Medikai prisimena Gargždų ligoninės istoriją
Gargždiškė Elena Liutkienė, beveik nuo pat Gargždų ligoninės įkūrimo dirbusi joje medicinos sesele, kreipėsi į „Bangos“ redakciją prašydama išspausdinti savo ir kolegų prisiminimus apie jau 72 metus mieste veikiančią gydymo įstaigą. Galbūt ir kiti skaitytojai esate sukaupę įdomios medžiagos apie savo darbovietes, istoriją, dabartį ar būsimas perspektyvas. Pasidalinkite kartu su visais naujoje laikraščio rubrikoje „Mūsų prisiminimai“. Jūsų laiškų laukiame adresu editor@gargzdai.lt arba J. Basanavičiaus g. 21, Gargždai.
Naktį pasišviesdavo žvakėmis
Gargžduose ligoninė įsteigta 1952 metais Žemaitės g. 20 namo antrame aukšte. Pirmame aukšte buvo ambulatorija. Ligoninei vadovavo Rimgaudas Leonavičius. Vaikus gydė labai gera ir rūpestinga gydytoja Joana Leonavičienė. Gydytojas Algirdas Raugas atvyko dirbti 1952 m. Jis buvo chirurgas. Kadangi operacinės dar nebuvo, gydytojas paskirtas sveikatos skyriaus vedėju ir ambulatorijoje priimdavo chirurginius ligonius.
Kadangi man teko dirbti ligoninėje nuo 1953 m., tai papasakosiu šiek tiek apie darbo sąlygas pagal tų metų galimybes. Patalpos buvo šildomos kūrenant krosnis malkomis, vandenį teko atsivežti iš šulinio. Tai darydavo sanitarės. Elektrą iš Stončiaus malūno tiekdavo iki 24 val., po to – žibalinės lempos arba žvakės. Šviesa buvo reikalinga, nes ir naktį reikėjo leisti vaistus, ypač antibiotikus. Švirkštai stikliniai, o ir tų buvo ne per daugiausia. Virtuvėje buvo didelė viryklė, kūrenama malkomis, kurią užkurdavo virėja, ryte atėjusi į darbą. Pirmiausia skubėdavome virinti švirkštus ir kitas gydymui reikalingas priemones: zondus, kateterius ir kt. Ir taip visą dieną: atlieki procedūrą – ir vėl sterilizuoji. Termometrai temperatūrai matuoti vos keli, o buvo reikalaujama, kad visiems ligoniams temperatūra būtų pamatuota ryte ir vakare. Termometrai sterilizuojami chloraminu.
Jeigu reikėdavo leisti antibiotikus namuose besigydantiems žmonėms, ypač vaikams, kuriems vaistai buvo leidžiami kas 6 valandas, o kartais net kas 4 valandas, tai turėjome padaryti budėjimo metu. Būdavo šiek tiek baisoka naktį eiti palikus savo ligonius, bet reikėjo.
Skiepyti – į kaimus
Budėti ligoninėje reikėjo kas trečią parą. Laisvomis dienomis eidavome į kiekvienai paskirtus kaimus skiepyti vaikus. Už tai šiek tiek primokėdavo. Apie tai neseniai buvo pasakojama „Bangoje“ (med. sesers Jovitos darbas). Pasirodo, ji buvo mano kurso draugė, kartu 1953 m. baigėme Klaipėdos medicinos mokyklą ir dirbome panašius darbus, tik ji Veiviržėnuose, o aš Gargžduose.
Prisimenu, kaip gyd. R. Leonavičius mane išsiuntė kelioms savaitėms į kaimus. Sakė, pagyvensi pas tėvus, nes kaimus priskyrė esančius netoli. Reikėjo vaikams daryti tyrimus dėl tuberkuliozės. Vieną dieną nueini atlikti tyrimus, o po dviejų dienų vėl eini patikrinti ir įvertinti, kaip reaguota į mėginį. Buvo žiema ir labai daug sniego.
Galima dar paminėti, kad buvo ir greitosios pagalbos mašina. Jeigu reikėdavo naktį važiuoti pas ligonį, tai sanitarė eidavo žadinti vairuotoją, kuris gyveno toje pačioje gatvėje, 16 name, ir pas gydytoją, kuri gyveno Klaipėdos gatvėje, šalia dabartinio Visuomenės sveikatos biuro pastato mažame namelyje. Vėliau jai įvedė telefoną.
