Lietuvos pramonė sukūrė pažangų sprendimą daugiabučiams renovuoti: padės reikšmingai sumažinti CO2 emisiją statybos procese
Beveik pusė Lietuvos gyventojų užaugo ir gyvena sovietmečiu statytuose namuose, kurie priskiriami D ar žemesnei energinei klasei. Dar tada, kai prasidėjo masinė šių namų statyba, architektai numatė, kad ateityje kils nemenkų iššūkių su jų renovacija. Šalies pramonė sukūrė sprendimą masinei renovacijos bangai, tačiau pajudėti iš stagnacijos iškart nepavyks.
Pirmą kartą Lietuvoje surengtoje ekspertinėje konferencijoje „Skydinės pastatų renovacijos perspektyvos ES žaliojo kurso kontekste“ daugiau nei 100 statybos, pramonės, architektūros, inžinerijos, renovacijos ir kitų sričių specialistų diskutavo apie masinės skydinės renovacijos perspektyvas.
Ekspertų teigimu, netrukus Lietuvoje prasidėsianti tvarių renovacijos skydų gamyba turi būti išnaudojama tiek Lietuvoje, tiek tapti eksporto produktu ir patenkinti sparčiai augančią paklausą Vakarų Europoje ir Skandinavijoje. Visgi, tam reikalingi sprendimai ir teisinėje bazėje, ir specialistų rengime, ir miestų atvirume inovacijoms.
„Žiūrint į dabartines Europos Sąjungos žaliojo kurso tendencijas, turime siekti medinės statybos atsigavimo ir kardinaliai sumažinti CO2 emisiją statybos procese. Tai įmanoma maksimaliai pereinant prie skydinės renovacijos sprendinių – medinių gamyklinių konstrukcijų, kurios tradicinį statybos procesą transformuoja į tvarų ir tausojantį aplinką. Įgyvendinant skydinės renovacijos sprendimus galima mažinti CO2, didinti industrializaciją, išnaudoti gamtai draugišką organinę medžiagą – medieną ir kartu efektyvinti statybų procesą“, – teigė Alina Šachova, įmonės „VMG Lignum“ atstovė.
Renovacija vyksta per lėtai
Lietuvoje aktyviausiais statybos metais buvo renovuojama viso labo apie 400 ar 500 daugiabučių. Tačiau lieka dar per 50 tūkst. sovietinio palikimo namų, kurių renovacija, kaip prognozuoja ekspertai, gali užtrukti net iki 2110 metų. Praeitais metais Kauno miesto savivaldybė atlikto tyrimą, kuriame paaiškėjo, kad jeigu būtų siekiama per ateinančius 10 metų renovuoti visus sovietmečiu statytus stambiaplokščius daugiabučius, kiekvieną savaitę reikėtų atnaujinti bent po šimtą.
Architekto ir urbanistikos įmonės MMAP įkūrėjo Martyno Marozo teigimu, dabartiniai daugiabučių renovacijos tempai yra per lėti. Be masinės industrializacijos proceso vargu, ar sovietinio palikimo pastatus ateityje apskritai bus galima išsaugoti. Visgi ekspertas pripažįsta, kad išlikusiuose sovietiniuose rajonuose neblogai išvystyta socialinė infrastruktūra, iš gamtinės pusės jie pasižymi didele žaluma. Dėl šių priežasčių senuosiuose miestų rajonuose dažnai iškyla ir naujos statybos namų.
„Sovietmečiu statyti daugiabučių kvartalai yra intensyviausiai apgyvendintos teritorijos šalyje. Vienas kontraversiškiausių dalykų, kuris sukelia daug diskusijų tarp urbanistų, yra tai, kad sovietmečiu statytų daugiabučių kvartaluose neturėtų būti statomi naujos statybos namai. Mums reikia mąstyti taip, kad visa tuščia ar neužstatyta erdvė sovietiniuose rajonuose turėtų būti naudojama pagerinti ten gyvenančių žmonių kasdienybę“, – sakė M. Marozas.
