Matematiniuose skaičiavimuose apsirinka ne tik mokiniai, bet ir politikai

Netiksliai pagarsinti ugdymo pasiekimų rezultatų duomenys gali iškreipti tikrąją švietimo situaciją, netinkamai informuoti visuomenę. Taip galėjo atsitikti tiems, kurie gyvai ar nuotoliniu būdu dalyvavo rugpjūčio pabaigoje vykusioje Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos opozicijos valandoje. Joje Tarybos narys Martynas Martišauskas, kalbėdamas apie švietimo rodiklius Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose, nurodė netikslius matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus. Ši situacija aptarta Savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komiteto posėdyje.
Paviešinti rodikliai – netikslūs
Priminsime, kad rugpjūčio pabaigoje vykusioje opozicijos valandoje Tarybos narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas M. Martišauskas vicemerės Violetos Riaukienės teiravosi apie švietimą rajone ir mokinių matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patik­rinimo (PUPP) rezultatų rodik­lius. „Iš paskutiniųjų mokyklų ataskaitų matyti, kad dešimtokų matematikos patikrinimuose rajono pagrindinės mokyklos ir gimnazijos nuo šalies vidurkio, kuris yra 6,44 balo, atsilieka“, – mažumos valandoje komentavo politikas.
Kaip mažumos valandoje teigė M. Martišauskas, esą Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazija nuo šalies vidurkio atsilieka 3 balais, Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazija – 1 balu. Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijoje minimalaus balo nepasiekė 25 proc., o patenkinamai išlaikė 51 proc. moksleivių. Vėžaičių pagrindinė mokykla nuo šalies vidurkio atsilieka 2,84 balo. Kretingalės pagrindinėje mokykloje mažiausias atotrūkis tarp visų pagrindinių mokyklų, kuris siekia 1,4 balo.
Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. Loreta Piaulokaitė-Motuzienė rugsėjo 19 d. Švietimo, kultūros ir sporto komitete teigė, kad kaip komiteto pirmininkė gavo Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyriaus laišką. Jame nurodoma, kad „Bangoje“ išspausdintame straipsnyje „Mažumos valandoje – kirčiai valdančiajai daugumai dėl viešojo transporto, kelių ir švietimo“ Tarybos nario M. Martišausko pagarsinti šalies matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai yra netikslūs, dėl to neteisingi ir rajono ugdymo įstaigų apibendrinti rezultatai.
Posėdyje – rekomendacija
„Bangai“ pasiteiravus apie netikslumus, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir sporto skyrius informavo, kad šalies matematikos PUPP balų vidurkis 2024 m. siekė 5,52 balo, o ne 6,44, kaip skelbė Tarybos narys. Klaipėdos rajone balų vidurkis yra 4,95.
Pasak Švietimo ir sporto skyriaus, rezultatai pagal atskiras mokyklas 2024 metais, skirtingai nuo ankstesniųjų metų, Nacionalinės švietimo agentūros nėra paviešinti. Kiekviena mokykla duomenis gauna tiesiogiai ir jie yra skirti tos mokyklos administracijai. Švietimo ir sporto skyrius šių duomenų taip pat negali viešinti.
„Švietimo ir sporto skyrius apie Savivaldybės tarybos nario M. Martišausko pateiktus neteisingus duomenis informavo Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkę L. Piaulokaitę-Motuzienę. „Bangos“ laikraštis pateikė tokią informaciją, kurią išsakė Tarybos narys M. Martišauskas. Jei neteisingą, klaidingą informaciją būtų pateikę „Bangos“ laikraščio žurnalistai, tikėtina, kad Švietimo ir sporto skyrius laikraščio redakciją irgi būtų informavęs“, – teigiama „Bangai“ pateiktame atsakyme.