Vėliau didesniuose kaimuose buvo įsteigti felčerių punktai, o didesnėse gyvenvietėse – ambulatorijos. Dirbo kvalifikuoti medicinos darbuotojai.
Pirmoji pagalba čia pat
Tada pirmoji medicininė pagalba buvo arti žmogaus. Jei nedidelė bėda, padėdavo felčeriai, suleisdavo vaistus, suteikdavo pirmą pagalbą. O jei reikėdavo, nukreipdavo į Gargždų polikliniką arba ligoninę. Jeigu ligoniui reikėdavo sudėtingesnio gydymo ar tyrimo, ligonis buvo pervežamas į Klaipėdos ligoninę. Nereikėjo laukti kelis mėnesius, kol ateis eilė. Kai susidarė greitosios pagalbos brigados ir gauta nauja mašina, budintieji darbuotojai pradžioje glaudėsi ligoninės klebonijos pastate. Kai išvažiuodavo į iškvietimą pas ligonius, kitus iškvietimus, jei būdavo, tekdavo priimti ligoninėje budinčiam personalui.
Kur dabar Greitosios pagalbos skyrius, anksčiau buvo ligoninės skalbykla. Pastačius ligoninę, skalbyklą perkėlė į naują pastatą. Buvusios skalbyklos patalpose įrengė Greitosios med. pagalbos skyrių. Visą laiką buvo dispečerinė, kuri priėmė iškvietimus.
Atėjo jaunų gydytojų
Su buvusiais vyr. gydytojais Broniumi Paulausku, dirbusiu 1978–1997 m., ir gyd. Alma Grikšiene, dirbusia 1997–2018 m., gyd. Voldemara Jasmontaite ir kitais anksčiau dirbusiais darbuotojais prisiminėme ligoninės augimą.
1958 m. iš buvusios klebonijos išsikrausčius partijos komitetui į naują pastatą (dabar Muzikos mokykla), buvusią kleboniją atidavė ligoninei. Padarius atitinkamą remontą, ligoninė perkelta į atnaujintą pastatą. I aukšte buvo Chirurgijos skyrius, operacinė, rentgeno kabinetas, II aukšte – Vidaus ligų skyrius ir kartu buvo gydomi vaikai.
Į buvusios ligoninės patalpas Žemaitės g. 20 perkeltas Gimdymo skyrius iš Dovilų. Šitas etapas atliktas vyr. gyd. R. Leonavičiaus. Atvyko ir naujų gydytojų – 1958 m. gyd. Tadas Snieškus, kuris, išvykus vyr. gyd. R. Leonavičiui, buvo paskirtas vyr. gydytoju.
Dar dirbant vyr. gydytoju R. Leonavičiui šalia klebonijos buvo pastatytas pastatas, kurio paskirtis nebuvo žinoma, nes nespėjo įrengti. Pradėjus vadovauti vyr. gydytojui T. Snieškui, pastato viename gale įrengė pieno mišinių virtuvėlę vaikams iki 1 metų, kitame namo gale įkūrė Vaikų ligų skyrių, o pastato viduryje įsikūrė ligoninės administracija.
Vidaus ligų skyriui vadovavo Ona Mikutienė. 1969 m. atvyko gyd. Aldona Rimkienė. Išėjus gyd. O. Mikutienei, A. Rimkienė paskirta Vidaus ligų skyriaus vedėja. Atvyko ir naujų vidaus ligų gydytojų: Margarita Getspudienė, Birutė Kazimiera Mačiuitienė, Bernadeta Valinčienė, Domicelė Lūžienė ir kt. Chirurginio skyriaus vedėju paskirtas gyd. A. Raugas. Kurį laiką dirbo chirurgas Bronius Stanslovaitis, kuris sėkmingai operavo. Atvyko ir daugiau jaunų chirurgų – 1974 m. gyd. Rožė Žilinskienė, 1976 m. Vida Ronkaitytė ir Rimantas Žiobakas, kuris vėliau tapo Chirurginio skyriaus vedėju. Vėliau, kai buvo pastatyta ir įrengta nauja ligoninė, Chirurginiame skyriuje buvo operacinė, kurioje buvo visa reikalinga aparatūra ir instrumentai. Net ir laparoskopą turėjo ir sėkmingai juo operavo. Per laiką būtų įsigiję ir daugiau chirurginės ir diagnostinės aparatūros.