Skydinės renovacijos būstai primena naujus
Sovietmečio palikimo daugiabučius galima modernizuoti įgyvendinant skydinę renovaciją. Jos metu architektūriškai pakeičiamas seno namo išorinis vaizdas. Šiai dienai naudojant inovatyvius renovacijos sprendimus galima padidinti butų langus, atnaujinti balkonus, net įrengti papildomas patalpas ant esamų pastatų, naudojant aplinką tausojančias medžiagas.
Tokie yra ir inžinerinės medienos produktai, kaip sluoksninė lukštų mediena (LVL – angl. Laminatedveneerlumber), dvitėjinės sijos (arba angl. I-joist) ir statybinės medžio drožlių plokštės. Jie laikomi ženkliai efektyvesniais tvarumo ir miško biomasės panaudojimo prasme. Be to, su inžinerinės medienos medžiagomis užtikrinamos stabilesnės konstrukcijos.
„Spaudimas iš politikos formuotojų didinti statybose naudojamų atsinaujinančių medžiagų kiekį nuosekliai auga, todėl renovacijos metu pastatų skydus stengiamės daugiausiai gaminti iš inžinerinės medienos. Atsinaujinančios medžiagos pačiame skyde sudaro 15 proc. tūrio. Tai puikios medžiagos, iš kurių nesunkiai galima išgauti plonas, bet tvirtas konstrukcijas“, – papildo A. Šachova.
Nors inžinerinė mediena naudojama tokių gamykloje gaminamų renovacijos skydų konstrukcijoms, tačiau galutinei išorinei apdailai galima parinkti įvairias konkrečiam objektui tinkamiausias pagal architektūrinius bei vizualinius reikalavimus, medžiagas – nuo apdailinės medienos iki fibrocemento plokščių ar keramikos plytelių.
Pokyčiams būtinos inovacijos
Nors skydinė renovacija standartizuoja visus statybų procesus, ekspertai sutinka, kad Lietuvoje ji nėra labai paplitusi. Taip yra dėl to, kad senųjų daugiabučių renovacijai reikia inovatyvių sprendinių, kurių neskuba imtis statybų įmonės. Vienas jų – BIM, t. y. statinio funkcinio ir fizinio atvaizdo skaitmeninėje erdvėje, panaudojimas. Dalius Gedvilas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas, sako, kad be BIM modeliavimo senųjų pastatų modernizacija net nėra įmanoma.
„Planuojant daugiabučių modernizavimą mes rekomenduojame, kad būtų taikomas BIM. Naudojant šią technologiją užtikrinama aukšta renovacijos kokybė. Bendrovės, kurios vykdo skydinės renovacijos projektus visoje Europoje, įrodė, kad naudojant BIM statyba vyksta visai kitaip – našiau, efektyviau, tiksliau“, – paaiškina D. Gedvilas.
Su BIM metodologija galima numatyti ir tai, koks ekologinis pėdsakas paliekamas po seno daugiabučio renovacijos. Šiuo metu Lietuvoje virš 500 inžinierių ir architektų projektuotojų praėjo mokymus apie šią technologiją ir įgavo kompetencijų jos taikymui suprasti. Tai, eksperto teigimu, gali paspartinti šiuo metu stagnuojančią sovietinių būstų renovaciją.
Ekspertų teigimu, Lietuva galėtų priartėti prie masinės sovietinių daugiabučių renovacijos medinėmis konstrukcijomis, tačiau tam būtinas kompleksinis požiūris į procesų planavimą ir inovacijų panaudojimą pramonėje. Pradžiai ekspertai pataria statybų bendrovėms tinkamai paruošti pilotinius projektus ir numatyti tikslų jų vykdymo planą. Tačiau šiam pokyčiui gali prireikti išmaniųjų technologijų, tokių kaip BIM, bei įprastų statybinių medžiagų pakeitimo į aplinkai draugiškesnes.
