„Maisto bankas“ palengvina stokojančiųjų dalią

R. Danupas: „Maisto banko“ tikslas – parama turėtų padėti išlaikyti motyvaciją neprarasti noro gyventi ir stotis ant kojų savarankiškam gyvenimui.“

Prieš 7 metus Klaipėdoje įkurtas labdaros ir paramos fondo „Maisto bankas“ padalinys koordinuoja paramą maistu stokojantiesiems uostamiestyje ir Vakarų Lietuvoje. „Maisto banko“ pagrindinis tikslas – kovoti su maisto švaistymu. Jis atiduodamas nepasiturintiems gyventojams, siekiant palengvinti jų padėtį. Kalėdų stebuklas kiekvieną dieną, kai „Maisto bankas“ sulaukia savanorių, žmonės dalijasi gerumu, kai maistas keliauja ant stokojančiųjų stalo.

Gerų širdžių akcija

„Maisto bankas“ maisto produktais remia skurstančius bei maitina sunkiai gyvenančius klaipėdiškius. Ši nevyriausybinė organizacija šeimininkauja labdaros valgykloje Klaipėdoje. Iš viso uostamiestyje veikia 3 labdaros valgyklos.

Apie „Maisto banką“ Klaipėdos rajono žmonės išgirsta du kartus per metus – pavasarį ir rudenį, kai rengiamos visuotinės akcijos prekybos centruose ir žmonės kviečiami labdarai nupirkti ilgai negendančių maisto produktų. Beje, ir Gargžduose, ir Priekulėje akcija vis labiau įsibėgėja – kiekvieną kartą žmonės dosniau aukoja. Ir tai galima vadinti gerų širdžių akcija. Joje maisto produktus gali rinkti ir valstybinės įstaigos, ir nevyriausybinės organizacijos, dirbančios socialinį darbą bei pasirašiusios bendradarbiavimo sutartį su „Maisto banku“. O prisidėti gali kiekvienas, kas nori ir gali dalintis su vargstančiuoju.

„Maisto bankas“ trečius metus į Klaipėdos rajono seniūnijas pristato už Europos Sąjungos lėšas įsigytus maisto produktus, skirtus nepasiturintiems gyventojams. Juos dalija seniūnijų socialiniai darbuotojai. Arčiausiai paramos gavėjų esantis „Maisto bankas“ sulaukia įvairiausių nepelnytų priekaištų: ne iš tokių maisto produktų sudaryti paketai, nekokybiški produktai, netinkama pakuotė, nes byra cukrus, kruopos… „Betgi mes tik pristatome į seniūnijas tai, ką atveža tiekėjai“, – dėstė R. Danupas.

Tonos maisto vargstantiesiems

Tačiau didžiausias „Maisto banko“ projektas – kasdieninis darbas renkant maistą – paskutinės dienos galiojimo produktus iš prekybos centrų IKI ir „Rimi“, o iš „Maximos“ – duonos gaminius. Tai fasuoti paskutinės pardavimo dienos maisto produktai, kurie iš prekybininkų lentynų išimami, nes nespėta parduoti, tai yra pieno, mėsos gaminiai, saldumynai, daržovės, vaisiai, kuriuos dar galima valgyti kelias dienas.

„Gargžduose esame sudarę sutartis su keliomis įstaigomis, kurios tapo mūsų bendradarbiais. Tai Gargždų socialinių paslaugų centras, kurio vienas iš padalinių – nakvynės namai, Klaipėdos rajono paramos šeimai centras. Nuo šio rudens bendradarbiais tapo Lapių globos grupė. Mes ieškome naujų paramos gavėjų – bendradarbių“, – kalbėjo R. Danupas. Jis pridūrė, kad nuo vasaros vidurio sustabdytas bendradarbiavimas su Gargždų vaikų dienos centru „Pastogė“.

Paskutinės dienos galiojimo produktus iš „Maisto banko“ gauna ir Klaipėdos rajono Žemaičių draugija. Jie skiriami Endriejavo seniūnijos gyventojams, kurių socialinę padėtį nustatė socialinė darbuotoja. Šiemet iki spalio 1 d. ši draugija gavo 6,5 tonos paskutinės dienos galiojimo maisto produktų. Pasak R. Danupo, tai didžiulė parama stokojantiems žmonėms.

Jo teigimu, šiemet vien iš Gargždų IKI parduotuvės gauta ir išdalinta apie 12 tonų šių maisto produktų. Klaipėdos rajono paramos šeimai centras juos dalijo nepasiturintiems klientams, Gargždų socialinių paslaugų centras – 79 klientams – nakvynės namų gyventojams, Vaikų dienos centro lankytojams.

Priekulėje šią paramą gauna Priekulės socialinių paslaugų centras bei Klaipėdos miesto gausių šeimų draugijos „Šeimyna“ dalis šeimų, gyvenančių Dituvoje, Drevernoje, Ketvergiuose.

Iš Priekulės IKI šiemet gauta 11,5 t paskutinės dienos galiojimo produktų.

Išdrįsti paprašyti

„Kartais žmonės paramos kreipiasi tiesiai į „Maisto banką“, – dėstė R. Danupas. – Tuomet ieškome toje vietovėje dirbančių socialinių darbuotojų, kurie įvertintų jų realią situaciją. Labiausiai norime padėti dirbančioms mažas pajamas gaunančioms šeimoms, vienišoms mamoms ar tėvams, auginantiems vaikus, kad jie neprarastų motyvacijos dirbti. Juk gavus maisto krepšelį, galima pinigus taupyti kitoms reikmėms.“

Pašnekovas akcentavo, kad labdaros pagrindinė taisyklė: jeigu vieno šeimos nario pajamos per mėnesį 204 eurai, tai jis turi teisę gauti paramą maistu. „Šiek tiek daugiau gaunančioms šeimoms taip pat galime padėti – jas motyvuoti. Yra jautrių situacijų – mums svarbus kiekvienas žmogus, nesvarbu, senjoras ar vaikas“, – sakė R. Danupas.

Jis gyrė Klaipėdos rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėją Dalią Gumuliauskienę, kuri nuoširdi „Maisto banko“ savanorė, visada išgirstanti, suprantanti ir padedanti. Seniūnijose dirbančios socialinės darbuotojos taip pat savanoriauja stengdamosi, kad aplinkiniams būtų geriau.

„Nenoriu tikėti, kad Lietuvoje žmogus mirtų iš bado“, – kalbėjo R. Danupas.

Tačiau jis pripažino, kad gauti paramą sunku – duoti lengviau. „Reikia bendruomenei išdrįsti pastebėti skurstantįjį ir per socialinį darbuotoją pasiūlyti ištiesti ranką gyventi oriai“, – sakė „Maisto banko“ padalinio vadovas.

• Kalėdų stebuklas – kiekviena diena, kai „Maisto bankas“ sulaukia savanorių, žmonės dalijasi gerumu, kai maistas keliauja ant stokojančiųjų stalo.
• Praėjusį pirmadienį „Maisto banke“ dirbo 14 savanorių.
• Klaipėdos labdaros valgykloje buvo pamaitinta 50 valgytojų, kurie gavo sriubos, košės, duonos ir gėrimo.
• Pirmadienį 6 organizacijoms išdalijo 1 650 kg paskutinės dienos galiojimo produktų.
• Savanoriai 4 valandas klaipėdiškiams dalijo nemokamus maisto paketus iš Europos paramos fondo.