Mažoje mokykloje Gobergiškėje – lyg didelėje šeimoje

Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus mokiniai Kovo 11-ąją pasitiko su trispalvėmis gėlėmis, kurių pieva džiugins ir praeivius.

Gargždų „Minijos“ progimnazija šiemet švenčia jubiliejų – 80 metų sukaktį, o praėjusį rudenį 135 metai sukako progimnazijos Gobergiškės skyriui. Papasakoti apie mažos mokyklos, kurioje mokosi 35 vaikai, privalumus paprašė jos ugdytinių tėveliai, ypatingai vertinantys pedagogų darbą.
Dirba specialistai
„Gyvename jaukiai, gražiai, kaip namuose, su džiaugsmu tiek mes, tiek vaikai einame į mokyklą. Joje kuriame, realizuojame savo svajones“, – tokiais žodžiais Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriuje pasitiko pedagogė Rasa Meilytė-Jurjonienė.
Šiuo metu čia ugdomi 35 vaikai: dešimt lanko priešmokyklinę grupę (mokytoja Laura Siminavičienė), vienuolika 1 ir 3 jungtines klases (mokytoja Akvilė Šveistrienė) ir keturiolika 2 ir 4 jungtines klases (R. Meilytė-Jurjonienė). Mokykloje yra dvi mokinio padėjėjos – Rima Rupšienė ir Danutė Virmauskaitė. „Pailgintos dienos grupės mokytoja dirba Regina Srėbalienė, kuri pusmetį pailsėjo, išėjusi į užtarnautą poilsį, ir vėl grįžo į įstaigą“, – pasakojo 35 metus Gobergiškės skyriuje dirbanti R. Meilytė-Jurjonienė. Į „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyrių iš Gargždų atvažiuoja muzikos, tikybos mokytojai, logopedas, psichologas, socialinis darbuotojas, sveikatos priežiūros specialistas.

L. Siminavičienė (kairėje) ir R. Meilytė-Jurjonienė pasakojo, kad Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 35-erių metų sukaktį su mokiniais minės spalvingai ir nuotaikingai.

Iš miesto – į kaimą
Priešmokyklinio ugdymo mokytoja Laura Siminavičienė, gyvenanti Dauparų–Kvietinių seniūnijoje, kai dukrą reikėjo leisti į mokyklą, su vyru svarstė, gal rinktis Klaipėdos licėjų. Kai apsilankė Gobergiškės skyriuje, suprato, kad mažoje mokykloje netoli namų vaikai ir jaučiasi kaip namuose, tad nusprendė į miestą dukros nevežti. Laura, sužinojusi, kad Gobergiškės skyriuje reikalingas priešmokyklinio ugdymo pedagogas, paliko darbą vienoje Klaipėdos mokykloje ir nusprendė tapti kaimo mokytoja. „Daug kas atkalbinėjo, kad nelįsčiau į kaimo mokyklą, sakė, jog suvargsiu, būsiu eilinė kaimo mokytoja. Aš su jais nesutikau. Pradėjau dirbti praėjusį rugsėjį ir nė kiek nesigailiu, atvirkščiai – džiaugiuosi“, – šypsojosi energinga mokytoja, Gobergiškės skyriuje dirbanti pagal terminuotą darbo sutartį. Jei pasibaigus mokslo metams teks atsisveikinti, jau dabar sako, kad bus liūdna. „Ateityje darbo ieškosiu tik mažoje mokykloje. Juk visai kas kita, jei klasėje dešimt priešmokyklinukų, o miesto mokyklose – per dvidešimt. Prie kiekvieno vaiko gali prieiti, paaiškinti, apie kiekvieną žinai viską. Be to, kaip pedagogas gali atsiskleisti, tarp kolegų nėra konkurencijos“, – darbo mažoje mokykloje privalumus vardijo Laura. Ji prisipažino, kad pradėdama dirbti nerimavo dėl jungtinių klasių, tačiau stebėdama dukrą suprato, kad per pamokas ji gauna daugiau žinių, vyresnieji mokosi globoti mažesnius, o šie mokosi iš vyresnių. „Matau tik pliusus. Sprendžiu ir pagal savo vaiką. Ji, antrokė, jaučia pasididžiavimą, kad mokosi kartu su ketvirtokais. Daug kas sako, kad iš mūsų mokyklėlės vaikai išeina kitokie: švelnesni, kūrybiškesni, supratingesni“, – pastebėjimais dalijosi L. Siminavičienė.
Dalyviais tampa visi
„Apie kaimo mokyklas mažai kalbama, o jose verda gyvenimas. Mes gyvename kaip didelė šeima“, – sakė pedagogė R. Meilytė-Jurjonienė. Didelę pedagoginę patirtį sukaupusi Rasa įsitikinusi, kad visos problemos yra išsprendžiamos. Mokydamos ugdytinius neperžengti kito vaiko ribų, suprasti bendraamžius, pedagogės sugeba užkirsti kelią patyčioms. O šiais laikais aktualią problemą dėl telefonų mokykloje sprendžia bendru sutarimu: galima paskambinti, jei yra reikalas. Mokyklos aplinka saugi: uždaroje aikštelėje vaikai žaidžia, supasi, tad, pasak pedagogių, telefonams nėra laiko. Mokykla bendradarbiauja su Klaipėdos rajono savivaldybės Jono Lankučio viešosios bibliotekos Dauparų filialu, vaikai dažnai ten lankosi su mokytojomis.
„Kasmet mokykloje vyksta daug renginių: Rugsėjo1-oji, Rudenėlio šventė, Kalėdų ratas su bažnyčios atstovais, kalėdinės eglutės šventė, Sausio 13-osios rytmetis. Visada minime valstybės šventes. Mokytojai Laurai kilo mintis Vasario 16-ajai papuošti mokyklą trispalve, ant langų trispalvės užuolaidos – irgi jos idėja. Į kūrybinį procesą pedagogė įtraukia ir ugdytinių tėvelius“, – džiaugėsi R. Meilytė-Jurjonienė jauna ir entuziastinga kolege. Per mokinių atostogas pedagogės paruošė salę Kovo 11-ajai, o iš putplasčio padarė ir nuspalvino tris dideles širdis.
Žinoma, kūrybingos pedagogės nepristigs idėjų nei artėjant šv. Velykoms, nei Šeimos dienai. Kadangi tėveliai auklėdami vaikus atlieka ne mažiau svarbų vaidmenį, pernai buvo nuspręsta švęsti ne Mamos, bet Šeimos dieną. Tokiuose renginiuose visi vaikai yra atlikėjai, o bendra veikla juos dar labiau suartina. „Žinoma, norint tėvelius nustebinti, pradžiuginti, sujaudinti, reikia pastangų. Mūsų vaikai ir šoka, ir dainuoja, ir deklamuoja, ir vaidina – visi 35 kaip pagrindiniai aktoriai. Mokome vaikus laikysenos, scenos kultūros“, – pasakojo R. Meilytė-Jurjonienė. L. Siminavičienė sakė, kad pedagogės kasdien tėvams internetu išsiunčia apie 20–40 nuotraukų, kuriose užfiksuota vaikų kasdienė veikla, ir aprašymą, ką jie veikė. Jeigu vyksta renginys, ekskursija, nuotraukų būna ir dvigubai daugiau.


