Likimai
Suluošintas vyriškis trokšta gyventi savarankiškai
Drukių kaime, Priekulės seniūnijoje, gyvenantis Antanas Dargis, prieš 17 metų per nelaimingą atsitikimą darbe praradęs judėjimo džiaugsmą, susitaikė su negalia. Tačiau per tuos metus apniko ir kitos ligos, todėl gyventi darosi sunkiau. Jo gyvenimą palengvintų elektrinis vežimėlis, tačiau neįgalumo pašalpą gaunančiam vyrui tai neįperkama brangenybė.
Sužalojo darbe
Vasarą šešiasdešimtmetį minėsiantis neįgalus Antanas Dargis savo būste daugiabučiame name Drukių kaime taip jaukiai susitvarkęs, kad ne viena sveika moteriškė žioptelėtų pamačiusi. Kambaryje žaliuoja gėlės. Antanas sakė, jog sušilus orui ir palangėje jų pasisodinsiąs.
Savo buičiai palengvinti išsimokėtinai įsigijo automatinę skalbyklę, prieš tai pasirūpinęs vandens siurbliu. Ir naują elektrinę viryklę, televizorių, šaldytuvą įsigijo. Tačiau invalido pašalpos neužtenka susitaupyti elektriniam vežimėliui, o su rankiniu važinėti per sunku. Bet neįgalus vyras nori gyventi savarankiškai, be niekieno pagalbos, kaip iki šiol.
Klaipėdoje AB „Klaipėdos mediena“ dirbęs A. Dargis prisiminė nelaimingą atsitikimą, per kurį jis prarado koją arba mediciniškai – 80 proc. darbingumo. „Šioje įmonėje aš dirbau pagalbiniu darbininku. Tą dieną turėjau važiuoti į Gargždus, pas advokatą, bet viršininkas pasakė, jog reikės į vagoną krauti plokštes, ir aš likau dirbti, – pasakojo Antanas. – Kraunant dėl vieno darbininko kaltės jos užgriuvo ant manęs ir sutraiškė kairę koją. Mačiau, kad tabaluoja pėda, tačiau apie blogiausią negalvojau. Bet kai medikai pasakė, jog neteksiu visos kojos, apsiverkiau.“
Nuo nelaimės nepabėgo
Be kojos Antanas gyvena 17 metų. „Nuo nelaimės nepabėgsi“, – įsitikinęs vyras, prisiminęs, kad ilgai teko vargti, kol išgijo po operacijos. Po to bandė prisitaikyti protezą, tačiau išbandęs tris atsisėdo į invalido vežimėlį. „Socialinės paramos skyrius man skyrė ramentus, rankinį invalido vežimėlį“, – kalbėjo A. Dargis.
Tačiau neįgalų vyrą apniko ligos: padidėjo kraujospūdis, ėmė varginti cukraligė, atsirado širdies nepakankamumas ir kitokios bėdos. Pasak jo, dėl to medikai nebeleido jam įsigyti vairuotojo pažymėjimo. Ogi jį turėdamas šios negalios varginamas Antanas būtų gavęs kompensaciją automobiliui įsigyti.
Po to pamėgino įsigyti elektrinį invalido vežimėlį. Pasak rajono Savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjos Dalijos Šeporaitienės, pagal susirgimo pobūdį elektrinį vežimėlį nepensinio amžiaus neįgaliems žmonėms skiria nedarbingumo nustatymo komisija. Jos duomenimis, tik trys rajone gyvenantys neįgalieji juos buvo gavę – reikėję mokėti tik 10 proc. jo vertės.
A. Dargis nepateko į šį sąrašėlį, bet jam pasisekė: geradaris iš Klaipėdos padovanojo naudotą elektrinį vežimėlį. Penkerius metus juo džiaugėsi, bet praėjusį rudenį nepataisomai sugedo valdymo pultas. „Kaip man buvo gerai… į Priekulę reikia nuvažiuoti pas gydytoją, nusipirkti maisto produktų. Su rankiniu riedėti pusantro kilometro į miestą ir tiek pat atgal man per sunku: pavargsta rankos, šokteli kraujospūdis, „streikuoja“ širdis“, – guodėsi vyriškis.
Tikisi paramos
Vienas gyvenantis Antanas teigė esąs tuo patenkintas. Jis prisipažino su žmona išsiskyręs dar prieš nelaimę, nes nesutikę charakteriai. „Bet aš ir suluošintas padėjau išlaikyti du savo sūnus. Savaitgaliais mane aplanko Klaipėdoje gyvenantis Sigitas – visai savaitei atneša malkų. Su abiem sūnumis sutariu, bet Raimondas gyvena Šiauliuose, tai retai aplanko“, – kalbėjo vyras.
Jis prisiminė nelaimėmis paženklintą savo šeimos gyvenimą. „Aš nemačiau savo tėvo: mirė nuo vėžio prieš man ateinant į šį pasaulį, – skaudžius praeities puslapius skleidė Antanas. – Du mano broliai savo valia pasitraukė amžinybėn, vienas mirė nuo vėžio vos spėjęs paduoti dokumentus pensijai gauti, dar vienas serga tuberkulioze.“
Dėl blogėjančios savo sveikatos ir noro tvarkytis savarankiškai Antanas Dargis prašo geradarių paramos: jam labai reikia elektrinio invalido vežimėlio. Galbūt atsirastų galinčių palengvinti šio suluošinto, bet atkaklaus vyro gyvenimą. Skambinti tel. 8 699 28982.
Virginija LAPIENĖ
