Mažosios Lietuvos kultūrinė atmintis Priekulėje suspindėjo novatoriškumu
Priekulės meno ir kultūros centras, kurio ankstesnis pavadinimas neseniai papildytas svarbia sąvoka „meno“, pirmąkart atvėrė duris savo kūrybos projektui – inovatyviam festivaliui „Ženklai“, skirtam pažinti Mažosios Lietuvos kultūrinę atmintį pasitelkiant šiuolaikines menines priemones ir žanrų įvairovę.
Praėjusį šeštadienį festivalio naktį meniškai švytėjo ne tik Priekulės senamiestis, bet dvasinę šviesą skleidė ir iškilmingame vakare pagerbti skirtingų kartų talentingi kultūros ir sporto žmonės.
Didžiuotis krašto palikimu
Priekulės meno ir kultūros centras tikisi, kad novatoriškas projekto „Ženklai“ pobūdis paskatins vietos bendruomenę labiau vertinti ir didžiuotis savo krašto tapatybe, istoriniu palikimu. Siekiama, kad festivalis taptų tradiciniu ir vienu ryškiausių renginių ne tik priekuliškiams, aplinkiniams rajono gyventojams, bet ir miesto svečiams bei išeiviams. Balandžio 11–13 d. vykęs festivalis patraukė ir LRT dėmesį – filmuotas siužetas pasakojo apie Priekulės senamiesčio subtilybes. Beje, „Bangos“ laikraštis prieš kelerius metus buvo paskyręs ciklą straipsnių apie išskirtinį Priekulės kultūros paveldą.
Miestui būdingas Mažosios Lietuvos architektūros išskirtinumas naujai atsiskleidė šeštadienio vėlų vakarą įvairiomis spalvomis sušvitusioje Klaipėdos gatvėje. Tiek priekuliškiai, tiek svečiai su nuostaba žiūrėjo ir tarsi tyrinėjo Priekulės Ernsto Vicherto teatro ir šeimos teatro „Lino lėlės“ teatrines inscenizacijas, muzikinio dueto „Tykumos“ garso performansą, klausėsi elektroninės muzikos kompozitoriaus ir garso inžinieriaus Luko Tarvainio autorinio koncerto.
Festivalio įžangoje Priekulėje veikė kaligrafijos dirbtuvės, kurias dvi dienas iš anksto užsiregistravusiems priekuliškiams vedė „Prof. A. Kliševičiaus kaligrafijos ir rašto meno mokyklos“ lektorius Linas Spurga. Dirbtuvių metu išrašyti žodžiai ir krašto rašytojų citatos buvo panaudotos vienoje iš vaizdo projekcijų.
Projektą „Ženklai“ organizuoja Priekulės meno ir kultūros centras. Projektą 12 000 eurų finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir 3 600 eurų Klaipėdos rajono savivaldybė.
Laureatės svajonė – Pasaulio čempionatas
Festivalis „Ženklai“ išsiliejo prasminga iškilme šeštadienio vakaro apdovanojimuose, kuriuose koncertavo žinoma autorinių dainų atlikėja Alina Orlova. Priekulės meno ir kultūros centro salėje vizualių ir slėpiningų ženklų apsuptoje iškilmingoje ceremonijoje buvo įteikti net trys garbūs apdovanojimai: Metų kultūros ir meno darbuotojo premija, Ernsto Vicherto „Jaunasis talentas“ premija bei Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Aukso paukštės“ nominacija.
Nominacijų laureatus pasveikino Klaipėdos rajono savivaldybės meras Bronius Markauskas, vicemerai Vytautas Butkus ir Violeta Riaukienė, E. Vicherto premijos „Jaunasis talentas“ komisijos nariai.
