Magistrantūros studijos – asmenybės augimui

Ne kiekvienas po bakalauro studijų nusprendžia įgyti ir magistro laipsnį. Juk tai – dar dveji metai intensyvių studijų gilinant žinias arba renkantis naują sritį. Pokalbiui pasirinkome įvairaus amžiaus ir įvairių patirčių turinčius gargždiškius, siekusius dviejų pakopų aukštojo mokslo, pakalbinome ir tuos, kurie būdami abiturientai už puikiai išlaikytus brandos egzaminus buvo nominuoti premijomis, o tai įrodymas, kad jauni žmonės ir toliau sėkmingai kopė į mokslo aukštumas.

Sužavėjo erudicija

2014 metais „Vaivorykštės“ gimnaziją baigusi Kristina Albertyan buvo viena iš geriausiai besimokiusių abiturientų, tuomet nominuota 1 000 litų premija. Šios nominacijos iniciatorė jau dvylika metų yra „Bangos“ redakcija. Šiemet Kristina baigė prieš dvejus metus pasirinktas filosofijos magistrantūros studijas Vilniaus universitete. „Per studijas pagilinau jau turimas filosofijos žinias ir tobulėjau mokydamasi iš geriausių Lietuvos humanitarų, savo srities profesionalų“, – teigė Kristina.

Paklausta, kas labiausiai nustebino šiose studijose, magistrantė atsakė, kad būtent žavėjo dėstytojų erudicija ir atsidavimas savo profesijai. „Tai labai įkvepia ir palaiko norą tobulėti“, – pabrėžė K. Albertyan, kurios magistro pasirinkimą lėmė didžiulis susidomėjimas filosofija.

Visgi studijuota bakalauro sritis skiriasi – pašnekovė baigė politikos mokslus Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute (TPSMI). „Kol kas apie doktorantūrą nesvarstau, tačiau ir neatmetu galimybės ateityje grįžti prie mokslų“, – atskleidė ji.

Rinkosi tikslingai

Jauniausias Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys Vytautas Butkus, buvęs „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientas, taip pat buvo apdovanotas premija už puikiai išlaikytą istorijos egzaminą. Domėjimąsi šia mokslo sritimi jam įkvėpė gimnazijos istorijos mokytoja Vidutė Petrauskienė. Tačiau šiemet magistro studijas baigęs Vytautas istoriko keliu nepasuko. Jis teigė, kad tiek bakalauro, tiek magistro studijos – kryptingos. „Dar abiturientas būdamas apsisprendžiau studijuoti socialinius mokslus, ypač domino politika. Juokauju, gal čia įtaką padarė tai, kad buvau išrinktas „Vaivorykštės“ gimnazijos prezidentu? Kol mano bendraklasiai svajojo apie mokslus užsieniuose, aš audžiau mintį, kad noriu studijuoti prestižinėje aukštojoje mokykloje Lietuvoje ir būtent Vilniaus universitete“, – kalbėjo Vytautas. Jis akcentavo, kad studijos buvo stiprios, įdomios, o dėstė asmenybės, kurias dažnai matome ir televizijos ekranuose, ir spaudoje komentuojančias įvairius svarbius politinio gyvenimo įvykius tiek mūsų šalyje, tiek pasaulyje.

Komunikacijos magistro studijos, jo teigimu, buvo naujas išbandymas. „Galbūt pasikeitė mano vidinė motyvacija: išsisklaidė bakalauro studijų kurso draugai, su kuriais studijuodamas socialinę politiką darniai imdavomės bendrų projektų, dalyvavome Studentų atstovybės veikloje. Magistro studijose visuomeninė veikla prislopsta“, – apgailestavo pašnekovas.

Paklaustas, ar kada nors sieks doktorantūros, Vytautas pasidžiaugė, jog bakalauro darbo vertintoja siūlė temą gilinti doktorantūroje. Tačiau po magistro studijų pašnekovas sakėsi norintis kol kas nuo mokslų atsikvėpti. Visgi prisipažįsta pasvajojantis, kad galėtų vieną kitą paskaitą studentams paskaityti, susietą su savo magistriniu darbu.

Pasikeitė požiūris

Gargždiškė Aida Balsevičienė yra įgijusi net 2 magistro laipsnius – vaikystės pedagogikos Klaipėdos universitete ir specialiąją pedagogiką su specia­lizacija ugdymo koordinavimui Šiaulių universitete. „Gavau daugybę žinių. Žinoma, jos daugiau teorinės nei praktinės – nemažai psichologijos, filosofijos, į viską žvelgiama plačiau“, – kalbėjo moteris.

