Mamą su dukra sieja ir šeimyninis verslas

Autorės nuotr.: kurti naujus žaislus ir figūras iš porolono ir odos tiek I. Bernotienei, tiek dukrai A. Rapalienei – ne tik darbas, bet ir malonumas. Visi keturi Irenos anūkai išbandė porolonines spalvingas mašinytes, kurių ratai nebraižo grindų, kubus, baseinus, čiužinius.

Prieš devynerius metus Gargžduose įkurtos šeimos įmonės „Trys drakonai“ poroloniniai gaminiai – kaladės, įvairios figūros, žaislai, čiužiniai vaikų sportui ir miegui, kamuoliukų baseinai – vaikų mėgstami ir namuose, ir žaidimų kambariuose, ir darželiuose ar kitose įstaigose. Kaip kilo mintis imtis verslo, Irena Bernotienė su dukra Aurelija Rapaliene pasakojo linksmai viena kitą pertraukdamos, nes darbas joms – malonumas, o buvimas kasdien kartu nekelia jokios įtampos.

Paskatino bankrotas

Kas žino, jei ne baldų įmonės, kurioje 10 metų dirbo I. Bernotienė, bankrotas, gal „Trys drakonai“ taip ir būtų likusi tik pravardė, o ne įmonės pavadinimas. Netekusi darbo naginga gargždiškė nusprendė imtis to, ką išmanė nuo vaikystės – siuvimo. „Mano senelis buvo kriaučius, mama, 14 metų likusi našlaitė, duoną užsidirbdavo iš siuvimo. O aš dar į mokyklą nėjau, bet jau siuvau. Tai puikiai sugeba ir mano sesuo, o anūkė žada būti dizainerė“, – apie siuvėjų giminės genus pasakojo Irena. Mamos sumanymui namuose siūti pritarė visa šeima: vyras, dukra Aurelija ir sūnus Vaidas. „Kartą mūsų paprašė pasiūti poroloninį gaminį vaikui, turinčiam judėjimo negalią. Sūnui kilo idėjų. Taip ir prasidėjo šeimyninis verslas“, – jo pradžią prisiminė moteris. Sukti galvos dėl įmonės pavadinimo irgi nereikėjo. „Vaikystėje vaikai Vaidą pravardžiavo drakonu, nes tuo metu rodė animacinį filmuką apie šykštų drakoniuką. Kai Vaidas nustojo į kiemą neštis mašinėles, kurias draugai aplaužydavo, jam kaip mat prilipo Drakono pravardė. Šeimos nariai irgi ją gavo…“ – šypsojosi mama su dukra, pasiūliusia įmonę pavadinti „Trys drakonai“. Tačiau šykštumu jų niekas nedrįstų apkaltinti: kasmet bent vieną poroloninį rankų darbo gaminį šeima parduoda su didele nuolaida. „Mums tik atsiperka medžiagos, darbo neskaičiuojame. Geriau duoti negu imti“, – tokia filosofija Irena ir Aurelija vadovaujasi ir versle, ir kasdienybėje. Surinkusi metus kauptas odos atraižas jauna moteris neseniai jas perdavė VšĮ „Revilita“, kuri panaudos savo užsiėmimuose su neįgaliais vaikais ir suaugusiaisiais.

Asmeninio archyvo nuotr.: vieną dieną mažieji drakoniukai, Irenos anūkai, močiutės ir tetos Aurelijos gaminiais džiaugėsi vaikų žaidimų kambaryje. Spalvinga įvairovė

„Pamenu, vaikas būdama vienai savo mokytojai pasakiau, kad mano mamytė gražiai siuva, gal mokytoja nori ateiti, kad ką nors pasiūtų“, – prisiminusi juokėsi Aurelija. Jos mama Irena tikrai gali pasiūti bet kurį moterišką drabužį: suknelę, sijoną, kostiumėlį, palaidinę ir net paltą, o mėnesį prieš mokslo metų pradžią siuva mokyklines uniformas, tačiau daugiau monotonijos šios gargždiškės darbe nėra. Irena prisiminė, kad buvo susilaužiusi ranką, bet ir tada dirbo: dukra traukė medžiagą, o ji siuvo.

