Mažuose darbuose – dideli jausmai Gargždams
Jei Gargždus reikėtų atspindėti miniatiūroje, ką pavaizduotumėte? Į šį klausimą atsakė visi, dalyvavusieji Gargždų krašto muziejaus surengtame miniatiūrų konkurse „Gargždams 770“. Ketvirtadienį įvyko unikalaus miniatiūrų konkurso dalyvių darbų ir profesionaliosios dailės, tautodailės kūrinių parodos „Gargždai mano kūryboje“ atidarymas muziejuje, kuris simboliškai pradėjo Gargždų miesto jubiliejinio gimtadienio renginius.
Paroda sujungia skirtingo braižo ir kartų kūrėjus. O pasirinktos išraiškos priemonės dera tarpusavyje.
Istoriją kuria visi
„Per 770 metų Gargždai keitėsi, augo, išgyveno ne vieną sudėtingą istorinį laikotarpį. Vėl atsitiesė ir šiandien plačiai atveria horizontus kultūrai, švietimui, visuomenės sveikatai, turizmui, verslui, o mes visi esame šiandieninių Gargždų ir ateities Gargždų kūrėjai bei ambasadoriai“, – akcentavo parodos atidarymą jaukiame Gargždų krašto muziejaus kiemelyje vedusi Sandra Uktverytė.
Abu Klaipėdos rajono savivaldybės vicemerai – tiek Violeta Riaukienė, tiek Vytautas Butkus akcentavo, jog paroda atidaroma Gargždų miesto istorinėse ištakose. „Istoriją kurkime visi, nes ši diena rytoj – jau istorija“, – pastebėjo V. Riaukienė. Vicemeras V. Butkus prisiminė, kad dar prieš metus su Gargždų krašto muziejaus direktore Sigita Bučnyte kalbėjosi ir pasidalijo savo idėja, jog miesto gimtadienio proga būtų puiku surinkti parodai paveikslus, kuriuose vaizduojami Gargždai. Tokių paveikslų yra ir biudžetinėse įstaigose, ir privačiose kolekcijose. Pasidžiaugta, kad šią parodą ir puošia unikalūs darbai, reprezentuojantys Gargždus. „Žmonės savo darbais kuria istoriją“, – pastebėjo Gargždų krašto muziejaus direktorė S. Bučnytė.
Paveiksluose – neblėstanti šviesa
Menotyrininkė Regina Šiurytė-Šimulienė informavo, kad paroda sudaryta iš dviejų atskirų dalių. Viena – bandymas aprėpti tai, kas iki šiol buvo sukurta gargždiškių ar netoliese kuriančių menininkų. Kita – jaunųjų kūrėjų darbai. „Muziejaus patalpos ribotos, dėl to teko atrinkti tam tikrus darbus. Taip jau klostosi, kad Gargždų mažose erdvėse tenka sutalpinti dideles idėjas“, – šypsodamasi pastebėjo menotyrininkė.
Tarp laureatų – ne mažai Nomedos dailės studijos ugdytinių. Konkurso organizatoriai – Gargždų krašto muziejus – padėkojo visiems pedagogams, kurie prisidėjo prie miniatiūrų konkurso sėkmės.
Pirmojoje muziejaus salėje lankytojai išvydo jau išėjusio Amžinybėn tautodailininko Gedimino Stanislovo Rudžio du paveikslus. Būtent šis kūrėjas, anot R. Šiurytės-Šimulienės, ne tik tapė, įamžino Gargždus, bet prisidėjo ir prie muziejaus atsiradimo: padėjo sukaupti eksponatus pirmajai ekspozicijai. Šiluma spinduliuoja eksponuojamas ir a. a. Juozo Ramanausko darbas, kuriame įamžinta Sodo g. „Pažvelgę galime įsitikinti, koks nuostabus kūrėjas buvo mūsų aplinkoje. Tai neblėstančios šviesos skleidėjas, jo darbai su laiku įgis vis didesnę vertę“, – neabejojo menotyrininkė. Pirmojoje muziejaus salėje eksponuojamas ir agluonėniškės Onos Šimaitytės-Račkauskienės grafikos darbas, vaizduojantis Gargždų bažnyčią. Sutiko savo darbą parodos lankytojams parodyti ir gargždiškė Joana Lukienė, kuri pasirinkusi netradicinę karpinių techniką. Netikėtas žvilgsnis į Gargždus išryškėja veiviržėniškės Valdonijos Karaliūnienės darbuose.
Anot R. Šiurytės-Šimulienės, jei būtų renkamas labiausiai pasikartojantis motyvas tarp profesionalų, tai dominuoja bažnyčia, ji svarbi ne tik architektūriniu atžvilgiu, bet ir dvasinės vertikalės – žmonės ieško, į ką atsiremti, įsikabinti.
Konkursas pranoko lūkesčius
Antroji parodos dalis skirta miniatiūrų konkurso darbams. Beveik visą mėnesį visų amžiaus grupių gargždiškiai, Klaipėdos rajono gyventojai ir visi susidomėjusieji buvo kviečiami piešti miniatiūrą, kurioje atsispindėtų miestas, istorija, kultūros paveldo objektai, heraldiniai simboliai, kraštovaizdžio elementai ar bet kurie kiti objektai, kurie vienaip ar kitaip atspindi Gargždų miestą. „Skelbdami konkursą truputį abejojome, ar jis sulauks sėkmės, tačiau sulaukėme 124 miniatiūrų. Darbai buvo suskirstyti ir vertinti penkiose amžiaus grupėse. Dalyvių amžius nuo 6 iki 64 metų“, – informavo muziejaus kuratorė Sandra.
Specialų prizą miniatiūrų konkurso laureatei Marijai Katkutei įteikė dailininkė Ina Lukauskaitė, kuriai labiausiai patiko miniatiūroje pavaizduotas stoties motyvas. Juk stotis kelia labai simbolišką judėjimo, bendrystės ir atradimų asociaciją.
Komisijai, kurios pirmininkė vicemerė V. Riaukienė, teko sudėtinga užduotis – išrinkti laureatus. Komisiją sudariusios narės: Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vyriausioji specialistė Indrė Sliužinskaitė, dailininkė Ina Lukauskaitė, tautodailininkė Audra Jankeliūnienė, menotyrininkė R. Šiurytė-Šimulienė, kuratorė S. Uktverytė. Miniatiūrose vieno dominuojančio objekto nėra, tačiau akivaizdu, kad miesto širdis – centrinė Klaipėdos rajono savivaldybės aikštė, toliau rikiuojasi Kvietinių, Klaipėdos gatvės su čia įsikūrusiomis kavinėmis ir pan. „Parodos ekspozicijoje sąmoningai neišskyrėme nugalėtojų, nes siekėme parodyti margus Gargždus, įvairius darbus: tiek skirtingų technikų, tiek skirtingų spalvų gamų“, – sakė menotyrininkė.
Agnė ADOMAITĖ
Autorės nuotr.
