Mano basakojės vaikystės šviesa

1950 m. gegužę įsiamžino Jocių mokyklėlės mokiniai ir jų mokytoja A. Kniukštaitė. Vaikai basi, bet laimingi. Trečiokė J. Norvilaitė sėdi pirmoji iš kairės.

 

Kartais aš noriu sugrįžti į vaikystę ir patirti tą džiaugsmą, kai pirmą kartą peržengiau savo mokyk­los slenkstį. Tai buvo prieš 70 metų Jocių kaime. Iki šiol prisimenu pirmąją Mokytoją, kurią visi gerbėme ir mylėjome.

Šioje mokyklėlėje išmokau skaityti, skaičiuoti, rašyti, pažinti pasaulį. Suprantu, kad mokykla davė labai daug žinių ir neįkainojamų patirčių. Svarbiausia – gerbti žmones, ypač pedagogus.

Mokytojas… Kiekvienas turime savo mokytoją, dar vaikystėje įžengusį į mūsų širdis ir palikusį negęstančios saulės spindulį.

Mūsų mokykla buvo įkurta 1947 m. pas Jocių kaimo ūkininką. Buvo sunkus pokaris: trūko duonos, transporto priemonių, elektros, drabužių, apavo. Į mokyklą susirinko mokiniai iš gretimų kaimų, gal apie 50 vaikų. Keturios klasės, o mokytoja viena. Mus mokė Anelė Kniukštaitė – drausmės, mandagumo. Gerbėme savo mokytoją, jos klausėme, visi norėjome mokytis.

Mokykla buvo įsikūrusi puikioje vietoje: aplinkui krūmai, iš vienos pusės juosė miškelis, kitoje – sruveno upelis. Ten buvo ir visų mėgstamas kalnelis. Žiemą kai kas nuo jo leisdavosi rogutėmis, o kai kas – klumpėmis. Pavasarį ir rudenį žaisdavome ir supdavomės sūpuoklėse, kurias įrengė ūkininko sūnūs. Visi pasisupdavome – nesutarimų nekildavo. Tuomet negirdėjome jokių patyčių, užgauliojimų – buvome visi lygūs, nes vyžoti ir klumpėti, o pavasarį ir rudenį – basakojai.

Mokytoja A. Kniukštaitė buvo tikras kaimo švyturys. Švenčių metu mums ruošdavo programėles, vasaros sporto šventes, ekskursijas. Ji dirbo ir su kaimo jaunimu, Atsimenu, buvo pastatę spektaklį pagal Juozo Baltušio kūrinį „Gieda gaideliai“, ir netgi vaidino kaimyninėje mokykloje.

Ketvirtoje klasėje laikėme 6 egzaminus. Teko 10 kilometrų kulniuoti į Veiviržėnų mokyklą. Išeidavome ankstų rytą, nes jokios transporto priemonės nebuvo.

Liko gražiausi prisiminimai, nes turėjome nuostabią Mokytoją, kuri mus mylėjo ir mes ją mylėjome.

Janina NORVILAITĖ-VARANAUSKIENĖ

Nuotr. iš asm. archyvo

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content