Likimo vingiai veda į Nakvynės namus Gargžduose

Dešimtmetis prabėgo nuo Nakvynės namų atidarymo Gargžduose. Šiomis paslaugomis pasinaudojo daugiau nei 100 žmonių. Juos čia atveda tos pačios bėdos – priklausomybė nuo alkoholio, skyrybos, ligos ir kitos priežastys. „Pasitaikė ir gerai pasibaigusių istorijų“, – patikino Nakvynės namų vadovė Danguolė Eringienė.
Be pastogės ir be cento
Prieš 10 metų Gargžduose, netoli V. Gaigalaičio globos namų atidarytuose Nakvynės namuose, Gargždų socialinių paslaugų centro padalinyje, laisvų vietų beveik nebūna. Penkiuose kambariuose – po 3 lovas: trijuose gyvena vyrai, kituose – moterys. Šių namų labai reikėjo Gargžduose. Benamiai – tokie pat žmonės, ir mes turime juos priimti.
Per dešimtmetį čia gyveno 110 žmonių, netekusių pastogės, neturinčių jokio turto, gatvėje atsidūrusių be skatiko kišenėje. Šiuo metu Nakvynės namų paslaugomis naudojasi 15 asmenų. Tiek liūdnų ir skaudžių istorijų. Nakvynės namų vadovė D. Eringienė, vadovaujanti nuo pat įsikūrimo, visas prisimena.
Dėl įvairių priežasčių čia atsiduria žmonės: alkoholizmo, skyrybų, netinkamo gyvenimo būdo, nedarbo, fizinių ir psichinių ligų. Šiuo metu gyvena 9 neįgalūs asmenys. Daugelį vargina priklausomybė nuo alkoholio. Vienas gyventojas vadovei prisipažino nepykstantis ant savo motinos, kuri būstą paliko svetimai moteriai, o ne sūnui. „Vis tiek būčiau pragėręs“, – neslėpė jis.
Nakvynės namų gyventojai už pastogę turi mokėti 20 proc. nuo savo grynųjų pajamų. Vieno išlaikymas per parą kainuoja 34,80 Eur, o per mėnesį – 1 014 eurų. Nakvynės namų paslauga galima naudotis iki 12 mėnesių ar ilgiau.

Tvarką ne visi ištveria
Nakvynės namuose švaru ir jauku. Tvarką turi palaikyti patys gyventojai, bet ketvirčiu etato čia dirba ir valytoja, kuri švarina bendro naudojimo patalpas. Darbuotoja kas savaitę patikrina ir kambarius, paloves.
„Labai gerai gyvenam – kiti ir savo būstą turėdami taip negyvena, – „Bangai“ sakė Stanislovas, prieš porą metų čia gavęs pastogę. – Kaip patekau? Ekspromtu.“ Jis sakė esąs dėkingas už viską, ką čia turi. Ir darbuotojai, buvusiai kirpėjai, kuri jį nukerpa.
Jo kaimynas Alvydas ant stalo knygą atsivertęs – mėgsta skaityti ir kryžiažodžius spręsti. Gargždiškiai sunkiai jį atpažįsta – švarus, dailiai apsikirpęs, pašviesėjusiu veidu. Nepalyginsi su anuo benamiu, kai nakvojo daugiabučių namų laiptinėse. Bet kartą išsiblaivė ir atėjo į Nakvynės namus prašytis pastogės.
Sigita gyvena su pertraukomis: buvo išėjusi, bet nepasisekus laimės rasti, vėl sugrįžo. „Kapstausi iš liūno, į kurį buvau įkritusi, padeda psichologė, – prisipažino jauna moteris, atskleidusi savo sveikatos bėdas. – Čia gera gyventi: švaru, šilta, rūbai išskalbti, valgyti gaminamės virtuvėje. Esu eilėje socialiniam butui gauti. Gal pavyks ant kojų atsistoti.“
Sigita, lankanti Gargždų socialinių paslaugų centrą, džiaugėsi dalyvavusi jo gimtadienio šventėje, prisiminė ir kitas išvykas.
Indrė čia gyvena nuo įsikūrimo, bet kelis kartus buvo išėjusi ir pašalinta buvusi. „Viskas gerai čia. Mano pinigus paima vadovė ir nuperka, ko reikia“, – atskleidė Indrė.
D. Eringienė pastebėjo, jog ne visiems Nakvynės namų gyventojams sekasi laikytis vidaus tvarkos taisyklių. Sunkiausia – nevartoti alkoholio ir laiku grįžti blaiviam. „Su šiomis taisyklėmis supažindiname iš karto visus atvykusiuosius. Vienas benamis, jas pamatęs, atsisakė apsigyventi“, – šyptelėjo Nakvynės namų vadovė.

Sulaukia pagalbos
Patekusieji į Nakvynės namus sulaukia pagalbos. „Nemažą darbą tenka atlikti – vežti pas medikus, kad nustatytų negalią ir žmogus gautų socialinę pašalpą, sutvarkyti dokumentus, kad įsikurtų globos namuose, – kalbėjo D. Eringienė. – Bandau padėti atkurti socialinius ryšius: būna nutraukti santykiai su vaikais, artimaisiais, bet jei nenori, neverčiu. Vaikai nebenori matyti savo tėvų, bet pasitaiko sunkiai suvokiamų dalykų: tėvą, neauginusį, nesirūpinusį savo vaikais, šie lanko. Auksiniai žmonės. O kiti iš tėvo atima paskutinį kąsnį – pavyzdžiui, žemės sklypelį, tik nusiveža pas notarą patvirtinti dovanojimo sutartį.“
Pasak Nakvynės namų vadovės, pasitaiko ir laimingai pasibaigusių istorijų – kai kas išėjo ir išsinuomojo būstą. Iš sąvartyno atvežta moteris buvo nutraukusi ryšius su vaikais, bet susitaikė ir dukra ją išsivežė. „Pasikalbame su darbuotojais, kiek žmonių, patekusių iš gatvės, mes padėjome“, – šypsojosi D. Eringienė.
Prieš kelerius metus Nakvynės namuose pradėta teikti laikino apnakvindinimo paslauga. Konteineriniame pastate įrengtos 4 vietos, sanitarinis mazgas, staliukas. Atsidūręs bėdoje žmogus čia gali praleisti naktį. Vieną vasarą tuo pasinaudojo net du prancūzų turistai, kurie nuoširdžiai padėkojo už nakvynę.
Praėjusią vasarą įrengta dar viena tokia pat patalpa, į kurią policija pristato neblaivius smurto pavojų artimoje aplinkoje keliančius žmones. Nuo praėjusių metų liepos 1 d. pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, smurtautojui išrašę orderį, išprašo iš namų, ir, jei neturi kur dėtis, atveža čia. Nuo liepos iki sausio mėnesio čia pabuvojo 22 vyrai ir 5 moterys, kurie neblaivūs smurtavo artimoje aplinkoje. Beje, viena moteris čia buvo atvežta du kartus, o kitai nustatytas girtumas – 3,26 prom.
Nakvynės namuose – 11 etatų: dirba 9 individualios priežiūros darbuotojai, valytoja-sandėlininkė, pagalbinis darbininkas, psichologė ir vadovė. Rajono Savivaldybei pernai šios įstaigos išlaikymas kainavo 251 tūkst. 695,53 Eur, o šiemet numatyta skirti 275 tūkst. 300 Eur.

Virginija LAPIENĖ
Autorės nuotr.