Lyčių lygybės galimybių srityje pažanga dar minimali
Ko gero, ne vienas esame patyrę, kad Lietuvoje vis dar egzistuoja įvairių tipų diskriminacija. Žmonės yra diskriminuojami dėl lyties, socialinės padėties, amžiaus, negalios, kalbos, rasės, lytinės orientacijos ir kt.
Kalbamės su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos lygių galimybių koordinatore Sandra KALINAUSKAITE.
Projekte – modelio išbandymas
– Šiais metais kai kuriose šalies savivaldybėse, tarp jų ir Klaipėdos rajono, atsirado nauja pareigybė – lygių galimybių koordinatorius. Kokios yra pagrindinės koordinatoriaus funkcijos?
– Lietuvoje egzistuoja neigiamos nuostatos, kurios nukreiptos prieš tam tikras žmonių tapatybes apibrėžiančias savybes. Nors šalies įstatymai draudžia diskriminaciją net pagal 14 skirtingų pagrindų, tačiau iš dalies dėl šių neigiamų nuostatų tam tikros žmonių grupės patiria socialines nelygybes, skurdą bei atskirtį. Siekiant užkirsti kelią diskriminacijai ir užtikrinti lygių galimybių principų įgyvendinimą, Savivaldybėje dirba lygių galimybių koordinatorius. Pagrindinė koordinatoriaus funkcija yra rūpintis tinkamu lygių galimybių, moterų ir vyrų lygybės bei smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir pagalbos teikimo politikos formavimu, taip pat užtikrinti, kad visuomenėje būtų veiksmingai įgyvendinama diskriminacijos prevencija ir teikiama reikalinga pagalba.
Europos socialinio fondo agentūra šiais metais pradėjo vykdyti projektą „Koordinatorių modelio išbandymas ir lyčių lygybės politikos stiprinimas“, skirtą mažinti visų tipų diskriminaciją, skatinti lyčių lygybę Lietuvoje bei didinti visuomenės informuotumą apie lygias galimybes. Šis projektas yra bandomasis projektas, kuriame dalyvauja 5 savivaldybės, tarp jų ir Klaipėdos rajonas. Taip pat projekto metu bus išbandomas koordinatorių modelis, kuriuo bus siekiama didinti lygių galimybių, lyčių lygybės principų įgyvendinimą ir taikymą savivaldybėse.
– Kokius prioritetus savo veikloje nusimatėte Jūs? Ką pavyko konkrečiai nuveikti?
– Vienas iš pagrindinių prioritetų – tai situacijos analizė – statistinių duomenų rinkimas, planuojamos apklausos. Būtina įsivertinti tam tikrų žmonių grupių poreikius, nusistatyti esamas ir reikalingas integruoti priemones. Kitas etapas bus šių priemonių integravimas į Savivaldybės strateginius dokumentus. Taip pat stebiu teisinį reglamentavimą – vertinu naujai rengiamus Klaipėdos rajono savivaldybės teisės aktus. Įsitraukiau į smurto artimoje aplinkoje prevencijos komisijos veiklą. Manau, šiemet puikiai pavyko su kolegomis organizuoti konferenciją smurto artimoje aplinkoje tema. Taip pat svarbus prioritetas šviečiamosios bei informacinės veiklos, kampanijos – jų ateityje planuojame daugiau.
Klaipėdos rajono savivaldybės administracija taip pat tapo Lietuvos įvairovės chartijos asociacijos nare ir buvo įvertinta kaip labiausiai lygias galimybes pasirengusi užtikrinti savivaldybė Lietuvoje. Džiaugiuosi bendradarbiavimu su šia asociacija, gauname daug metodinės pagalbos, rekomendacijų. Šiais metais dalyvavome asociacijos įtraukios komunikacijos mentorystės programoje.
Rajone – kaip ir šalyje
– Kokios lygių galimybių tendencijos yra akivaizdžios mūsų rajono Savivaldybėje?
– Klaipėdos rajono savivaldybėje vyrauja bendros šalies tendencijos. Smurtas lyties pagrindu yra viena didžiausių lyčių nelygybės problemų. Kai 8 iš 10 nukentėjusiųjų nuo smurto artimoje aplinkoje yra moterys, akivaizdu, kad jos, kaip ir vaikai, turi didesnę riziką patirti smurtą. Lyčių stereotipai ir galios disbalansas yra tik kelios priežastys, kodėl šis smurtas vyksta.