Jau keturioliktąjį kartą Priekulės meno ir kultūros centre nuskambėjo pretendentų į E. Vicherto „Jaunojo talento“ premiją vardai. Šįkart jų buvo penki ir kiekvienas priekuliškis, gargždiškis, dituviškis moksleivis stebino savo mokslo, muzikos ar sporto talentais. „Visada siekti geriausio“, – tai šių metų „Jaunojo talento“ premijos laureatės Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos moksleivės Kamilės Mikluš gyvenimo motyvacinis šūkis. Kamilė džiugina aukščiausiais sporto apdovanojimais: ji – Europos kudo čempionato čempionė ir įvairių respublikinių, rajoninių varžybų nugalėtoja, penkiolikmetė jau yra LKSF teisėjų lygos B kategorijos teisėja. Kamilė ant scenos neslėpė pergalės ašarų, o labiausiai dėkojo savo treneriui Sergejui Borčevskiui, kuris pirmasis pasveikino auklėtinę. Kamilė garsiai išsakė savo didžiąją svajonę – dalyvauti Tokijuje vykstančiame Pasaulio kudo čempionate. 500 eurų premiją, kurią skiria Klaipėdos rajono savivaldybė, ji sakė taupysianti bilietui į Japoniją. Kamilės tėtis po apdovanojimų sakė, kad tikintis dukros svajonės išsipildymu, mat ji esanti labai užsispyrusi.
E. Vicherto teatro ir režisieriaus šlovė
Audringais plojimais buvo palydėtas antrą kartą skelbiamas Metų kultūros ir meno darbuotojo premijos laureatas. Juo tapo Priekulės meno ir kultūros centro E. Vicherto teatro vadovas ir režisierius Donatas Savickis. Šią – 1 500 eurų vertės premiją – taip pat finansuoja Klaipėdos rajono savivaldybė. „Esu vertas“, – atsiimdamas iš Klaipėdos rajono savivaldybės mero B. Markausko apdovanojimą su šypsena sakė Metų kultūros ir meno darbuotojo premijos laureatas.
Tai – ne pirmasis svarbus Donato ar jo vadovaujamo E. Vicherto teatro apdovanojimas. Pernai teatras tapo rašytojos Ievos Simonaitytės premijos laureatu, o šiemet Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kolektyvų apdovanojimuose „Aukso paukštė“ į Priekulę parvežtas ir geriausias suaugusiųjų teatro ir vadovo įvertinimas.
Donatas vadovauja ir dar vienam, visai kitokias tradicijas turinčiam Agluonėnų klojimo teatrui, kuris pernai šventė 40-iems metų jubiliejų. Ir kaip pats juokauja, dabar yra universalus režisierius: gali dirbti ir klojimo, ir lėlių, ir dramos teatruose.
Lemia unikalumas
„Kai aš atėjau čia dirbti prieš 8 metus, galvojau, kaip padaryti, kad šis teatras būtų unikalus. Aš ateidamas tikrai nežinojau, kas tas Ernstas Vichertas, ir daug kas nežino iki šiol. Pradėjau gilintis, kas jis, jo kūryba. Tada padarėm pirmą pastatymą pagal E. Vicherto „Šaktarpį“, čia kitaip būtų žinomas kaip „Elzė iš Gilijos“, kur Puipa statė kino filmą. O čia yra „Šaktarpis“ – jo apysaka. Padarėm spektaklį, ir visas Mažosios Lietuvos koloritas padiktavo, kad teatras turi būti Mažosios Lietuvos repertuaro dalykas. Dėl to yra Simonaitytė ir visi kiti autoriai. Tai yra labai sunku, nes tu labai save apriboji rėmuose iš tikrųjų“, – trumpame vaizdo siužete, parodytame iškilmėse, kalbėjo režisierius D. Savickis. Tačiau būtent unikalumas, pasak Donato, ir lemia teatro sėkmę. Išvažiavusi į konkursus, įvairius renginius, trupė dažnai sulaukia ir klausimų, ar jie – profesionalaus teatro atstovai. Ir taip aukštai iškelta kartelė ne tik džiugina, bet ir šiek tiek gąsdina, nes kokybę reikia ir išlaikyti.
Dėkodamas už jo kūrybinio darbo įvertinimą Donatas akcentavo savo pirmųjų mokytojų svarbą, komandinio darbo harmoniją, vadovų pozityvų požiūrį, atkreipė dėmesį, jog E. Vicherto teatrą prieš 20 metų įkūrė Alanta Zapalskienė.
Priekulės meno ir kultūros centro iškilmingame vakare režisieriui D. Savickiui ir jo vadovaujamam E. Vicherto teatrui buvo įteikta Lietuvos nacionalinio kultūros centro „Aukso paukštės“ nominacija.
Vilija BUTKUVIENĖ
Aldo Kazlausko nuotr.