Buvo toks atsitikimas. Greitosios pagalbos mašina atvežė ligonį, kuriam buityje buvo perdurta širdis. Skubiai reikėjo operuoti, nes, kol būtų nuvežę į Klaipėdą, ligonis būtų nukraujavęs ir miręs. Tą stebuklingą darbą atliko mūsų chirurgai ir taip išgelbėjo žmogaus gyvybę. Deja, vėliau aukščiausia valdžia nusprendė, kad operacijas gali daryti tik Klaipėdoje, todėl 2010 metais buvo uždrausta Gargždų ligoninėje operuoti.
Vaikų ligų skyriui vadovavo 1961 m. atvykusi dirbti vaikų ligų gydytoja Valerija Motuzaitė-Kareckienė. Vėliau ji tapo vyr. gyd. T. Snieškaus pavaduotoja, o Vaikų ligų skyriui vadovauti paskirta naujai atvykusi vaikų ligų gydytoja Alina Ulbienė. Jai mirus 1991 m. šio skyriaus vedėjos pareigas perėmė gyd. V. Jasmontaitė, kuri dirba iki dabar.
1998 m. įsteigtas Reanimacijos skyrius, kuriame buvo visa reikalinga aparatūra ir dirbo kvalifikuoti medicinos darbuotojai. Skyriui vadovavo gyd. Egidijus Guogis. Kiek ten išgelbėta žmonių gyvybių. Bet aukščiausios valdžios atstovai, kurie gal nėra stovėję prie sunkiai sergančių ligonių lovų ir skubėję kuo greičiau suteikti žmogui pagalbą ir nėra matę ašarų artimųjų akyse, nusprendė, kad Reanimacijos skyrius Gargžduose nereikalingas. Jis uždarytas 2010 04 01.
Ligoninės vadovai keitėsi
1997 m. atskyrus polikliniką nuo ligoninės, kaip atskirą savarankišką padalinį, ligoninei buvo priskirti kai kurie specialistai: akių, LOR, nervų ir kt. Taip 2000 m. spalį įsteigtas Konsultacinis-diagnostinis skyrius.
Uždraudus chirurgams daryti operacijas, atsilaisvinus keletui palatų, buvo atidarytas Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius, kuriam nuo 2003 metų vadovauja gyd. B. Valinčienė.
Išvykus vyr. gydytojui T. Snieškui, 1978 m. vyr. gydytojo pareigas perėmė gyd. Bronius Paulauskas, kuris vyr. gydytoju dirbo iki 1997 m. sausio 1 d. Jo pavaduotoja kurį laiką buvo gyd. V. Kareckienė. Po to ji dirbo Kraujo perpylimo skyriaus vedėja iki 1999 m. Po jos vyr. gydytojo pavaduotojos pareigas perėmė gyd. Alma Grikšienė ir dirbo iki 1997 m. sausio. Nuo 1997 m. iki 2018 m. ji dirbo vyr. gydytoja, o jos pavaduotoja 1997–2018 m. buvo V. Ruškienė.
Šiek tiek apie ligoninės statybas. Jas pradėti teko vyr. gydytojui B. Paulauskui 1994 m. Pirmas naujos ligoninės korpusas baigtas 1997 04 17. Toliau ligoninės statybos darbui teko vadovauti vyr. gyd. A. Grikšienei. Antro ligoninės korpuso statyba baigta 1999 metais. Tais pačiais metais buvo suremontuotas Vaikų ligų skyrius.
Žmonės, nekaltinkite gydytojų, kad reikia ilgai laukti pas specialistus. Taip, Gargždams reikia daugiau gydytojų specialistų. Sako, sunku prisikviesti į Gargždus jaunų gydytojų. Tad branginkite tuos, kuriuos turite. Visi dar dirbantys gydytojai atvažiavo jauni ir dirbo, žmonės juos gerbė, pasitikėjo. Yra darbuotojų, kurie jau Amžinybėje. Lieka juos pagerbti tik prisiminimuose. Branginkite ir slaugytojas, laborantes ir kt. darbuotojus, jeigu jie išeitų, kas dirbtų, būtų dar didesnis trūkumas.
Broniaus Paulausko, Almos Grikšienės ir savo atsiminimus užrašė Elena LIUTKIENĖ
Asmeninio archyvo nuotr.
