Lietuvos savivaldybių asociacijos narių suvažiavimas žlugo
Birželio 5 dieną Lietuvos savivaldybių asociacija (LSA), šiemet mininti 30-ies metų jubiliejų, susidūrė su netikėta nesėkme – kasmetinis narių atstovų suvažiavimas, kurį šįkart nutarta rengti Plungėje, neįvyko dėl nesurinkto kvorumo. Šis incidentas meta šešėlį ant solidžios sukakties ir kelia, ko gero, pagrįstų klausimų dėl aukščiausios asociacijos atstovaujamosios institucijos efektyvumo.
Sprendimai nepriimti
Nors suvažiavimas buvo suplanuotas kaip iškilmingas renginys, skirtas paminėti tris dešimtmečius modernios savivaldos Lietuvoje ir LSA, kaip pagrindinės savivaldos interesų atstovės nacionaliniu lygmeniu, pasiekimus, pagrindinis tikslas – priimti sprendimus – liko nepasiektas.
Renginio metu tik apžvelgta 30 metų savivaldos raida, ką pranešime pristatė Klaipėdos universiteto lektorė, politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili, pasveikinti ilgiausiai savivaldybės tarybos nario ar mero pareigas ėję politikai, buvę LSA prezidentai ir direktoriai, bei aptarti asociacijos veiklos rezultatai ir artimiausio laikotarpio prioritetai įvairiose srityse.
Tačiau dėl dalies dalyvių neatvykimo šios diskusijos neteko dalies reikšmingumo. Į Plungės rajono savivaldybės mero Audriaus Klišonio vadovaujamos LSA suvažiavimą kviečiami dalyvauti net 205 delegatai – savivaldybių vadovai ir tarybų nariai iš visų 60-ies šalies savivaldybių. Tai pabrėžia suvažiavimo svarbą, tačiau, Plungėje nesurinkus pakankamo skaičiaus dalyvių, jis buvo pripažintas neįvykęs ir bus rengiamas pakartotinai.
Šis faktas verčia susimąstyti apie delegatų įsipareigojimą ir bendradarbiavimo lygį. Lietuvos savivaldybių asociacija, įkurta 1995 metais, per šiuos dešimtmečius įsitvirtino kaip pagrindinė institucija, tiesiogiai dalyvaujanti siūlant, svarstant ir priimant savivaldybėms esminius klausimus. Vis dėlto pastarasis įvykis Plungėje, ko gero, – pakankamai aiškus signalas, kad net ir solidžią patirtį turinčiai organizacijai iššūkių netrūksta.
Tikrosios neatvykimo priežastys nežinomos
Klaipėdos rajono savivaldybei atstovaujanti delegacija, kurioje meras Bronius Markauskas – vienas iš LSA viceprezidentų, Savivaldybės tarybos nariai liberalė Loreta Urbutė, konservatorius Mindaugas Šunokas ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai pirmininkaujantis Raimundas Daubaris, suvažiavime Plungėje dalyvavo. Kodėl neatvyko jų kolegos iš kitų savivaldybių, spėliojama, nors oficialia priežastimi paskelbta tai, jog tą pačią dieną savo metinį pranešimą skaitė šalies vadovas Gitanas Nausėda, kurį išgirsti esą rinkosi į suvažiavimą neatvykę kai kurių savivaldybių atstovai.
„Faktas tas, kad nedalyvavo socialdemokratų merai ir iš jų savivaldybių delegacijos. Pats norėčiau sužinoti, ką reiškia toks kolegų poelgis, todėl šiandien bandžiau aiškintis – skambinau jiems ir to teiravausi, nes tikrai visiems buvo nuostaba. Keisčiausia, kad niekas tų priežasčių neįvardijo. Aš, kaip vienas iš viceprezidentų, turiu minčių, bet atvirai nenorėčiau jų aptarinėti. Formali priežastis buvo prezidento metinis pranešimas ir visi ten važiavo. Kokia tikroji, lieka spėlioti“, – ką galėtų signalizuoti kai kurių savivaldybių atstovų nedalyvavimas LSA narių suvažiavime, „Bangai“ komentavo B. Markauskas.
