrinti optimaliausius teikiamų paslaugų kaštus. Dėl to, prieš nusprendžiant dėl paštomato įrengimo konkrečioje vietovėje, yra nuodugniai analizuojamas jos gyventojų skaičius bei tai, kiek paštu ar per kurjerius keliaujančių siuntų šiuo metu yra pristatoma.
Pašto paslaugų užtikrinimas ir prieinamumas mažesnėse gyvenvietėse yra neatsiejamas nuo pasiteisinusios ir klientų teigiamai vertinamos mobiliųjų laiškininkų paslaugos. Šiuo metu mobilieji laiškininkai visoje šalyje aptarnauja apie 650 tūkst. adresų – gyventojams pristato siuntas, prenumeruojamus leidinius, taip pat pensijas bei kitas socialines išmokas.
Gyventojai nemokamai išsikviesti tokį laiškininką į namus ar kitą sutartą vietą gali paskambinę telefonu 1842 arba 8 700 55 400. Darbo dienomis jis veikia nuo 8 iki 19 val., o šeštadieniais nuo 9 iki 16 val. Norime patikinti, kad mobilusis laiškininkas pas klientą atvyksta jau kitą darbo dieną ir suteikia visas įprastas pašto paslaugas – nuo siuntų ar laiškų išsiuntimo iki prenumeratos užsakymo priėmimo ar siuntų pakuočių bei pašto ženklų pardavimo.
Kalbant apie pastaruosius, patikiname, kad tuo atveju, jeigu siuntėjas pageidauja, pašto ženklai visada yra užklijuojami ant siunčiamo laiško ar atvirlaiškio. Ir nors siunčiamų popierinių laiškų kiekiai Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, mažėja dėl skaitmenizacijos, tačiau pašto ženklai vis dar išlaiko savo populiarumą, ypatingai tarp filatelistų bendruomenės. Vien tik per šiuos metus yra įsigyta apie 1 mln. vienetų lietuviškų pašto ženklų.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos pašto taikomus universaliosios pašto paslaugos (UPP) tarifus didele dalimi nustato Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Pastaroji institucija tai daro atsižvelgdama į bendrovės patiriamas šių paslaugų teikimo sąnaudas.