„Poroloninius gaminius siuvame namuose pagal užsakymus. Aš užsiimu reklama socialiniuose tinkluose, iškerpu kai kurias detales iš odos, įsiuvu užtrauktukus, o mama atlieka likusį darbą, – pasakojo Aurelija. – Ji ir direktorė, ir valytoja.“ Visos naudojamos medžiagos atitinka ES reikalavimus, turi reikiamus sertifikatus. „Esant poreikiui galime ieškoti kliento reikalavimus atitinkančių medžiagų, pavyzdžiui, nedegių. Naudojame baldinius poroloną, odą, siūlus, specialią tvirtą fanerą. Mums svarbi gaminio kokybė. Paprasčiau būtų kai kurias detales priklijuoti, bet tai neužtikrins ilgaamžiškumo“, – dėstė patyrusi siuvėja Irena. Kai buvo rengiama Druskininkuose sniego arena, „Trys drakonai“ sulaukė pasiūlymo, tačiau poroloniniai gaminiai nėra pigūs, tad čiužinių arenos sienoms iš gargždiškių verslininkių taip ir neužsakė.

„Mūsų kurtų gaminių galima pamatyti vaikų žaidimų kambariuose Klaipėdoje ir kituose miestuose, kai kurie tėvai perka namams, nes jie saugūs. Esame siuntę net į užsienį. Naujausias sumanymas – maži kubiukai su raidėmis ir skaičiais, kad vaikai ne tik žaistų, bet ir lavintųsi. Be to, mes bendradarbiaujame su baldų gamybos įmonėmis, tad galime apsiūti baldų poroloną“, – vardijo Aurelija, dalį laiko skirianti dar vienai įmonės veiklai – dažasvydžiui.

Kviesti policiją?

Iš Amerikos dažasvydžio įrangą parvežęs Aurelijos brolis Vaidas pirmiausia pasiūlė ją išbandyti šeimai. Tais metais per Velykas pas senelius kaime jie pasidalijo į dvi komandas ir pradėjo… „Pykšt pykšt, o kaimynai pro langus stebėjo, kaip lakstome ir slapstomės vieni nuo kitų tai sode, tai už tvarto, tai už namo ir svarstė, ar nereikia kviesti policiją“, – juokėsi prisiminusi Aurelijos mama.

Prieš 12 metų netoli Gargždų karjerų beržynėlyje atsirado medinės ir plastikinės sienelės, skirtos dažasvydžio pramogoms. Bernotų šeima iškirto menkaverčius krūmus, nupjovė žolę, ir dabar ši teritorija panaši į parką. „Nuomojame dažasvydžio įrangą ir vaikams, ir suaugusiesiems. Ją galima naudoti tam skirtoje teritorijoje, būna, kai pageidauja ją vežtis į pasirinktą vietą. Populiarus dažasvydis ypač per vaikų gimtadienius, nes taip jie gali išsidūkti gamtoje“, – pasakojo Aurelija, besižavinti šia pramoga. Ji priima užsakymus, nuomoja inventorių, instruktuoja, pamoko žaisti. 2–3 valandos gamtoje aktyviai judant vaikams – geriausia šventė. Jei nėra daugiau užsakymų, Aurelija leidžia vaikams siausti ilgiau. Čia pat jie žaidžia ir slėpynes, ir gaudynes. Beržynėlyje Bernotai yra padarę stalą ir suoliuką, kad vaikai su tėveliais galėtų pailsėti, užkąsti, net specialiai padarė šašlykinę, jei nori išsikepti šašlykų.

Paklausta apie pramogautojų elgesį, Aurelija neslėpė, kad yra buvę visko: „Daugiau problemų su suaugusiaisiais. Perspėjame, kad atvažiuotų blaivūs, tačiau kartą vienam vyriškiui nedaviau dažasvydžio šautuvo, nes galėjo sužeisti kitą. Vis dėlto žmonės tampa kultūringesni, retai randame šiukšlių, numestų butelių. Priimdama užsakymą paprašau, kad nesivežtų vienkartinių popierinių ar plastikinių indų – mes tausojame gamtą, todėl nupirkome daugkartinio naudojimo indų, kuriuos nuomojame kartu su dažasvydžio kamuoliukais ir kaukėmis.“

Nors dažasvydis labiau sezoninė pramoga, Aurelija jau turi užsakymų ir žiemai. Du sūnus auginanti jauna mama džiaugiasi, kad šeimos įmonei „Trys drakonai“ netrūksta idėjų ir optimizmo, kad save realizuoja ir bendraudama su vaikais bei jaunimu, pamėgusiu dažasvydį.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content