Ypač Šiauliuose ji pajuto, kad dėstytojai dalykus dėsto iš žmogiškosios pusės. „Mane stebino, kaip dėstytojai kalbėjo apie specialiųjų poreikių vaikų integravimą ugdymo įstaigose. Mąsčiau, kad mano požiūris buvo visai kitoks, tačiau dabar suprantu, jog dėstytojai buvo teisūs, – teigė A. Balsevičienė. – Juk vaikai turi būti integruoti į paprastas klases, kad aplinka būtų pritaikyta kiekvienam vaikui.“

Pašnekovė minėjo, kad pirmąjį magistro laipsnį Klaipėdoje įgijo tik dėl savęs, o antrąjį studijavo dėl darbo: „Daug metų dirbu su vaikais, todėl norėjau pagilinti žinias iš kompetentingų dėstytojų ir praplėsti požiūrį.“ A. Balsevičienė buvo gavusi pasiūlymą tęsti doktorantūros studijas, tačiau kol kas atsisakė. „Įgydama tokį laipsnį turėčiau dirbti universitete, viešinti mokslinius darbus spaudoje. Reikėtų būti ir arčiau Klaipėdos ar Šiaulių, todėl nenorėjau blaškytis“, – priežastį paaiškino magistrantė.

Įkvėpė doktorantūrai

Gidė Monika Vasylienė įrodė, kad siekti magistro laipsnio niekada nevėlu. Keturiasdešimtmetė gargždiškė teigė, jog studijas rinkosi susijusias su istorija, Baltijos regionu, ne tik Lietuvos, Latvijos, Estijos, bet buvusių ar esamų šalių aplink Baltijos jūrą, „Konkreti kryptis – karo istorija, ne tik apie pasaulinius, bet karus nuo seniausių laikų, politines peripetijas, kaip suprasti Baltijos regioną, kas yra baltų kalbos, kaip skaityti žemėlapius. Tačiau didžiausias akcentas – karas, taip pat partizaniniai sukilimai, vykę ne tik Lietuvoje, Lietuvos Nepriklausomybės karai, periodas tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų, stipriai analizuojami Švedijos, carinės Rusijos bei šiandieninės Rusijos klausimai“, – pasakojo M. Vasylienė. Pasak magistrantės, darbą rašė ir apie XVI–XVII a. karinę architektūrą. Ji akcentavo, kad studijos davė labai daug ne tik iš mokslo, bet ir iš žmogiškosios pusės. „Pirmiausia suteikė didelį pasitikėjimą savimi kaip moteriai, nes rašiau darbą stereotipiškai vyriška tema. Visada norėjau vienokių dalykų, bet maniau, jog tai ne mano nosiai, tačiau apie ką svajojau mokykloje, dabar esu pasiekusi. Tai pasiekiau ne tik kryptinga veikla, bet ir sutikusi žmones, kurie pastebėjo mano gabumų“, – dalijosi mintimis Monika.

Jos nuomone, daug paprasčiau mokytis be pertraukų, o kai keturiasdešimt, nebe tas susikaupimas, miegas, energija. Pasiryžimas siekti magistro laipsnio buvo didelis iššūkis, turima daugiau įsipareigojimų nei dvidešimties, tad baigti studijas tampa daug sunkiau. „Studijos padėjo suprasti, kaip svarbu dėlioti laiką ir prioritetus. Gido darbas sėkmingas tik tada, kai moki planuoti laiką minučių tikslumu. Dėl 15 metų patirties dirbant gide studijuoti buvo lengviau, žinojau, kada ir kam ruoštis“, – kalbėjo M. Vasylienė akcentuodama, jog šis magistro laipsnis nuramino karantino metu kilusius klausimus, ką dirbti, kai negali būti gidu. Ji įsitikinusi, kad su magistro diplomu prasiplečia galimybės dėstyti, mokyti, dirbti geriau apmokamus darbus. „Galiu drąsiai mąstyti apie darbą kitur: archyve, ruošti vadovėlius mokiniams, dirbti aukštesnėse pareigose. Labiausiai suteikė galimybę rašyti disertaciją, nors net minties neturėjau, kad sulauksiu tokio pasiūlymo. Aš jį priėmiau, tačiau kartais atrodo, kad save labiau nuvertini, nematai savo gabumų, o pastebi kiti žmonės – dėstytojai. Daugelį metų sulaukdavau pasiūlymų parašyti knygą apie keliones, tačiau nesijaučiau drąsi, o dabar, baigusi studijas, galiu tą padaryti“, – džiaugėsi gargždiškė.

Gabrielė ČIUNKAITĖ,

Robertas MACIUS

Asmeninių albumų nuotr.