Švietimo, kultūros ir sporto komiteto pirmininkė dr. L. Piaulokaitė-Motuzienė posėdyje atkreipė dėmesį, kad įžvelgia abiejų pusių neatsakingumą: tiek Švietimo ir sporto skyriaus, tiek Tarybos nario. Jam buvo pateikta rekomendacija atsakingiau tikrinti skaičius, ji taip pat pagarsinta ir visiems Tarybos nariams. O Švietimo ir sporto skyriui buvo rekomenduota ugdymo pasiekimų rezultatus, jų suvestines viešinti Klaipėdos rajono savivaldybės internetinėje svetainėje, kai juos paskelbia Nacionalinė švietimo agentūra. Taip būtų išvengiama faktinių netikslumų, nes informaciją būtų galima pasitikrinti Savivaldybės puslapyje.
Rėmėsi mokyklų ataskaitomis
Tarybos narys M. Martišauskas „Bangai“ komentavo, kad nori atsiprašyti vietos švietimo bendruomenės, kolegų ir gyventojų, jog dukart nepatikrino skelbiamos informacijos ir suklydo. „Tiek man, tiek kolegoms Taryboje ir bendrai mums, kaip visuomenei, reikėtų visada tik­rinti mums pateikiamą informaciją. Nesvarbu, ar tai būtų mokyklų rezultatai, rinkimuose deklaruojami pažadai, ar kasdien skaitmeninėje erdvėje mus vis bandanti pasiekti dezinformacija, bet kokią informaciją reikia tikrinti visuomet“, – samprotavo politikas. Jis paaiškino, kad užduodamas klausimą švietimą kuruojančiai vicemerei rėmėsi Klaipėdos rajono 2023 m. pagrindinių ir gimnazijų mokyklų ataskaitomis, kurias svarstė 2024 m. kovo mėn. Tarybos posėdyje.
Pasak M. Martišausko, šiose ataskaitose buvo skelbiami mokyklų matematikos PUPP patikrinimų rezultatai. Viena iš ugdymo įstaigų ataskaitoje paskelbė tuometinį 10 klasės matematikos PUPP šalies vidurkį, o jis buvo netikslus. Pačius palyginimus Tarybos narys rinko savarankiškai iš mokyklų ataskaitų.
Telktis kokybiškiems pokyčiams
Paklaustas, kaip vertina Švietimo, kultūros ir sporto komiteto rekomendacijas, politikas teigė, kad tai – teisingos pastabos. „Bet esu įsitikinęs, jog ne čia yra pagrindinė klausimo problema, nes, nepaisant skaičių patikslinimų, mūsų mokyklų matematikos PUPP rezultatų atotrūkiai išlieka nemaži nuo šalies vidurkio. Džiaugiuosi, jog klausimas apie mūsų mokyklų švietimo rezultatus šiandien bent jau tvyro ore, tikiuosi, jog jis bus aktualus ir po rudens pradžios“, – vylėsi M. Martišauskas.
Tarybos narys akcentavo, jog norėtų, kad Taryba ne tik vieni kitiems teiktų rekomendacijas dėl teisingo duomenų rinkimo ir pateikimo, bet teiktų savo idėjas ir sprendimus dėl švietimo situacijos gerinimo. „Turiu viltį, jog, be politinių angažuotumų ir be primityvių kaltinimų Vyriausybei, visgi pradėsime bendras sprendimų paieškas dėl geresnės švietimo situacijos ateityje. Kviesčiau valdančiuosius, turinčius didelį pasitikėjimo mandatą, telkti rajono akademinę, politinę ir tėvų bendruomenę dėl rajono švietimo kokybės teigiamų pokyčių, kurių rezultatus pamatome žymiai vėliau. Kaip Savivaldybė turėtume stipriau išnaudoti savo autonomijos galimybes, ieškoti individualizuotų sprendimų, kuriais galėtume gerinti rajono vaikų vienodo starto galimybes, į mokyklas pritraukti gamtos mokslų ir kitų sričių mokytojus. Suprantu, kad kartais lengviau kaltinti Švietimo ir mokslo ministeriją, bet ateityje laukia dar didesnių iššūkių nei šiandien, juos anksčiau ar vėliau teks spręsti kartu“, – savo nuomonę dėstė M. Martišauskas.
Gabrielė ČIUNKAITĖ
Asociatyvi nuotr.