Meras tikino nenorintis kurti kažkokių sąmokslo teorijų, tačiau, jo įsitikinimu, jeigu yra nepasitenkinimų dėl asociacijos darbo, dėl vadovybės, galima viską išsakyti, o ne imtis tokių ar panašių priemonių. B. Markauskas, kaip pats sakė, turintis nemenkos patirties dirbant įvairiose asociacijose, tikino, jog savivaldybių ir merų vienybė yra labai svarbi, todėl vylėsi, kad šis, jo žodžiais, konfliktas ilgai nesitęs.
„Kad ir negražiai išsireikšiu, reikia pripažinti, jog valdžiai visada geriau kalbėtis su atskirais žmonėmis, nes tada gali pasiimti nuomonę tokią, kokios reikia. Todėl tikiuosi, kad kolegos išsiaiškins ir vieningai dirbs. Kitas suvažiavimas planuojamas po mėnesio, – kalbėjo meras, leisdamas suprasti, jog tarp asociacijos narių pasigendama vienybės ir bendrystės. – Skiriasi partijos, rinkimų komitetai, tai natūralu, kad to bruzdesio visada kažkiek yra. Vieniems atrodo, kad per mažai jų interesams atstovaujama. Bet čia nieko stebėtino, vis dėlto yra 60 savivaldybių, tai visi laimingi negali būti.“
Meras prisiminė, kad LSA kūrėsi ne taip lengvai, todėl esą nesinorėtų, kad prasidėtų ryškūs nesutarimai. Jo nuomone, visada galima kažką tobulinti, keisti, tačiau reikia kalbėtis ir suprasti, kad veikiama daugumos principu ir visiems gerai nebus.
Kada ir kur vyks pakartotinis LSA suvažiavimas, pasak B. Markausko, kol kas nežinoma. Jo teigimu, artimiausiu metu rinksis asociacijos valdyba, kuri aiškinsis tikrąsias priežastis, kodėl į suvažiavimą neatvyko kai kurių savivaldybių atstovai, ir spręs dėl pakartotinio suvažiavimo datos ir vietos.
NT mokestis liko neaptartas
Praėjusios savaitės trečiadienį premjeras Gintautas Paluckas po koalicinės tarybos posėdžio paskelbė, kad Seime nebebus svarstomas esamo formato Vyriausybės pateiktas nekilnojamojo turto (NT) mokestis – atsitraukiama nuo siūlymo apmokestinti pirmąjį būstą.
Seime šiuo metu dar svarstomame NT mokesčio įstatymo projekte pagrindinį asmens būstą siūloma apmokestinti mažiausiai nuo 10 tūkst. eurų „grindų“ – šią vertę viršijanti suma būtų apmokestinama tarifais nuo 0,1 iki 1 proc.
Finansų ministerija taip pat siūlo, kad antram, trečiam ir visiems likusiems gyventojų nekomerciniams NT objektams būtų taikomos „grindys“, siekiančios 50 tūkst. eurų vienam asmeniui. Šis apmokestinimas visam nepagrindiniam gyventojų būstui būtų taikomas iki 2030 metų, pajamos skiriamos Gynybos fondui, o pajamos iš pirmojo būsto apmokestinimo – į savivaldybių biudžetus.
LSA suvažiavimo metu taip pat ketinta skirti dėmesio NT mokesčio pakeitimams aptarti, tačiau dėl jau minėtų priežasčių prie šios temos neprieita. Anot Klaipėdos rajono savivaldybės mero B. Markausko, kol kas dar nėra galutinio NT mokesčio įstatymo projekto, tai ir diskutuoti nėra apie ką. Tačiau tam tikri siūlymai savivaldybių atžvilgiu neva nesąžiningi, mat jie susiję su jų biudžeto mažėjimu.
Gintarė KARMONIENĖ
Autorės nuotr.