Savižudybių statistika taip pat neramina, 4 iš 5 nusižudžiusiųjų yra vyrai. Statistiniai duomenys rodo, jog daugiau moterų yra įgijusios aukštąjį išsilavinimą, tačiau vyrų vidutinis darbo užmokestis išlieka šiek tiek didesnis. Mūsų rajone moterų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė yra 7 metais didesnė negu vyrų. Šis rodiklis galėtų būti gerinamas prevencinėmis sveikatos programomis vyrams.
Moterų ir vyrų užimtumo lygio atotrūkis 10 %. Remiantis lyčių lygybės stebėsenos tyrimu, rezultatai tarp vyrų ir moterų skiriasi 18 %, kas šalies kontekste atrodo gana neblogai. Net apie 7 % Klaipėdos rajono gyventojų yra asmenys su negalia, o reikšminga jų dalis sėkmingai įsitraukia į darbo rinką. Taip pat pastebimi galimybių apribojimai, susiję su gyvenamąja vieta. Kaimo vietovėse gyvenantys asmenys neretai susiduria su ribota švietimo ir darbo pasiūla, sudėtingesniu viešojo transporto, sveikatos priežiūros ir socialinių paslaugų prieinamumu.
Kalbant apie lyčių lygybę sprendimų priėmime Klaipėdos rajono savivaldybės administracijoje vadovaujančias pareigas užima 19 moterų ir 14 vyrų, o Savivaldybės tarybos nariais yra 13 moterų ir 14 vyrų, taip pat turime Klaipėdos rajonui Seime atstovaujančius 3 vyrus.
Reikia įtraukesnės aplinkos
– Neseniai paskelbtas lyčių lygybės indeksas ES. Lietuva pakilo 1 punktu. Bet kasdienybė rodo, kad dar yra kur pasitempti?
– Lietuva ES lyčių lygybės indekse šiemet surinko 65,8 balo ir iš 17 vietos pakilo į 16, tačiau vis dar atsilieka nuo ES vidurkio. Pažanga minimaliai augo – per metus pakilome 1,7 balo. Šalyje geriausia situacija fiksuojama darbo srityje, kurioje Lietuva užima 15 vietą (76,2 balo), viršydama ES vidurkį. Tačiau čia pastebimas profesinės segregacijos poveikis ir nevienodos sąlygos moterims ir vyrams. Išsilavinimo srityje mažesnį aukštojo išsilavinimo lygį turi vyrai, o tai siejama su profesine segregacija ir mokslų poreikiu moterų dominuojamose srityse.
Prasčiausias Lietuvos įvertinimas – pinigų srityje: balas sumažėjo nuo 71,2 iki 70,9, o vieta – nuo 24 iki 25. Čia įtakos turi atlyginimų skirtumai, didesnė moterų skurdo rizika bei su šeimos kūrimu susijusios karjeros pertraukos, kurių dažniau patiria moterys.
Galios srityje Lietuva užima 16 vietą su 55,5 balo. Čia ir buvo didžiausias pokytis, bet iš esmės tik dėl to, jog Lietuvos banko valdyboje padidėjo moterų skaičius. Tikimasi, kad lyčių pusiausvyrą įmonių valdybose pagerins naujai įsigalioję įstatymų pakeitimai, įgyvendinantys ES direktyvą, skatinančią didesnę moterų atstovybę vadovaujančiuose postuose.
Pažanga išties labai minimali ir pakilimas jokių aukštumų neindikuoja. Tačiau stagnacija kelyje lyčių lygybės link pastebima visoje Europoje, ne tik Lietuvoje.
– Ar Jūs pati esate patyrusi diskriminaciją lyties pagrindu? Ką patartumėte tiems, kurie susiduria su tokia problema?
– Tiesioginės diskriminacijos patyrusi nesu, tačiau tikrai dažnai susiduriu su jos apraiškomis. Buvusiose darbovietėse yra tekę girdėti, kur neva yra moters vieta ar kad „kai vyras kalba, moteris tyli“. Liūdniausia, jog organizacijos toleruoja tokį elgesį ir nesiima veiksmų įtraukesnei darbo aplinkai kurti, o darbuotojai bijo apie diskriminaciją pranešti. Klaipėdos rajono savivaldybėje veikia pranešimų kanalas, leidžiantis teikti ir anoniminius skundus.
Patyrę diskriminaciją galite kreiptis į lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą arba Valstybinę darbo inspekciją (jei diskriminacija pasireiškė darbo santykių srityje). Jei situacija susijusi su fiziniu, psichologiniu smurtu ar neapykantos nusikaltimu, galite pranešti policijai.
Kalbėjosi Vilija BUTKUVIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