Tėvai patenkinti
Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Gobergiškės skyrių lankiusių Gyčio ir Vytaro mama Raimonda Urbikienė sakė net nesvarsčiusi, ar sūnus leisti į mokyklą arti namų, ar į Gargždus:
– Nematau nė vieno mažos kaimo mokyklėlės minuso. Mes gyvename visai šalia. Vyresnysis sūnus Gytis jau baigė šią mokyklą. Jį mokė mokytoja Rasa. Pas ją pereis ir jaunėlis, kurį pirmai klasei ruošia mokytoja Laura. Puiku, kad labai nedaug mokinių klasėje, jei reikia, mokytoja ne kartą ir ne du prieina prie vaiko, mokymosi atmosfera kaip namie. Vaikai išmokomi mokytis, yra smalsūs. Pasiekti tai didelėje klasėje labai sunku. Mano klasės draugai, kurie ateidavo iš mažų mokyklų, kur jungtinės klasės, buvo kitokie. Jungtinė klasė – pliusas. Kai kurie tėvai, kurių vaikai lankė Gobergiškės darželį, svarstė, kaip čia bus, bet aš buvau tikra, kad viskas bus gerai.


Jokūbo tėtis Mindaugas Rubužis irgi vertina mažos mokyklos privalumus:
– Mažos klasės, tai ir mokytojų galimybės geresnės, daugiau dėmesio kiekvienam vaikui. Mažose mokyklose, manau, mokytojai dirba labiau iš idėjos. Mūsų Jokūbas lankė Gargždų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ Gobergiškės skyrių ir nesigailime, kad dabar jis – Gobergiškės skyriaus priešmokyklinukas. Mokytoja Laura labai kūrybinga ir išradinga, sugeba vaikus įtraukti. Teko pastebėti, kaip vaikai nori mokytis, kaip pasiruošę pamokai laukia savo mokytojos žodžio. Mūsų vaikai į pirmą klasę išeis trečios klasės lygio. Mums labai rūpi mūsų vaikų ateitis ir esame labai patenkinti savo mokytoja.


Laima ŠVEISTRYTĖ
Autorės ir asmeninio archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Daugiau straipsnių

Skip to content